- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1284-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03255-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-24 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl įpareigojimo priimti palikimą ir skolos sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, priimti palikėjo V. L. palikimą vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostata, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba nei vienas įpėdinis nepriima palikimo. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 430,20 Lt pagal Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį likusių mokėjimų, 50 Lt žyminį mokestį, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį, konstatavęs, palikimo priėmimas bei visi veiksmai, susiję su palikimo priėmimu, yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl teismas negali įpareigoti asmenis pasinaudoti jiems įstatymo suteiktomis teisėmis. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas padarė išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, todėl ieškinį atsisakė priimti.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2012-04-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. Nurodo, kad teismas neteisingai išaiškino valstybei tenkančios prievolės paveldėti turtą, likusį po palikėjo mirties, jei nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, vykdymą, taip pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2011, 3K-3-540/2011.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respubliką priimti mirusio asmens palikimą ir sumokėti palikėjo skolą ieškovui, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negali įpareigoti Lietuvos Respublikos pasinaudoti jai įstatymo suteikta teise priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Paveldėjimo teisė gali atsirasti pagal testamentą ir pagal įstatymą. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent įpėdinis turi teisę, o ne pareigą priimti palikimą arba jo atsisakyti, tačiau valstybė tokios teisės neturi. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai, vienareikšmiškai ir be jokių išimčių įtvirtinta, „Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei“. Ieškovas pagrįstai atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad „valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino palikimo priėmimo teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-24 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.