Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1768-538/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-05162-2015-3)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. P., A. P., antstolei M. T. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui M. P. priklauso 50 procentų iš jo sutuoktinės A. P. banko sąskaitų nurašytų piniginių lėšų bei 50 procentų darbo užmokesčio ir kitų pajamų ar kitokių išmokų, gaunamų dabar ir/ar mokamų ateityje.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas prašymas nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad antstolė M. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0108/15/00095 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. P. išieškotojo M. Ž. naudai. A. P. yra sudariusi santuoką su M. P. (vykd. b. l. 38). 2015-04-03 antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininko sutuoktinės A. P. bankų sąskaitos (vykd. b. l. 53-55). Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad iš skolininko šiuo metu skola neišieškoma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad išieškojimas iš skolininko asmeninio turto konkrečiu momentu negalimas, kadangi tokio turto nėra, todėl antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Apeliantas su teismo išvada nesutinka, argumentuoja, kad iki povedybinės sutarties įsigaliojimo (2015-06-01) visas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu turtas, įskaitant pinigines lėšas, gaunamas kaip darbo užmokestis ir/ar kitokias pajamas ir/ar išmokas, įgytas po šios sutarties sudarymo yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pažymėtina, jog tiek vedybinės, tiek povedybinės sutarties panaudojimas prieš trečiuosius asmenis yra siejamas su jos registracija (CK 3.103 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Nustatyta, kad suinteresuoto asmens M. P. prievolė išieškotojui atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo. 2015-06-01 sutuoktiniai (M. P. ir A. P.) sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turtines teises ir pareigas tiek santuokos metu, taip pat santuoką nutraukus, ar pradėjus gyventi skyrium. Povedybinė sutartis 2015-06-01 buvo įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre (b. l. 26-31), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolių atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad sutuoktinių (M. P. ir A. P.) 2015-06-01 Povedybinės sutarties nuostatos gali būti taikomos tik prievolėms, kurios atsiras po šios sutarties įregistravimo, tai yra po 2015-06-01 (CK 3.103 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.