Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-09 · Administracinė byla Nr. eI-3199-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
eI-3199-821/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3199-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui Povilui Juzikiui,atsakovo atstovui Donatui Kilikevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Bravika“ su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 49SŽD-159-(14.49.22) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 1SS-826-(8.5.) (toliau – Tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka išduoti reikalavimus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį apie 587 kv.m valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Skunde paaiškina, kad UAB „Bravika“ nuosavybės teise priklauso 0,2744 ha bendro ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A30-3641 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ leido rengti apie 16642 kv.m teritorijos, kurioje yra žemės sklypai buvusiame Smalinės kaime ir valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (toliau – Projektas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 15 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus projekto rengimui, taip pat pažymėdamas, jog apie 587 kv.m laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, kadangi negali būti suformuoti ir funkcionuoti kaip atskiras sklypas bei atkreipė dėmesį, jog teritorijoje galioja Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kurio sprendiniai galėtų būti įgyvendinti tik prijungus laisvą valstybinę žemę prie esamų sklypų.

Šalies argumentai

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti reikalavimus projektui rengti. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri priėmė skundžiamą 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, nurodydama, jog Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus projekto rengimui, nes sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, apibūdintos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje. Sprendime pažymėjo, jog planuojamas formuoti žemės plotas, šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme ir nesudaro siauros juostos (nuo 10 iki 15 m).

Pareiškėja su šiais raštais nesutinka, mano, jog jie priimti klaidingai vertinant teisės aktų nuostatas ir faktinę situaciją. Tarnyba sprendime klaidingai įvertino, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas šiaurinėje pusėje ribojasi tik su laisvu valstybinės žemės plotu, tačiau neįvertino, jog šioje vietoje valstybinės žemės plote jau yra gatvė. Mano, jog turėjo būti įvertinti ir galiojantys teritorijų planavimų dokumentų sprendiniai, o tokios aplinkybės nebuvo vertinamos. Pagal Detaliojo plano sprendinius matyti, kad pietinėje planuojamos teritorijos dalyje virš Pilaitės pr. yra numatyta formuoti žemės sklypus dviem kvartalais, kur virš pirmojo kvartalo, konkrečiai ir Žemė sklypo ir planuojamo įsiterpusio žemės ploto yra numatytas miesto susisiekimo koridorius – gatvė (1 pav.). Pažymi, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 21 p. motorizuoto eismo gatvės gali būti ir D kategorijos, o nemotorizuoto eismo gatvės (E,F) kategorijos. Gatvių schemoje yra žymimos tik A, B ir C kategorijų gatvių ribos. Mano, jog siauros juostos sąlyga, numatanti 10 m pločio ribojimą, ginčo atveju nėra taikoma, nes ginčo sklypas nesiriboja su nesuformuotais valstybinės žemės plotais, kuriuose nebūtų kelių ir gatvių, dėl ko pagal sklypo konfigūraciją tokios sklypo (ploto) neįmanoma suformuoti kaip racionalaus dydžio ir ribų žemė sklypo.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 30–35) nurodo, kad pareiškėjai ginčijamu raštu buvo pakartotinai paaiškinta, kad ginčo teritorija, šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, bei šis plotas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotas svyruoja nuo 10 m iki 15 m, t. y. viršija Nutarimo 2.15 punkte nustatytą dydį, ir nėra duomenų, kad jį sudarytų šlaitai ar grioviai. Detaliai pareiškėjai buvo atsakyta skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. raštu, ir 2017 m. balandžio 25 d. raštu. Pažymi, jog pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 2.15 punkto nuostatas įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpusį sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Pažymi, kad vien savivaldybės nurodomos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje neįmanomas racionalaus žemės sklypo formavimas dar nereiškia, kad teritorija atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad dalis norimo formuoti apie 587 kv. m žemės sklypo patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui nustatytąja tvarka priskirtą teritoriją, kur buvo likusi rėžinių gatvių sistema, t. y. į Smalinės rėžinio kaimo ribas, ir dalis – į išskirstyto Plytinės kaimo ribas. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.49VĮ- 680- (14.49.2.) patvirtino Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (savivaldybės) Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus bei žemės servitutus. Norimas formuoti kaip įsiterpęs žemės plotas patenka į kelią, kuriuo galima privažiuoti prie žemės sklypų, t. y. jeigu būtų parduodamas 587 kv. m įsiterpęs žemės sklypas, asmenys, kurie gyvena prie ginčo teritorijos bei asmenys, kuriems galimai būtų atkurtos nuosavybės teisės, neturės jokio faktinio patekimo į žemės sklypus. Be to, nėra aišku, kada detaliuoju planu suprojektuotos gatvės taps realiai funkcionuojančiomis. Tarnyba vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procesą privalo atsižvelgti, kad projektuojamas, o vėliau ir atkuriamas žemės sklypas turėtų ne tik projektinį, bet ir realų privažiavimą. Mano, jog kol nėra realaus kito egzistuojančio kelio, tol įsiterpusio sklypo pardavimas naudojamo kelio vietoje nėra galimas, nes teritorijos gyventojai netektų galimybės naudotis faktiškai egzistuojančiu keliu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 37–40) dėl pareiškėjos prašymo prašo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, jog savivaldybė pripažino ginčo objektą kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemė sklypo. Teritorijoje galioja Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu patvirtintas detalusis planas, kurio sprendiniai gali būti įgyvendinti tik prijungus laisvą valstybinę žemę prie esamų žemės sklypų. Didesnio kaip 10 m pločio sklypas, kurio projektuojamas plotas yra apie 587 kv. m atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, kadangi šis plotas yra komercinės paskirties teritorijoje.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais. Atsakovo atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-826-(8.5) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49SŽD-159-(14.49.22) (b. l. 16–17), kuriuose nurodyta, jog pareiškėjos norimas formuoti kaip įsiterpęs valstybinės žemė sklypas neatitinka įsiterpusio žemė sklypo sąvokos ir nepatenka į nustatytų išimčių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,2744 ha bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19, 106–107).

Pareiškėja 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą Nr. A647-1503/2017 dėl laisvos įsiterpusios valstybinės žemės įsigijimo, prašydama kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl reikalavimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – Projektas), kurio tikslas įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, rengti pateikimo, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (b. l. 48, 75). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas su 2018-02-15 raštu Nr. A51-12555/18(2.14.2.12-MP8) dėl reikalavimų pateikimo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir apie tai informavo pareiškėją (b. l. 47, 74).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-159-(14.49.22.) atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, ir šis žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jos plotis svyruoja nuo 10 iki 15 m, todėl formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (b. l. 49–50, 76–77).

Nesutikdama su tokiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu pareiškėja 2018 m. balandžio 9 d. pateikė skundą NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-826-(8.5), kuriame pažymėjo, kad Projektu norimas suformuoti žemės sklypas ribojasi su nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas valstybine žeme, jo plotis svyruoja nuo 10 iki 15 m, todėl negali būti laikomas siaura juosta, be to, šio ploto taip pat nesudaro grioviai ir šlaitai. Todėl nurodė, kad NŽT Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projektui (b. l. 20– 22).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Paminėtas reguliavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o pardavimas ne aukciono būdu vyksta tik išimtiniais atvejais.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2016-06-01) 2.15 punktas, kurio pirmoje pastraipoje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėto Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje numatyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Pažymėtina, kad ši išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono būdu) negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Taisyklių 2.15 punkte.

Taigi, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Remiantis šiais išaiškinimais, konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ir ar jis atitinka sąlygas nustatytas Taisyklių 2.15 papunktyje.

Teismas pažymi, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Taisyklių 2.15 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią įsiterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja įsiterpusį žemės sklypą siekia įsigyti būtent šio punkto nuostatų pagrindu, t. y. kaip siaurą juostą, kurioje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, jog žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos siekiamas įsigyti 587 kv. m valstybinės žemės sklypas (b. l. 44–46, 71–73, 100, 115, 121) šiaurinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o jo plotis svyruoja nuo 10 iki 15 metrų. Pažymėtina, kad ginčo valstybinis žemės plotas nelaikytinas siaura juosta (nors vietomis kraštinės plotis, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, yra 10 metrai ir neviršija 10 metrų, bet kai kur plotis siekia 15 metrų ir viršija 10 metrų ribą.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė savo sprendime neįvertino to, jog įsiterpusiame valstybinės žemės plote jau yra faktinis kelias. Atsakovės teigimu, ginčo valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas dar ir dėl šios aplinkybės, t. y. per jį eina vienintelis faktinis kelias į šiuo metu naudojamus bei projektuojamus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimui). Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija, nes kaip matyti iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.49VĮ- 680- (14.49.2.) patvirtinto Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (savivaldybės) Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribų ir plotų bei žemės servitutų norimas formuoti kaip įsiterpęs žemės plotas patenka į kelią, kuriuo galima privažiuoti prie žemės sklypų, ir jis dar nėra įteisintas. Be to, kaip jau minėta, Taisyklių 2.15 punkte nustatyta išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka, kuri negali būti aiškinama ir vertinama plečiamai.

Todėl teismas sutinka su atsakovės pateiktu vertinimu, taip pat su tuo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog norimame suformuoti ir privatizuoti valstybinės žemės plote yra faktinis kelias, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintas, nesudaro pagrindo laikyti šio ploto įsiterpusiu. Be to, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu įsiterpusiu žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, gali būti laikomas toks žemės plotas, kuris yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir ribojasi su keliais, gatvėmis ar miško plotais. Tuo tarpu, pareiškėjos pageidaujamas įsigyti valstybinis žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes šiuo metu žemės sklypo šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne keliu, gatve ar miško plotu. Be to, taip pat nustatyta, kad pageidaujamo formuoti valstybinės žemės sklypo ploto nesudaro grioviai ir šlaitai.

Teismo vertinimu, 587 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis greta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti parduodamas be aukciono, todėl nėra teisinio pagrindo šiam žemės sklypui rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei nustatė faktines aplinkybes, kuriomis vadovaudamiesi, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti. Netenkinus pirminio reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis