Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-266-272/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2-266-272/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
I. Č.
Išvadą teikia
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Trečiasis asmuo
AB DNB bankui, AB SEB bankui
Advokatai
Laura Daumantaitė, Deividas Gagys
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-266-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00291-2009-0.Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. vasario 28 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant ieškovės R. J. atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,atsakovo I. Č. atstovui advokatui Deividui Gagiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui I. Č., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims AB DNB bankui (buvęs - AB DnB NORD bankas), AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo, ir atsakovo I. Č. priešieškinį ieškovei R. J., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka ir išspręsti santuokos nutraukimo pasekmių klausimai. 2012-11-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris 7977-0002-0030, ir gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris 7999-7006-9011, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui I. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 2/3 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris 7977-0002-0030, ir gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris 7999-7006-9011, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovo I. Č. priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti iš ieškovės R. J. atsakovo I. Č. naudai 200 000 Lt skolą, 37 000 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduoti nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo, kadangi šis atsakovo priešieškinio reikalavimas nebuvo išspręstas priimant 2011-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą.

Atsakovas I. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, jo atstovas pranešė, kad atsakovas dirba, todėl negali dalyvauti teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje (t. 2, b.l. 24-28, t. 3, b.l. 50-52) nurodė, kad 2005-10-03, t.y. iki santuokos, tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu I. Č. paskolino R. J. 200 000 Lt (Sutarties 1.1. punktas). Pasirašydama šią sutartį ieškovė pripažino, kad nurodytas lėšas ji gavo iš atsakovo (Sutarties 2.1. punktas). Vadovaujantis Sutarties 2.2. punktu ieškovė įsipareigojo nurodytą paskolą grąžinti atsakovui iki 2007-10-02, tačiau iki šiol paskolos nėra grąžinusi. Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė dėl netesybų, t.y. sutartu laiku negrąžinusi paskolos ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

Atsakovo atstovas priešieškinio reikalavimą dėl 200 000 Lt skolos, 37 000 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš ieškovės palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-02 buvo pateiktas priešieškinis ir kartu su juo buvo pateikta paskolos sutartis, kuria remdamasis atsakovas prašo priteisti 200 000 Lt paskolos sumą, kurią gavo R. J. ir kuri šios aplinkybės neginčija. Taip pat iš ieškovės prašoma priteisti 37 000 Lt delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į priešieškinyje išdėstytus motyvus už 185 dienas pagal sutartyje nurodytą 0,1 proc. delspinigių dydį. Nurodė, kad paskolos suma pagal šią sutartį nėra atsakovui grąžinta, šalys nėra pasirašę jokios paskolos gražinimo sutarties. Nurodė, kad tarp šalių, jiems gyvenant faktinėje santuokoje ir vėliau - jiems susituokus, buvo susiklostę tokie santykiai, kad kiekvienas iš jų savo finansus tvarkė atskirai, todėl visą laiką buvo pildomos tiek vienos, tiek kitos šalies sąskaitos, visą laiką buvo siekiama atstatyti pradinį balansą. Nurodė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi ieškovė - mokėjimo pavedimas, kuriame nurodoma, kad R. J. pervedė I. Č. 200 000 Lt ir mokėjimo paskirtyje nurodė „Papildymas“. Atsakovo atstovas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo tiek iki santuokos, tiek santuokos metu buvo žodinis susitarimas, kad R. J. galės naudotis atsakovo lėšomis, bet atsiradus finansinėms galimybėms ieškovė gražins panaudotas sumas, ir šita aplinkybė, kad buvo žodinis susitarimas, niekada nebuvo ginčijama. Nurodė, kad ieškovė nuo 2003-05-02 iki 2008-09-19 naudojosi “Swedbank”, AB banko suteiktomis mokėjimo kortelėmis, kurios buvo susietos su atsakovo sąskaitomis, tai reiškia, kad atsakovo lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, ieškovė R. J. galėjo naudotis, atsiskaityti už prekes ir paslaugas be atskiro atsakovo sutikimo ir informavimo. Nurodė, kad iš į bylą pateikto I. Č. “Swedbank”, AB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2010-09-07 matyti, kad R. J. iki šalių santuokos sudarymo panaudojo 165985,21 Lt atsakovo lėšų, o santuokos metu iki 2008-06-04, t.y. iki to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, papildomai panaudojo 136741,70 Lt, iš viso ieškovė panaudojo 302726,91 Lt atsakovo lėšų. Todėl minėtu sąskaitos papildymu ieškovė ne grąžino paskolą, o papildė atsakovo sąskaitą 200 000 Lt už jos iki šios dienos panaudotas atsakovo pinigines lėšas, atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, susietomis su atsakovo sąskaita.

Nurodė, kad R. J. 2006-02-08 gavo iš atsakovo 210 000 Lt pagal 2006-01-27 pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuos I. Č. sumokėjo R. J. už iš jos įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymui pagal šį sandorį I. Č. naudojosi „Swedbank”, AB suteiktu kreditu ir pervedė šias lėšas į R. J. sąskaitą. Tokiu būdu 2006-02-08 R. J. grąžino į atsakovo sąskaitą 200 000 Lt, tai patvirtina ir ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas, kurio paskirtyje nurodoma „Papildymas“. Mokėjimo pavedimas objektyviai įrodo šių lėšų paskirtį, t.y. turėdama finansines galimybes, gavusi iš I. Č. 210 000 Lt, ieškovė papildė I. Č. sąskaitą 200 000 Lt už jos iki šios dienos panaudotas pinigines lėšas pagal mokėjimo korteles, t.y. apie 151 000 Lt panaudotų lėšų ir už ateityje ketintas naudoti atsakovo lėšas atsiskaitant mokėjimo kortelėmis. Vien tik aplinkybė, kad mokėjimo nurodyme nurodyta suma sutampa su ta suma, kuri yra nurodyta paskolos sutartyje, kurios pagrindu yra pareikštas reikalavimas, negali būti vertinama kaip ieškovės paskolos grąžinimo faktas. Jokių papildomų įrodymų ieškovė nėra pateikusi. Atsakovo atstovas nurodė, kad prieštarauja logikai ir visų aplinkybių visuma, t. y. pasirašius paskolos sutartį 2005-10-03, praėjus 4 mėnesiams būtent ieškovė pardavė I. Č. butą, o šio buto įsigijimui atsakovas paėmė kreditą ir 2006-02-08 atsiskaitė su ieškove, sumokėdamas jai 210 000 Lt. Esant tarp šalių galiojančiai paskolos sutarčiai būtų buvę pakankama užskaityti tą paskolos sumą kaip parduodamo buto kainos dalį ir I. Č. būtų reikėję sumokėti tik 10 000 Lt. Be to, paskolos sutartis buvo sudaryta rašytine forma, vadinasi ir paskolos grąžinimas turėjo būti įformintas tokia pačia rašytine forma.

Ieškovė R. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai yra pranešta tinkamai, jos atstovė pranešė, kad ieškovė dirba, todėl negali dalyvauti teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (t. 3, b.l. 11-15) nurodė, kad su priešieškinio reikalavimu dėl 200 000 Lt dydžio skolos ir 37 000 Lt dydžio delspinigių priteisimu iš jos nesutinka. Pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, tačiau pinigus pagal paskolos sutartį ji atsakovui yra grąžinusi, tai patvirtina pridedamas mokėjimo nurodymas.

Ieškovės atstovė su priešieškinio reikalavimu dėl 200 000 Lt skolos, 37 000 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nesutiko, prašė šiuos reikalavimus atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskola yra grąžinta ir pateiktas tai patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Pažymėjo, kad į nagrinėjamą bylą pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3 punkte atsakovas nenurodė, kad paskola egzistuoja. Nurodė, jog, nors atsakovo atstovas ir teigia, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įvykdyta ir pateikta teismui, bet šiuo įrodymu atsakovas remiasi dėl kitų priešieškinio aplinkybių, taigi vis dėlto šį įrodymą jis pripažįsta kaip rašytinį abiejų šalių susitarimą, todėl turėtų pripažinti ir sutarties 5.3 punktą. Pažymėjo, jog jeigu atsakovas mano, kad 2005-10-03 paskola nėra grąžinta mokėjimo pavedimu, tai šalys privalėjo tą paskolos sutartį nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes kitos sutartys yra įtrauktos. Pažymėjo, kad ir šalių pateiktose deklaracijose nėra nurodyta, kad ieškovei yra suteikta ir negrąžinta paskola atsakovui. Nurodė, kad tos aplinkybės, kad ieškovė paskolos grąžinimą įvardijo kaip „Papildymas”, negalima laikyti įrodymu, kad tai nebuvo paskolos grąžinimas. Nurodė, kad mokėjimo kortelės ieškovei buvo duotos rūpintis šeima ir nepilnamečiais vaikais, patenkinti jų poreikius, ir ieškovė nėra asmeniškai atsakinga už šeimos poreikių tenkinimą, todėl yra neteisinga teigti, kad ji už išlaidas, patirtas šeimos poreikiams tenkinti, turėtų susimokėti.

Šalies argumentai

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, rašytiniu prašymu prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis neinformavo.

Trečiojo asmens AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka, atsiliepime į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį prašė bylą nagrinėtų jų atstovui nedalyvaujant (t. 2, b.l. 53-54, t. 3, b.l. 161-164).

Priešieškinis dalyje dėl 200 000 Lt skolos, 37 000 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.870 str. 1 d., paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

2005-10-03 tarp ieškovės R. J. ir atsakovo I. Č. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau - Sutartis) (t. 2, b.l. 48), kurios pagrindu atsakovas I. Č. (paskolos davėjas) paskolino ieškovei R. J. 200 000 Lt, o paskolos gavėjas (ieškovė) įsipareigojo grąžinti paimtą paskolą sutartyje nustatytais terminais (Sutarties 1.1. punktas). Pasirašydama šią Sutartį ieškovė pripažino, kad nurodytas lėšas ji gavo iš atsakovo (Sutarties 2.1. punktas).

Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).

Vadovaujantis Sutarties 2.2. punktu, ieškovė įsipareigojo nurodytą paskolą grąžinti atsakovui iki 2007-10-02, o Sutarties 3.1. punktu šalys sulygo, kad paskolos gavėjas (ieškovė), sutartyje nustatytais terminais negražinęs paskolos, paskolos davėjo (atsakovo) reikalavimu privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (t. 2, b.l. 48).

Atsakovo atstovas nurodė, kad 200 000 Lt paskolos ieškovė iki šiol nėra grąžinusi, todėl, vadovaujantis Sutarties 3.1. punktu, reikalauja grąžinti ne tik 200 000 Lt skolą, bet ir sumokėti 37 000 Lt delspinigių. Nurodė, kad ieškovė nuo 2003-05-02 iki 2008-09-19 naudojosi “Swedbank”, AB banko suteiktomis mokėjimo kortelėmis, kurios buvo susietos su atsakovo sąskaita, tai reiškia, kad atsakovo lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, ieškovė R. J. galėjo naudotis, atsiskaityti už prekes ir paslaugas be atskiro atsakovo sutikimo ir informavimo. Nurodė, kad iš į bylą pateikto I. Č. “Swedbank”, AB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2010-09-07 matyti, kad R. J. iki šalių santuokos sudarymo panaudojo 165985,21 Lt atsakovo lėšų, o santuokos metu iki 2008-06-04, t.y. iki to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, papildomai panaudojo 136741,70 Lt, iš viso ieškovė panaudojo 302726,91 Lt atsakovo lėšų. Todėl minėtu sąskaitos papildymu ieškovė ne grąžino paskolą, o papildė atsakovo sąskaitą 200 000 Lt už jos iki šios dienos panaudotas atsakovo pinigines lėšas pagal mokėjimo korteles. Šiuos savo teiginius atsakovo atstovas grindė “Swedbank”, AB banko 2010-09-08 pažyma Nr. SR-40296 apie R. J. išduotas mokėjimo korteles (t. 4, b.l. 4), iš kurios matyti, kad R. J. nuo 2003-05-02 iki 2008-09-19 buvo išduotos septynios mokėjimo kortelės, susietos su I. Č. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovo I. Č. “Swedbank”, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2010-09-07 (t. 4, b.l. 5-42).

Ieškovė, remdamasi byloje esančia 2006-02-08 mokėjimo nurodymo Nr. 1 kopija, iš kurios matyti, kad ji 2006-02-08 pervedė į I. Č. atsiskaitomąją sąskaitą 200 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „Papildymas“ (t. 3, b.l. 16), prašė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 200 000 Lt skolos, 37 000 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti, kadangi paskola atsakovui minėtu mokėjimo nurodymu yra grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto R. J. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo (t. 3, b.l. 89-128) matyti, kad R. J. 2006-02-08 pervedė į atsakovo sąskaitą 200 000 Lt, nurodydama mokėjimo paskirtį - „Papildymas“ (823 punktas).

Nors atsakovo atstovas nurodė, kad, kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta rašytine forma, vadinasi ir paskolos grąžinimas turėjo būti įformintas tokia pačia rašytine forma, tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, kitokia forma sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad paskolos sutarties grąžinimo neįforminimas rašytine forma nedaro jo negaliojančiu.

Atsakovas atstovas teismo posėdyje, argumentuodamas atsakovo teiginius, jog minėtu mokėjimo nurodymu ieškovė ne grąžino paskolą atsakovui, o papildė atsakovo sąskaitą 200 000 Lt už ieškovės iki šios dienos panaudotas atsakovo pinigines lėšas, naudojantis mokėjimo kortelėmis, susietomis su atsakovo sąskaita, nurodė, kad tarp šalių, jiems gyvenant faktinėje santuokoje ir vėliau - jiems susituokus, buvo susiklostę tokie santykiai, kad kiekvienas iš jų savo finansus tvarkė atskirai, todėl visą laiką buvo pildomos tiek vienos, tiek kitos šalies sąskaitos, visą laiką buvo siekiama atstatyti pradinį balansą.

Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovės atstovė neginčijo atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad šalys savo finansus tvarkė atskirai, todėl nuolat buvo pildomos tiek vienos, tiek kitos šalies sąskaitos, siekiant atstatyti pradinį balansą. Tačiau ieškovės atstovė, be kita ko, nurodė, kad iš į bylą pateikto R. J. asmeninės sąskaitos išrašo matyti, jog pagal šalių darytus atsiskaitymus laikotarpiu nuo 2003-05-02 iki 2008-09-19 I. Č. pervedė R. J. 602 300 Lt, įskaitant ir 210 000 Lt už jos atsakovui parduotą butą; tokiu būdu atsakovas papildė ieškovės sąskaitą 392 300 Lt, atėmus buto pirkimo-pardavimo sandorio sumą, o R. J. atsakovo sąskaitą, kuria ji naudojosi, papildė 392 000 Lt, taigi, suskaičiavus ieškovės panaudotas ir grąžintas sumas, akivaizdu, kad šalių lėšų balansas yra atstatytas, todėl mokėjimo pavedimas 200 000 Lt sumai negali būti siejamas su ieškovės panaudotų lėšų grąžinimu atsakovui. Šiuos savo teiginius ieškovės atstovė grindė ieškovės R. J. asmeninės sąskaitos išrašu (t. 3, b.l. 89-128).

Teismas sutinka su ieškovės atstovės nurodytais argumentais, be to, pažymi, jog, jeigu, kaip nurodė, atsakovo atstovas, ieškovė iki šalių santuokos sudarymo panaudojo 165985,21 Lt atsakovo lėšų (pažymėtina, kad šalių santuoka sudaryta 2006-05-27 - (t. 1, b.l. 9, 10), ieškovei nebuvo pagrindo 2006-02-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervesti atsakovui 200 000 Lt, papildant jo sąskaitą, kaip teigė atsakovas, todėl šis atsakovo atstovo argumentas, kaip ir jo paaiškinimas, kad ieškovė, pervesdama atsakovui 200 000 Lt, grąžino atsakovui ir jos ateityje ketintas naudoti atsakovo lėšas atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo atstovo argumentas, jog aplinkybė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl ieškovės atsakovo panaudotų lėšų grąžinimo, atsiradus finansinėms galimybėms, niekada nebuvo ginčijama, kadangi šis atsakovo atstovo argumentas paneigiamas byloje esančiais ieškovės procesiniais dokumentais, iš kurių matyti, kad ji minėtos aplinkybės nepripažino (t. 5. b.l. 79), bei tai patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdyje. Priešingai, nei nurodė atsakovas ir jo atstovas, ieškovė ir jos atstovė teigia, kad šalims gyvenant faktinėje santuokoje atsakovo sutikimu ir leidimu ieškovė, nuo 2003-05-02 iki 2008-09-19 naudodamasi mokėjimo kortelėmis, susietomis su atsakovo sąskaita, kurios ir buvo išduotos tam, kad ieškovė rūpintųsi šeima, šalių nepilnamečiais vaikais (šalims dar iki santuokos sudarymo 1995-07-03 gimė dukra K. Č., 1997-06-17 – sūnus A. Č. (t. 1, b.l. 11, 12), būtų patenkinti jų poreikiai, naudojo atsakovo lėšas ne savo asmeniniams, bet šalių šeimos, jų vaikų poreikiams tenkinti, jokio šalių susitarimo dėl šių ieškovės panaudotų lėšų grąžinimo atsakovui nebuvo ir pareigos grąžinti jas atsakovui ieškovė neturėjo ir neturi, todėl atsakovo argumentas, kad 2006-02-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieškovė grąžino ne 200 000 Lt paskolą atsakovui, o iš jo sąskaitos ieškovės panaudotas lėšas, yra nepagrįstas. Šiems savo argumentams pagrįsti ieškovės atstovė rėmėsi I. Č. „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2010-09-07 (t. 4, b.l. 5-42), kurio, kaip nurodė ieškovės atstovė, pavyzdžiui, 59 pozicijoje nurodytas pirkinys iš UAB „Kotryna“ (vaikų prekių parduotuvė), 72 pozicijoje – pirkinys iš „Office 1“ salono (ieškovės atstovė paaiškino, kad buvo pirkti raštinės reikmenys vaikams į mokyklą), 236 pozicijoje – pirkinys iš „Kika“ parduotuvės, 156 pozicijoje – atsiskaitymas Italijos, kur visa šalių šeima, kartu su vaikais, atstotogavo, kavinėje (t. 4, b.l. 6, 7, 9, 12), todėl, ieškovės atstovės teigimu, ieškovė neprivalo susimokėti už išlaidas, skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Teismas sutinka su šiais ieškovės atstovės argumentais ir konstatuoja, jog atsakovas neįrodė jo nurodomos aplinkybės, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl ieškovės atsakovo panaudotų lėšų grąžinimo, atsiradus finansinėms galimybėms, todėl šis atsakovo argumentas bei jo argumentas, kad 2006-02-08 mokėjimo nurodymas Nr. 1 turėtų būti vertinamas kaip I. Č. sąskaitos papildymas 200 000 Lt suma už ieškovės panaudotas atsakovo pinigines lėšas, atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, susietomis su atsakovo sąskaita, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Byloje yra 2008-08-11 šalių parengta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 2, 11-15). Šios sutarties 5-me punkte šalys nurodė visus savo kreditorinius įsiskolinimus, o minėtos sutarties 5.3 punkte šalys nurodė, kad apie asmeninius kiekvieno iš sutuoktinių kreditorius sutuoktiniai duomenų neturi.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė šią aplinkybę laikyti 200 000 Lt paskolos grąžinimo įrodymu. Atsakovo atstovas, atsikirsdamas į šį ieškovės atstovės argumentą, nurodė, kad minėta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įvykdyta ir nebuvo pateikta teismui.

Teismas laiko šį atsakovo atstovo argumentą nepagrįstu ir jį atmeta.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į R. J. ieškinį (t. 1, b.l. 180-183), be kita ko, nurodė, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo bandoma santuoką nutraukti taikiai ir šiuo tikslu buvo 2008-08-11 parengta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; nurodė, kad <...> ši sutartis turi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių kaltės klausimo nutraukiant santuoką <...>; taip pat remdamasis šia sutartimi atsakovas argumentavo reikalavimus dėl finansinių įsipareigojimų, vadinasi, rėmėsi šia sutartimi kaip įrodomąją galią turinčiu dokumentu.

Taigi, teismas konstatuoja, kad šalių 2008-08-11 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrodo, kad ieškovė šios sutarties sudarymo momentui jau buvo grąžinusi jos iš atsakovo pagal 2005-10-03 paskolos sutartį gautą 200 000 Lt paskolą ir grąžino ją būtent 2006-02-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1, o vien mokėjimo paskirties nurodymas „Papildymas” nepaneigia ieškovės paskolos grąžinimo atsakovui šiuo mokėjimo dokumentu.

Iš į bylą pateiktų šalių deklaracijų (atsakovo deklaracijos už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. - t. 4, b.l. 149-162, 166-178; ieškovės deklaracijos už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. - t. 4, b.l. 181-200) matyti, jog jose nėra nurodyta, kad atsakovo ieškovei yra suteikta ir negrąžinta paskola, kas taip pat vertintina kaip ieškovės prievolės atsakovui dėl 200 000 Lt paskolos pagal 2005-10-03 šalių sudarytą paskolos sutartį nebuvimą patvirtinantis įrodymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, ir kt.).

Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui reikšmingų byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, kad pagal 2005-10-03 paskolos sutartį jo ieškovei suteikta 200 000 Lt paskola nėra grąžinta (CPK 178 str.), todėl reikalavimas dėl 200 000 Lt skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi paskola grąžinta 2006-02-08, o Sutartyje buvo numatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2007-10-02 (Sutarties 2.2. punktas), ieškovei, vadovaujantis Sutarties 3.1. punktu, prievolės sumokėti atsakovui jo reikalaujamus 37 000 Lt delspinigių nėra, todėl ir šis atsakovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus atsakovo reikalavimus dėl 200 000 Lt skolos ir 37 000 Lt delspinigių pagal 2005-10-03 paskolos sutartį priteisimo, atmetamas ir atsakovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš ieškovės.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2012-11-16 nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo (t. 5, b.l. 138).

Ieškovė yra sumokėjusi 4000 Lt žyminio mokesčio, iš jų 128 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (t. 1, b.l. 7).

Ieškovės turtiniai reikalavimai turėjo būti apmokėti 29 928 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (ieškovė prašė priteisti jai 2 299 342,02 Lt ir 85 000 EUR, t.y. 2 592 830,02 Lt).

Vilniaus apygardos teismas 2009-09-23 nutartimi (t. 1, b.l. 168-170) žyminio mokesčio dalies – 26 128 Lt sumokėjimą ieškovei atidėjo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės patenkintas iš dalies, t.y. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl jai, sumokėjus 128 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, iš atsakovo priteistina 64 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovės reikalavimas dėl 2 592 830,02 Lt priteisimo atmestas, todėl ieškovė turėtų sumokėti valstybei iš viso 29 928 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė jau yra sumokėjusi 4000 Lt, tačiau iš jų 128 Lt - už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, todėl atėmus 128 Lt (4000 Lt - 128 Lt), likusi dalis jos sumokėto žyminio mokesčio (3872 Lt) yra užskaitoma ir iš ieškovės priteistina 26 056 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas sumokėjo 5872 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 23, t. 3, b.l. 49): už pareiškus turtinius reikalavimus - 5740 Lt, už reikalavimą grąžinti dovanotą turtą - 132 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo turtiniai reikalavimai atmesti, o reikalavimas dėl dovanoto turto grąžinimo patenkintas, todėl jam iš ieškovės priteistina 132 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Padarius ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 68 Lt (132 Lt – 64 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 5740 Lt (t. 5, b.l. 40). Atsakovo apeliacinis skundas dėl turtinių reikalavimų perduotas nagrinėti iš naujo Trakų rajono apylinkės teismui, o Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovo reikalavimas dėl 200 000 Lt skolos, 37 000 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetamas, todėl šiol bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Ieškovė apeliacinį skundą yra apmokėjusi 3000 Lt (t. 5, b.l. 68), o 27 139 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas jai yra atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, ji turi sumokėti valstybei atidėto žyminio mokesčio dalį - 27 139 Lt. Iš viso ieškovė turi sumokėti 53 195 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma - 231,12 Lt (t. 5, b.l. 36-37).

Įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, 231,12 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos (t. 5, b.l. 36-37) valstybei iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 115,56 Lt (CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priešieškinį dalyje dėl 200 000 Lt skolos, 37 000 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti.

Priteisti iš R. J. 68 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų I. Č.

Priteisti iš R. J. 53310 Lt 56 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš I. Č. 115 Lt 56 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič