Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.4.9.3.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.6.4. ; 3.4.1.11.

2019 m. rugsėjo 16 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės "Dvaro keliai" ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei "Dujokas", dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 394,75 Eur skolos, 140,06 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Teismo 2019 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas - priteista ieškovei UAB „Dvaro keliai“ iš atsakovės UAB ,, Dujokas“ 394,75 Eur skola, 140,06 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 534,78 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo 2019 m. balandžio 11 d. preliminaraus sprendimo ir nurodė, jog šalys 2012 metais jokių santykių neturėjo, iš ieškovo atsakovas neužsakinėjo transporto paslaugų, pateiktos teismui 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaitos faktūros Nr. DVA 0001131 atsakovas nėra gavęs ir priėmęs. Atsakovas 2013 m. kreipėsi į V. K., kuris tuo metu buvo ieškovo bei UAB „Klaipėdos keliai“ vadovas dėl transporto paslaugų suteikimo, kuris nurodė atsakovui sumokėti 1 000 Lt avansą į UAB „Klaipėdos keliai“ sąskaitą; šią sumą atsakovas sumokėjo 2013 m. vasario 21 d. pavedimu į UAB „Klaipėdos keliai“ sąskaitą. Transporto paslaugos atsakovui buvo suteiktos, pagal sąskaitą faktūrą Nr. DVA 0001259 sumai 4 235 Lt ieškovo vadovo V. K. nurodymu atsakovas sumokėjo ieškovui 2013 m. gegužės 28 d. pavedimu likusią 3 235 Lt sumą, nes V. K. aiškino, jog ieškovas atliks UAB „Klaipėdos keliai“ pervesto avanso įskaitymą. Tokiu būdu atsakovas pilnai atsiskaitė už jam suteiktą transporto paslaugą ir iki šiol jokių pretenzijų iš ieškovo už šios paslaugos atsiskaitymą negavo. Prašo panaikinti teismo 2019 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Ieškovas atsiliepimu į prieštaravimą nurodo, kad 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaita Nr. DVA 000113 buvo įtraukta į ieškovo buhalterinį registrą, 2015 m. kovo 4 d. raginimu atsakovui buvo prašoma sumokėti įsiskolinimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog pinigai į UAB „Klaipėdos keliai“ sąskaitą buvo 2013 m. vasario 21 d. sumokėti už suteiktas paslaugas pagal 2013 m. vasario 8 d. sąskaitą Nr. DVA 0001259. Ieškovas prašo priteisti palūkanas CK 6.210 straipsnio pagrindu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai advokatas Gintaras Aleknavičius, J. V. prašė panaikinti teismo 2019 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių rašytinė sutartis dėl transporto paslaugų suteikimo sudaryta nebuvo.

Ieškovas byloje pateikė UAB „Dvaro keliai“ išrašytą 2012 m. lapkričio 12 d. atsakovei UAB „Dujokas“ už transporto paslaugas sąskaitą faktūrą Nr. DVA 0001131, kurios bendra suma 105,13 Eur (363,00 Lt/3,4528), nurodyta paslauga pagal transporto paslaugos 2012 m. spalio 2 d. pažymą, sąskaita šalių nepasirašyta. Ieškovė pateikė UAB „Dvaro langai“ surašytą 2012 m. spalio 2 d. Atliktų darbų pažymą (toliau – Pažyma), kurioje nurodyta, jog užsakovas atsakovė UAB „Dujokas“, rangovas – UAB „Dvaro keliai“, pažyma pasirašyta rangovo.

UAB „Dvaro langai“ išrašė atsakovei UAB „Dujokas“ už transporto paslaugas 2013 m. vasario 8 d. sąskaitą Nr. DVA 0001259, bendra suma 1 226,54 Eur (4 235 Lt/3,4528 Eur), šioje sąskaitoje atsakovės atstovas pasirašė, jog sąskaitą gavo, prekes priėmė.

Iš atsakovės sąskaitos išrašo AB SEB banke už laikotarpius nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. bei nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. matosi, jog atsakovė 2013 m. vasario 21 d. pervedė 1 000 Lt RUAB „Klaipėdos keliai“, mokėjimo paskirtis nurodyta – už paslaugas; 2013 m. gegužės 28 d. pervedė UAB „Dvaro langai“ 3 235 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – paslaugos.

Atsakovė 2013 m. gegužės 29 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 10480 sumokėjo ieškovei 3 235 Lt, nurodoma mokėjimo paskirtis – paslaugos. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 14 d. atsakovei išsiuntė „Raginimą dėl įsiskolinimo“ pagal sąskaitą Nr. DVA 0001259 nurodytai 394,75 Eur sumai bei 522,81 Eur delspinigių apmokėti.

Iš ieškovės pateikto 2015 m. kovo 4 d. raginimo matosi, jog atsakovės įsiskolinimas pagal 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaitą Nr. DVA 0001131ir 2013 m. vasario 8 d. sąskaitą Nr. 0001259 pagal suteiktas paslaugas nurodytas 394,75 Eur (1 363 Lt). Ieškovė pateikė byloje 2014 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodyta atsakovės skola 2014 m. gruodžio 31 d. yra 1 363 Lt, Aktas pasirašytas ieškovės; pateiktas 2015 m. kovo 4 d. lydraštis, jog Aktas registruota siunta siųstas atsakovei.

Ieškovė pateikė UAB „Dvaro langai“ sąrašą išrašytų sąskaitų už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., kuriame nurodyta, jog 2012 m. lapkričio 12 d. atsakovei išrašyta sąskaita DVA 0001131 sumai – 363.

Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. gegužės 3 d. duomenimis atsakovė UAB „Dujokas“ įregistruota 1992 m. rugpjūčio 25 d.

UAB „Dvaro langai“ akcininko 2013 m. kovo 1 d. sprendimu nuspręsta įmonės UAB „Dvaro langai“ pavadinimą pakeisti į UAB „Dvaro keliai“, pakeisti įmonės įstatai.

Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis UAB „Klaipėdos keliai (nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d.), vėliau – UAB „Altarnaja“, išregistruota kaip likviduota bankrutavusi 2017 m. liepos 13 d. RUAB „Klaipėdos keliai“ 2013 m. kovo 25 d. sprendimu V. K. atšauktas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2013 m. kovo 25 d.

Įstatymu nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu rodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Taip pat įvertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pareiškė, jog ieškovės byloje pateikta 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra Nr. DVA 0001131 yra suklastota, tačiau neprašė šio įrodymą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone bei spręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Teismui siūlant byloje pateikti papildomus duomenis bei įrodymus, atsakovė jų neteikė, tačiau nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad šis dokumentas nėra suklastotas; skirti ekspertizę ir/ar išreikalauti kitokius įrodymus atsakovė taip pat neprašė. Ieškovė dėl šio įrodymo paaiškino, kad jį spausdinant įvyko techninė klaidą dėl ieškovės pavadinimo naudojant kompiuterines programas, tačiau dokumentas yra tikras, nesuklastotas, jis bei jo duomenys įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir to patvirtinimui pateikė byloje papildomus įrodymus – nurodyti duomenys bei įrodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčyti/nuginčyti bei paneigti. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas sprendžia, jog pateiktų įrodymų pagrindu nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pateikta 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra Nr. DVA 0001131 yra suklastota ir negali būti byloje vertinama kaip įrodymas (CPK 178 straipsnis, 184 straipsnis, 185 straipsnis).

Įstatymu įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne; šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai (CK 6.156 straipsnis). Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t.y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis bei pateikiant užsakymą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl sutarties sąlygų šalys sutaria žodžiu ar susitarimas nustatomas iš konkliudentinių veiksmų, nustatyti visas sutarties sąlygas esant ginčui, gali būti neįmanoma. Tokiais atvejais pripažįstama, kad šalys susitarė dėl tų sąlygų, kurios įrodytos, arba jos nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja, kai nekyla esminių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir bylos aplinkybių visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina šalių bendradarbiavimą dėl transporto paslaugų užsakymo, suteikimo. Ginčas tarp šalių kyla dėl dalies apmokėjimo už 2012 metais suteiktas/gautas paslaugas fakto. Atsakovė įrodinėja, jog dalį ieškovės reikalaujamos apmokėti sumos pagal ieškovės išrašytas 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. DVA 0001131 bendrai 105,13 Eur (363,00 Lt/3,4528) sumai, bei 2013 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. DVA 0001259, bendrai 1 226,54 Eur (4 235 Lt/3,4528 Eur) sumai atsakovė sumokėjo 2013 m. vasario 21 d. pervesdama 289,62 Eur (1 000 Lt/3,4528) į RUAB „Klaipėdos keliai“ sąskaitą banke. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių nurodytu laikotarpiu buvo susiklostę transporto paslaugų teikimo santykiai, byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šių paslaugų teikimo fakto, taip pat kad šias paslaugas atsakovei teikė ieškovė. Atsakovė, teigdama, jog jos 2013 m. vasario 21 d. pervedimas 289,62 Eur (1 000 Lt/3,4528) į RUAB „Klaipėdos keliai“ sąskaitą banke šalių susitarimu yra atsakovės apmokėjimas už ieškovės suteiktų paslaugų dalį pagal ieškovės pateiktą išrašytas 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. DVA 0001131 bendrai 105,13 Eur (363,00 Lt/3,4528) sumai, bei 2013 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. DVA 0001259, bendrai 1 226,54 Eur (4 235 Lt/3,4528 Eur) sumai, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas siūlė šalims pateikti byloje papildomus duomenis bei įrodymus, tačiau atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokių įrodymų pateikti negali, tai buvo tik žodinis susitarimas, o nurodytų susitarimo aplinkybių nepatvirtina kiti byloje pateikti duomenys bei įrodymai. Atsakovės pateikti įrodymai byloje apie jos atliktą piniginį pervedimą, t.y. dėl atsakovės 2013 m. vasario 21 d. pervedimo 289,62 Eur (1 000 Lt/3,4528) į RUAB „Klaipėdos keliai“ sąskaitą banke patvirtina tik faktą, jog toks mokėjimas buvo atsakovės atliktas kaip po toks tuometiniam UAB „Klaipėdos keliai“ už atsakovės gautas paslaugas, tačiau jokiu būdu nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių dėl šalių susitarimu atsakovės atliktą apmokėjimą už ieškovės suteiktų paslaugų dalį pagal ieškovės pateiktas išrašytas 2012 m. lapkričio 12 d. sąskaitas faktūras Nr. DVA 0001131 bendrai 105,13 Eur (363,00 Lt/3,4528) sumai, bei 2013 m. vasario 8 d. sąskaitas faktūras Nr. DVA 0001259, bendrai 1 226,54 Eur (4 235 Lt/3,4528 Eur) sumai; taip pat neįrodo šioje dalyje atsakovės susitarimo tarp šalių bei UAB „Klaipėdos keliai“ – tokių įrodymų šalys byloje neteikė, o atsakovės nurodomos aplinkybės, jog V. K. ginčo laikotarpiu buvo tiek ieškovės, tiek UAB „Klaipėdos keliai“ vadovas, nesant kitų byloje duomenų bei įrodymų apie šalių galimą/buvusį susitarimą dėl dalies apmokėjimo už ieškovės suteiktas atsakovei paslaugas trečiam asmeniui UAB „Klaipėdos keliai“, nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo jai ieškovės suteiktų paslaugų fakto, apimties, pobūdžio, tačiau ginčijo tik dalies apmokėjimą už gautas paslaugas kitam asmeniui. Įvertinama ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino aplinkybes, jog ginčo laikotarpiu dėl transporto paslaugų gavimo taip pat bendravo ir su UAB „Klaipėdos keliai“. Byloje esantys duomenys patvirtina, o atsakovė to nepaneigė, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė iš ieškovės jos atliktus darbus. Teismas įvertina taip pat ir tai, jog iš esmės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tvarka ginčijamos/nuginčytos Pažyma, Aktas, juose fiksuotos aplinkybės, taip pat šių dokumentų siuntimo/gavimo faktai, atsakovui tik nesutinkant dėl to, jog jie nepasirašyti atsakovo bei neigiant jų gavimą.

Byloje pateiktų ir įvertintų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė išrašė sąskaitas faktūras už jos atliktus darbus, darbai buvo atlikti ir priimti, priešingų įrodymų byloje nėra. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę nurodyti sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėjo vykdyti ir, kaip teigia ieškovė, nevykdė dalies prievolės atsiskaityti už darbus, todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškovei už gautas paslaugas (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovei iš pagrįstai priteista iš atsakovės 394,75 Eur skolos.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė savo prievoles vykdė netinkamai, taip pat, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę nurodytoje dalyje ieškovei ar pareiškusi pretenziją dėl suteiktų paslaugų apimties, turinio, kainos ar kita. Kadangi atsakovė bylos duomenimis iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove, o terminai per kuriuos ji turėjo atsiskaityti yra pasibaigę, yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir ieškovei iš atsakovės priteisti 394,75 Eur skolos, 140,06 palūkanų (CK 6.1 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.62 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis 2 dalis).

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)(CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, jį panaikinti arba pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Įvertinus tai, kad atsakovės prieštaravimų argumentai nepagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas), bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. preliminarų sprendimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7-8 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.