Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-238-1082/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-10
Bylos Nr.
1-238-1082/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02608-2025-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Kęstutis Galvičius
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-283-1082/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02608-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 2.1.8; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5;2.3.6.4.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,kaltinamajam R. L. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2025 m. sausio 20 d., apie 18.46 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (18.46 val., jam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o 19.04 val. – 1,66 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis R. L. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis vartojo alų, išgėrė kelias skardines, po ko sėdo už jam pačiam priklausančio kaltinime nurodyto automobilio vairo ir nuo (duomenys neskelbtini) važiavo į namus (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems jis pripažino vartoję alkoholį, jam nustatė neblaivumą, su kuo jis sutiko. Jam kelių eismo taisyklės yra žinomos, žino, jog negalima sėsti už vairo išgėrus. Jis sėsdamas už vairo nesijautė girtas. Iki įvykio dienos jis kelias dienas taip pat vartojo alkoholį. Būdamas išgėręs už vairo jis sėdo pirmą kartą, supranta negerai padaręs, labai gailisi.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK RS 1-ojo poskyrio vyr. tyrėjos G. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-01-20 apie 18.46 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 18.46 val. R. L. buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas'“ ir 19.04 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas (be paklaidos). R. L. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. R. L. įteiktas šaukimas atvykti apklausai (b.l. 5-7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), priekiu į (duomenys neskelbtini), tai yra pietinę miesto pusę, prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilyje vertingų daiktų nėra. Paimtas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-14).

Iš Panevėžio AVPK Kelių policijos skyriaus specialisto L. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-01-20, apie 18.46 val., dirbo ekipaže, kartu su specialistu J. B., (duomenys neskelbtini), šalia sankryžos, kur vykdė policinę priemonę. Patikrinimui jis sustabdė automobilį ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad prieš keliolika minučių jis gėrė alaus. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 18.46 val. R. L. buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas (be paklaidos), antru tikrinimu 19.04 val. nustatytas 1.66 promilių neblaivumas. R. L. įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Minėtas automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtam automobiliui neatlikta techninė apžiūra bei jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 1 min. 42 sek. Vaizdo įrašas dalinai spalvotas, neryškus. Filmuojama tamsiu paros metu. Policijos pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojama, yra L. B. (toliau L. B.). Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad kelio kelkraštyje tamsios spalvos automobilis yra keliamas ant auto evakuatoriaus. Automobilio valstybinio numerio nesimato. Toliau už išvežamo automobilio stovi policijos tarnybinis automobilis. Policijos automobilyje sėdi vienas pareigūnas. Policijos tarnybinio automobilio dešinės pusės šoninis galinis langas yra uždarytas, ir gatvės žibintų šviesoje automobilio lango stikle atsispindi žmonės, stovintys šalia automobilio iš dešinės. Veidrodiniame atspindyje matomas pareigūnas L. B. ir vyras, apsirengęs šviesiu džemperiu ir tamsia striuke. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra žinoma, kad tai R. L. (toliau R. L.). Pareigūnas L. B. paduoda R. L. pasirašyti dokumentus: asmens blaivumo aktą ir kitus protokolus. Pareigūnas L. B. paaiškina, kad akte yra surašyti dviejų kartų neblaivumo matavimo alkotesterio parodymai. Pirmas kartas: laiku 18:56 alkotesterio rodmuo 1,73 promilės, antras kartas laiku 19:04 alkotesterio rodmuo - 1,66 promilės. R. L. neginčija alkotesterio parodymų, parašo, kad sutinka ir pasirašo. Vaizdo įrašas baigiasi (b.l. 16-18, 19).

Iš asmens neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025-01-20, 18.40 val., specialistas L. B., panaudojęs bekontaktį alkoholio detektorių, R. L. nustatė neblaivumo požymį - iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Įvertinta bendra asmens būklė: kad eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), gali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 minučių, atliko tikrinimą prietaisu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė: pirmu tikrinimu 2025-01-20, 18.46 val., R. L., buvo nustatytas 1,73 prom., neblaivumas (be paklaidos). Atlikus antrą kartą patikrinimą 19.04 val., buvo nustatytas 1.66 prom., neblaivumas (be paklaidos). R. L., su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. R. L., buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b.l. 24, 25).

2025-01-20 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėjos G. B. nutarimu automobilis ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-27, 28).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Toyota Corolla“, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris 1995 cm3, variklio galia 85 kW/116 AG, pasirinkti gamybos periodo 2003-2009 m., pasirinkti metai 2003, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. sausio mėn., 1903,90 eurų be PVM mokesčio ir 2410 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 35).

Kaltinamasis R. L. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolų bei asmens neblaivumo nustatymo akto duomenys, kiti rašytiniai įrodymai. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys R. L. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. L., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, 2025 m. sausio 20 d., apie 18.46 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (18.46 val., jam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o 19.04 val. – 1,66 promilių neblaivumas). Kaltinamasis, neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir vairuodamas automobilį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. L. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, bet gyvena faktinėje santuokoje su V. L. apie 18 metų, turi vieną mažametį vaiką, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, duomenų apie kaltinamojo turimas psichines ligas ar gydymąsi dėl tokių ligų byloje nėra.

Teismui buvo pateiktas V. L. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo sugyventinės V. L. atsakomybei, nurodant, kad jiems kartu gyvenant, artimai bendraujant pastaroji, atsižvelgiant ir į jos asmenybę, charakteristiką, galės daryti teigiamą įtaką sugyventiniui R. L..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmeniui, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio 2 dalį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta svarbi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja norinti tapti kaltinamojo sugyventinė V. L. prašymą dėl jos pripažinimo laiduotoja ir kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei palaikė, nurodydama, kad sutinka būti sugyventinio laiduotoja, su juo gyvena apie 18 metų, gerai sutaria, jų santykiai artimi, glaudūs, sugyventinis su ja tariasi įvairiais klausimais, klausia jos nuomonės ir į ją atsižvelgia. Parodė, kad R. L. kitą dieną po įvykio, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, pranešė jai apie kaltinime nurodytą įvykį, ji kritiškai vertina sugyventinio poelgį, su juo apie tai kalbėjo, sugyventinis jaučiasi kaltas ir gailisi. V. L. nurodė, kad stengsis sugyventiniui daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja V. L. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jos asmenybė charakterizuojama teigiamai (ji neteista, administracine tvarka nebausta), yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. L. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos V. L. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. L. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vidutinio amžiaus, yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atsakingas bei pareigingas, sąžiningas žmogus, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti V. L. kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas minimalus.

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. L..

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į R. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, į tai, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į jo nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2025 m. sausio 21 d.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymui kaltinamasis panaudojo jam pačiam priklausantį, jo vardu registruotą automobilį, todėl siekiant bausmės tikslų bei nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo, kaltinime nurodytas automobilis, kuris šiuo metu saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28), konfiskuotinas valstybės naudai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui 2025 m. sausio 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. L. turtui – automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-31) panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 45-48) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Iš 2025 m. vasario 6 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatas Kęstutis Galvičius antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. L. teikė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl ko susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 79,19 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenys patvirtina, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne paties kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri įgyvendindama imperatyvią įstatymo nuostatą jam garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į šioje byloje esamus duomenis, apibūdinančius kaltinamojo R. L. turtinę bei socialinę padėtį (jis nedirba, gyvena faktinėje šeimoje, jo bei sugyventinės teigimu – jų šeimos pajamos nėra didelės, jie turi ir išlaiko vieną mažametį vaiką, šeima turi finansinių įsipareigojimų) bei tai, kad antrinė teisinė pagalba šiam kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. L. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2025 m. sausio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti 2025 m. sausio 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. L. turtui – automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Proceso išlaidų už R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neišieškoti.

Leisti R. L. iš automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti jame esančius asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamos dalys.

Išaiškinti R. L., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė