- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-667-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02666-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackien
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir jai skirta 40 eurų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jai skirta 980 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus G. K. skirta 1000 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nubausta už tai, kad ji 2015-02-13 d., apie 18.40 val. Vilniuje, Laisvės pr. 65A, vairuodama automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį apgadino. Iš eismo įvykio vietos G. K. pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais G. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino įrodymų visetą ir papildomai pritaikė ATPK 130 str. 1 d. – pasišalinimą iš įvykio vietos. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. nenustatė subjektyviojo jo požymio – tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Ji negali būti kaltinama tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos, kadangi manevruodama Laisvės per. 71B, Vilniuje, kieme nepajuto tokio atsitrenkimo, jai nekilo jokio įtarimo, kad galėjo padaryti žalą kitam automobiliui atsitrenkdama ar kitaip jį kliudydama. Jei būtų įtarusi bent menką kontaktą su automobiliu, kuris buvo kliūtis jos mašinai, iškart būtų išlipusi ir patikrinusi, ar nepadarė žalos. Ji buvo užtikrinta, kad nepažeidė KET, iš kiemo išvažiavo saugiai ir nesukėlė niekam žalos. Ji neturėjo jokio motyvo pabėgti iš eismo įvykio vietos, nes buvo blaivi, vairavo techniškai tvarkingą automobilį bei vidiniu įsitikinimu elgėsi atsakingai ir saugiai, todėl galima daryti išvadą, kad apeliantė nesuvokė įvykusio eismo įvykio kilimo priežasčių, nemanė esanti susijusi su bent kokiu eismo įvykiu, todėl negali būti laikoma, kad ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos.
Apeliantės nuomone, teismas lakoniškai, formaliai ir neteisingai įvertino administracinio teisės pažeidimo sudėtį, subjektyvųjį požymį – kaltės turinį. Ji nemanė, kad padarė KET pažeidimą, apžiūrėjusį automobilį, nematė jokių naujų įbrėžimų ar įlinkių, o pagal Transporto priemonės apžiūros aktą galinis bamperis galėjo būti tik atsirėmęs ar nestipriai susidūręs su stacionaria kliūtimi, kas leidžia daryti išvadą, kad padaryta žala buvo labai nežymi, todėl ji tokio kontakto su kita mašina ir nepajautė.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde teigia, kad pagal bylos medžiagą buvo remtasi Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio A. A. parodymais, liudytoju M. V., liudytojais S. P. ir N. M.. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė S. P. ir N. M. parodymus, motyvuodamas tuo, jog jie buvo kviečiami liudyti kaltininkės ir jos atstovo prašymu, dėl ko gali būti suinteresuoti bylos baigtimi bei jų parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Apeliantė su liudytojais S. P. ir N. M. iki 2015-02-13 buvo visiškai nepažįstami žmonės. Pirmą kartą jie susitiko Laisvės per. 71B, Vilniuje apie 18.49 val., kai pagal įdėtą skelbimą ji su liudytojais turėjo važiuoti kartu į Marijampolę. Abu liudytojai atsisėdo į mašinos galą, ką taip pat patvirtino M. V. parodymai. Mašinos salone grojo muzika, o ji naudojosi laisvų rankų įranga ir šnekėjo su asmeniu, kuris taip pat turėjo važiuoti į Marijampolę. S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ją matė pirmą kartą, kad ji buvo blaivi ir nesukėlė jokio įtarimo, dėl kurio kiltų pagrindas nevažiuoti kartu su pareiškėja. Po kelionės liudytojai su ja daugiau nesusitiko. Išdėstytos aplinkybės parodo, kad šie liudytojai negalėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi iki įvykio jos nepažinojo, tarpusavyje neturėjo jokių asmeninių ar draugiškų santykių.
Apeliantės nuomone, teismas netinkamai pažymėjo, kad liudytojai buvo iškviesti kaltininkės ir jos atstovo prašymu. Apeliantė nurodė liudytojų adresus teismui, o teismas, turėdamas tokią pareigą, pastariesiems išsiuntė šaukimus. Apeliantė nurodė, kad liudytojų S. P. ir N. M. bei jos paaiškinimai ir transporto priemonės techninės apžiūros aktai vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir patvirtina aplinkybę, kad kontaktas buvo toks nestiprus, kad žymių ant jos automobilio beveik neliko, o paties kontakto ji nepajuto, to negirdėjo nei gale sėdėję liudytojai, nei pati vairuotoja. Tai paneigia teismo argumentą, kad liudytojų S. P. ir N. M. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims.
Apeliantės nuomone, teismas turėjo atmesti liudytojo M. V. parodymus, kadangi jis teigė, jog girdėjo atsitrenkimo garsą, kurį taip pat turėjo girdėti ir mašinoje sėdėję žmonės. Tačiau šio fakto nepatvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktai, kadangi ant jos mašinos neliko jokių akivaizdžiai matomų žymių. Teismas taip pat turėjo teigti, kad liudytojo M. V. parodymai nesutampa su eksperto pateiktomis išvadomis. Teismas taip pat nenagrinėjo fakto, kad garsas, kurį girdėjo liudytojas M. V., galėjo būti krintančio ir dūžtančio žibinto garsas, kurį liudytojas galėjo girdėti jau automobiliui važiuojant, o ne kontakto metu.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodė, kad iš transporto priemonės techninės apžiūros aktų, atliktų 2015-02-23 matyti, kad automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas priekinis bamperis ir priekinis sparnas kairėje pusėje, automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežymiai nubrozdintas galinis bamperis. Transporto priemonės techninės apžiūros 2015-02-23 Nr. AV2-532-172 akte numatyta pastaba, kad G. K. nesutinka su nubrozdinimu, kadangi pastarasis yra geltonos spalvos (G. K. automobilio spalva pilka). Tokios pačios spalvos, techninės apžiūros metu, kuomet buvo sugretinti abu automobiliai, ant automobilio Citroen Xsara nebuvo užfiksuota. Todėl mano, kad nukentėjusioji E. T. jau anksčiau yra turėjusi panašaus pobūdžio eismo įvykį, apie kurį galimai ir nežinojo. Taigi, apeliantės teigimu, nukentėjusiosios automobilio žibintas galėjo būti įskilęs jau anksčiau nuo kontakto į geltoną objektą, kuris paliko geltonos spalvos nubrozdinimus. Doc. Dr. N. V. akto išvados ir apžiūros rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Citroen Xsara kontaktas su Opel Corsa buvo, tačiau labai nežymus ir net galėjęs nepalikti pėdsakų, nes apžiūrėtasis automobilis turėjo tik paviršinius įbrėžimus, o nukentėjusiosios automobilis neturėjo akivaizdžių įbrėžimų, kurie atitiktų kaltinamosios automobilio spalvą. Šiuo atveju teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne kaip visumą, ne bendrame kontekste, bet kiekvieną įrodymą atskirai.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji E. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo G. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pakankamai analizavo įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą bei objektyvių įrodymų pagrindu pagrįstai konstatavo, jog apeliantė suvokė sukėlusi eismo įvykį bei tai, jog pasišalindama iš eismo įvykio vietos, elgėsi neteisėtai.
Nukentėjusiosios nuomone, teismas vertino apeliantės automobiliui padarytus apgadinimus, kurie buvo akivaizdūs ir žymūs. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis liudytojo M. V. parodymais, kad automobilių kontaktas buvo aiškus ir stiprus. Jo garsą liudytojas girdėjo sėdėdamas nutolęs nuo įvykio vietos, kitame automobilyje. Todėl nepagrįstos ir nelogiškos apeliantės keliamos abejonės dėl nustatytos žalos masto ir dydžio. Nukentėjusioji atsiliepime sutinka, kad teismo išvados, jog apeliantė akivaizdžiai suprato sukeltą eismo įvykį ir, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia, taip tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės, yra pagrįstos ir motyvuotos.
G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Už šį teisės pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Kelių eismo taisyklių 231.1 punkte nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.
Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (Kelių eismo taisyklių 232 p.).
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog G. K. nė vieno iš nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų neįvykdė ir tokiu būdu, pažeisdama Kelių eismo taisykles, iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.). Tačiau šiuo konkrečiu atveju taikyti in dubio pro reo principą G. K. atžvilgiu nėra pagrindo, kadangi, aukštesnės instancijos teismo nuomone, jokių prieštaravimų ar abejonių dėl apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo šioje byloje nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.
Nors G. K. savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta: 2015 m. vasario 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-26339574-15 (b.l. 2); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio metu apgadinto automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta ir užfiksuota išdaužta kairės pusės priekinio žibinto šukė (b.l. 6); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kur užfiksuoti automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 7); policijos pareigūno A. A. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4) bei jo, kaip liudytojo teismo posėdžio metu duotais parodymais; liudytojo M. V. 2015-02-13 paaiškinimu (b.l. 8), jo teismo posėdžio metu teismui duotais parodymais; pranešimo telefonu, registruoto ROIK sistemoje, duomenimis, iš kurių matyti, kad 2015-02-13 d. 18.40 val. paskambinęs fizinis asmuo nurodė, jog kieme, automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kurį vairuoja moteris, įvažiavo į stovintį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino nuvažiuodamas į Pašilaičių pusę (b. l. 5); nukentėjusiosios E. T. parodymais dėl jos automobilio apgadinimų, prekių pirkimo-pardavimo kvito kopija, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji E. T. už žibinto remontą sumokėjo 60 eurų (b. l. 21).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors G. K. savo kaltę ir įvykį neigė nurodydama, kad iš kiemo išvažiavo sklandžiai, į nieką neatsitrenkė ir nieko negirdėjo, tokius jos parodymus paneigė teisme apklaustas liudytojas M. V., kuris patvirtino, jog būdamas šalia įvykio vietos savo automobilyje stebėjo, kuomet į stovintį automobilį Opel Corsa įvažiavo Citroen markės automobilis, kurią vairavo šviesių plaukų jauna moteris. Liudytojas M. V. parodė, kad smūgis turėjo jaustis, tai buvo ne lengvas bakstelėjimas. Citroen greitis buvo didelis, šis užšoko galiniais ratais ant bordiūro ir dideliu greičiu mašina išvažiavo iš kiemo. Jis priėjęs pamatė, kad Opel buvo praskelta priekinė lempa, buferis subraižytas. Liudytojo teigimu, smūgis buvo nesilpnas, vairuotoja turėjo pajusti tokį smūgį, nes kai iš inercijos pajudi į priekį, tai manytų, kad atsitrenkimas buvo stiprokas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo M. V. parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs ir logiški.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė S. P. ir N. M. parodymus, motyvuodamas tuo, jog jie buvo kviečiami liudyti kaltininkės ir jos atstovo prašymu, dėl ko gali būti suinteresuoti bylos baigtimi bei jų parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstais šiuos apeliantės skundo argumentus, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie liudytojai buvo nurodyti būtent apeliantės G. K.. Neturi reikšmės, ar apeliantė pati šiuos asmenis prašė liudyti paskambinusi jiems, ar jiems buvo išsiųsti teismo šaukimai, esmė yra tai, kad šie liudytojai eismo įvykio metu buvo G. K. automobilyje. Jie nebuvo pašaliniai liudytojai. Kaip matyti iš pačios G. K. parodymų, ji šiuos asmenis buvo sutarusi nuvežti į Marijampolę, taigi akivaizdu, kad G. K. ir šių liudytojų susitikimas nebuvo atsitiktinis, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šie liudytojai, nors galimai ir nėra G. K. draugai, jie nebuvo suinteresuoti, kad dėl įvykio būtų nutraukta jų kelionė. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šių liudytojų parodymais. Be to, liudytojų S. P. ir N. M. parodymai prieštarauja nesuinteresuoto liudytojo M. V. parodymams, kuris aiškiai nurodė, jog smūgis buvo pakankamai stiprus, automobilis Citroen Xsara po smūgio buvo užšokęs net ant bordiūro, todėl neįtikėtina, kad nei pati apeliantė, nei jos nurodyti liudytojai negalėjo pajusti, kad automobilis ne tik į kažką atsitrenkė, bet ir užvažiavo atbuline eiga ant bordiūro. Kaip teisingai iš liudytojo M. V. parodymų nustatė apylinkės teismas, kad automobilio kontaktas buvo aiškus ir stiprus, dėl jo kilo garsas, kurį girdėjo net ir nuo įvykio vietos nutolęs bei uždarytame automobilyje sėdėjęs minėtas liudytojas. Todėl nelogiška ir nepatvirtinta G. K. išsakyta parodymų versija teisme, kad tuo metu ji klausėsi muzikos per ausinukus, nes liudytojas S. P. teismui tvirtino, kad automobilyje išvažiuojant iš kiemo grojo radijas arba kompaktas. Taigi, liudytojo M. V. parodymais nustatyta, kad po smūgio vairuotoja dideliu greičiu ir net galiniais ratais užšokdama ant kelkraščio bordiūrų išvažiavo iš kiemo. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad G. K. akivaizdžiai suprato sukeltą eismo įvykį, po ko tyčia pasišalino iš jo vietos, taip tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės.
Apeliantė skunde teigia, kad liudytojo M. V. parodymai nesutampa su eksperto pateiktomis išvadomis, teismas taip pat nenagrinėjo fakto, kad garsas, kurį girdėjo liudytojas M. V., galėjo būti krintančio ir dūžtančio žibinto garsas, kurį liudytojas galėjo girdėti jau automobiliui važiuojant, o ne kontakto metu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos G. K. argumentus laiko niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir savitu aplinkybių interpretavimu, siekiant išvengti negatyvių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas nemato jokių prieštaravimų tarp liudytojo M. V. parodymų bei transporto priemonės apžiūros akto, surašyto 2015-03-05 pagal užsakovės G. K. užsakymą, kuriame buvo įvertintas automobilis „Citroen Xsara“ ir jo pažeidimai.
Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad eismo įvykio metu iš esmės buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis, nes G. K. vairuojamo automobilio apgadinimai po įvykio (jei automobilis buvo neremontuotas) liko nežymūs ir nereikšmingi, pagrįstai patikslino šio pažeidimo aplinkybes, nurodydamas, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi, apeliacinės instancijos teismas apeliantės skunde nurodytas aplinkybes bei jos nesutikimą su padarytais administraciniais teisės pažeidimais vertina kaip jos siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde iš esmės dėstomi deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl skundžiamo teismo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nenurodant jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl G. K. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas G. K. padarytą veiką tinkamai kvalifikavo pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pažeidimai įrodyti ne kuriais nors vienais įrodymais, bet įrodymų, surinktų administracinio teisės pažeidimo byloje, visuma.
Skirdamas G. K. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į jos asmenybę. G. K. padarė du pažeidimus kelių eismo saugumo srityje, dėl jų kaltę neigė, praeityje buvo bausta administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, ji netekėjusi, dirbanti, šiuo metu sustabdžiusi studijas Vilniaus universitete. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas, siekdamas tinkamo tikslų įgyvendinimo, pagrįstai G. K. paskyrė ne minimalias straipsnių sankcijose numatytas pinigines baudas su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, G. K. paskirtos administracinės nuobaudos tinkamai subendrintos, paskirta galutinė administracinė nuobauda nėra per griežta, adekvati jos padarytiems teisės pažeidimams, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantė, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.