- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-233-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00523-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- E. N.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė E. N. skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Baudžiamasis procesas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį E. N. nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. N. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 8 d. 00.00 val. iki 2014 m. birželio 9 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą – S. V. priklausantį gyvenamąjį namą, iš ten pagrobė svetimą – S. V. priklausantį turtą: muzikinį centrą, 89,89 Eur (300 Lt) vertės, dvi garso kolonėles, bendros 28,96 Eur (100 Lt) vertės, elektrinę keptuvę–vaflinę, 43,44 Eur (150 Lt vertės), 5 vnt. puodukų bendros 8,69 Eur (30 Lt) vertės, wai–fai įrenginį 89,89 Eur (300 Lt) vertės, 43,44 Eur (150 Lt) vertės DVD grotuvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. 304,27 Eur (1030 Lt) turtinę žalą.
Be to, E. N. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 8 d. 00.00 val. iki 2014 m. birželio 9 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam S. V. priklausantį turtą – išdaužė namo lango stiklo paketą, 57,92 Eur (200 Lt) vertės, tuo nukentėjusiajam S. V. padarydamas bendrą 57,92 Eur (200 Lt) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, kadangi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, nukentėjusioji prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, jis dirba, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, juos išlaiko.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai E. N. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. N. laisvės atėmimo bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pagrįstai įvertino tai, kad E. N. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jog veikos padarymo metu jis buvo teistas 8 kartus, nuosprendžio priėmimo metu teistas 10 kartų, nusikalto jau būdamas teistas už panašias veikas, susijusias su svetimo turto grobimu, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.
Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, kuri dar buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu apeliantui skirta ir neatlikta bausme, yra mažesnė net už jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, ją švelninti ar skirti kitą apelianto prašomą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra teisinio pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio ar keisti jam skirtą bausmės rūšį. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo E. N. apeliacinį skundą ir paskirti jam kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.