- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- eI3-839-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02192-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "Meidaga"
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui K. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškėjai 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė 2016 m. birželio 4 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2016 m. Paraiška). Pareiškėja, pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką, nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovė privalo grąžinti NMA. Iki 2016 m. spalio 28 d. pagal 2016 m. Paraišką atsakovei buvo išmokėta 2 131,60 Eur tiesioginių išmokų suma, 1 651,99 Eur žalinimo išmokos suma, 1 020,00 Eur išmokėta už pirmuosius hektarus. 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatyta neatitiktis, jog atsakovė galimai padidino deklaruotą plotą, siekdama gauti didesnę paramos sumą (išmoką jaunajam ūkininkui) (2016 m. Paraiškoje deklaruotas 54,64 ha plotas). Atsakovė nepateikė reikalaujamų dokumentų ir neįrodė žemės valdymo teisės į 2016 m. Paraiškoje visą naujai deklaruotą / padidintą plotą. Pažeidimo plotas pagal nustatytus pažeidimus – 54,64 ha, todėl susigrąžinama jau išmokėta parama už neteisingai deklaruotą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą – 54,64 ha. 2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus. Vadovaujantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė atitinkamuose KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytam KŽS ir apima ir KŽS bl3, bl6 ir bl9 plotus. Nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas, už kurį parama negali būti mokama, yra 0,02 ha. Pareiškėja apie Patikros rezultatus atsakovę informavo 2016 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. 31971, prie kurio buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Atliekant Patikrą nustatyta, kad nurodytuose laukuose nesilaikoma Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl pievų nušienavimo: KŽS 184630-8678 lauke Nr. 1, kuriame atsakovė deklaravo 0,17 ha (DGP) plotą, rasta 0,17 ha ploto nenušienauta arba visiškai nenuganyta pirmą kartą iki nustatyto termino pieva (pažeidimo plotas – 0,17 ha); KŽS 185629-5052 lauke Nr. 1, kuriame atsakovė deklaravo 0,40 ha (DGP) plotą, rasta 0,40 ha ploto nenušienauta arba visiškai nenuganyta pirmą kartą iki nustatyto termino pieva (pažeidimo plotas – 0,40 ha). Patikros metu nustačius Taisyklių 8.1 papunkčio pažeidimą, nustatyta, kad minėti laukai neatitinka įsipareigojimo. Dėl nustatyto žemės ūkio veiklos kriterijaus nesilaikymo minėtų laukų plotas yra neteisingai deklaruojamas ir dėl to turi būti taikoma neteisingo deklaravimo sankcija. Įvertinus Patikros rezultatus, nustatyta, kad neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti yra 0,57 ha. 2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė pavėluotai pateikė prašymą pakeisti paraiškos duomenis, tai yra prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti 2016 m. Paraiškos duomenis buvo pateiktas 2016 m. liepos 10 d., todėl apskaičiuota parama mažinama 2 proc. NMA priėmė 2017 m. rugpjūčio 3 d. NMA skolos sprendimą (toliau – ir skolos sprendimas), kuris atsakovei buvo išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 atsakovė apie NMA skolos sprendimą buvo informuota pakartotinai. 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 atsakovė apie NMA skolos sprendimą buvo informuota pakartotinai adresu, kurį atsakovė patikslino telefonu.
Pabrėžė, kad Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) (toliau – Reglamentas), 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2017 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo dienos, pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 4 803,59 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pažymėjo, kad atsakovė NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovei teisines pasekmes.
Papildomai pareiškėja paaiškino, jog nuo 2018 metų atsakovės buveinės adresas yra pasikeitęs. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai NMA prašymą siuntė atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas dokumentas grįžo neįteiktas. Susidarius tokiai situacijai, teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė atsakovę apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti paskelbdamas informaciją specialiame interneto tinklalapyje. Taigi, pareiškėjos nuomone, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Pastebėjo, kad atsakovės procesinis elgesys nebuvo sąžiningas civilinės bylos nagrinėjimo metu, kadangi pati atsakovė proceso metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei terminais laiku nepateikė prieštaravimų, o tik pradėjus antstolei įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo veiksmus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl prieštaravimų pateikimo. Pažymėjo, kad NMA, kaip valstybės institucija, ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovė būtų informuota apie NMA skolos sprendimo priėmimą, t. y. kreipėsi į atsakovę 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu, atsakovei negavus procesinio dokumento, buvo kreipiamasi pakartotinai, taip pat susisiekta su atsakove telefonu, prašant patikslinti įmonės būstinės adresą. NMA nuomone, šiuo konkrečiu atveju buvo imtasi visų priemonių, siekiant įteikti atsakovei informaciją apie priimtą NMA skolos sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja, kreipdamasi į administracinį teismą, sąmoningai nuslėpė aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose jau buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4813-886/2019 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė nepašalino 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja ir savo dabartiniame prašyme nepateikė jokių duomenų, kaip susidarė prašyme nurodytos sumos, kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos, t. y. pareiškėja nepateikė duomenų, kaip apskaičiuota prašoma priteisti iš atsakovės suma.
Tvirtino, kad savo prašymą pareiškėja grindžia Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, 74.2.3 papunkčiu, tačiau tokia teisės norma (minėtų taisyklių 74.2.3 papunktis) iš viso neegzistuoja.
Atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose pareiškėjos prašymas buvo gautas 2019 m. spalio 6 d., o civilinėje byloje galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 10 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, toks pareiškėjos prašymas negalėjo būti net priimtas nagrinėti administracine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 4 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). NMA, pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką, nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovė privalo grąžinti NMA. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-345 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). 2016 m. Paraiškoje deklaruota: 54,64 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 54,64 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės). Iki 2016 m. spalio 28 d. pagal 2016 m. Paraišką atsakovei buvo išmokėta 2 131,60 Eur tiesioginių išmokų suma, 1 651,99 Eur žalinimo išmokos suma, 1 020,00 Eur išmokėta už pirmuosius hektarus. 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatyta neatitiktis, jog atsakovė galimai padidino deklaruotą plotą, siekdama gauti didesnę paramos sumą (išmoką jaunajam ūkininkui) (2016 m. Paraiškoje deklaruotas 54,64 ha plotas).
Vadovaudamasi Taisyklių 68.16 papunkčiu NMA, <...> įtarusi, kad pareiškėja padidino deklaruotą plotą, siekdama gauti didesnę paramos sumą (išmokų už pirmuosius hektarus, išmokų jaunajam ūkininkui), pareikalauja iš pareiškėjos pateikti visų plotų, kurių nedeklaravo praėjusiais metais, žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus <...>, informacija apie nustatytą neatitiktį buvo paskelbta NMA informaciniame portale (toliau – Portalas), kuris yra laikomas pagrindiniu informavimo šaltiniu, bei atsakovė laikoma informuota apie nustatytas neatitiktis nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos (Taisyklių 65 punktas, 68.1 papunktis), kur, vadovaujantis Taisyklių 83 punktu, buvo nurodyta, kad dėl šios neatitikties iki lapkričio 1 d. privalu pateikti visų naujai deklaruotų / padidintų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus. Papildomai apie nustatytą neatitiktį atsakovė buvo informuota 2016 m. Paraiškoje pasirinktu būdu – paštu. 2016 m. rugpjūčio 11 d. atsakovei buvo išsiųstas informacinis pranešimas Nr. 1122333 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“. Atsakovė nepateikė reikalaujamų dokumentų ir neįrodė žemės valdymo teisės į 2016 m. Paraiškoje visą naujai deklaruotą / padidintą plotą, pažeidimo plotas pagal nustatytus pažeidimus – 54,64 ha, todėl susigrąžinama jau išmokėta parama už neteisingai deklaruotą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą – 54,64 ha. Taisyklių 4.16 papunktyje nurodyta, jog neteisingas deklaravimas – tai didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.
2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus. Taisyklių 70 punkte nustatyta, jog pareiškėjus patikrai vietoje ar nuotolinei patikrai atrenka Agentūra atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu. Prireikus gali būti skiriamos užsakomosios patikros. Jei pareiškėjo įbraižyti laukai patenka į KŽS, kurių GKODAS yra bl1b, Agentūra deklaravimą šiuose plotuose įtraukia į rizikos analizės kriterijus ir atlieka atrinktų deklaruotų plotų planines patikras. Agentūra neatlieka patikrų vietoje tuose KŽS ar jų dalyse, kurie patenka į einamųjų metų palydovinių ir (arba) aerofotografinių žemėlapių teritoriją, taip pat ŽŪIKVC atliktų KŽS tikslinimo darbų vietose. Atsakovės atveju NMA neatliko 2016 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikros, nes pagal Taisyklių 70 punktą, tie KŽS ar jų dalys, kuriuose nustatyti pažeidimai, pateko į einamųjų metų palydovinių ir (arba) aerofotografinių vaizdų teritoriją. Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė atitinkamuose KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytam KŽS ir apima ir KŽS bl3, bl6 ir bl9 plotus. Pažymėtina tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1 papunkčiu, ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą.
NMA 2016 m. spalio 17 d. atliko 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – Patikra). Vadovaujantis Taisyklių 4.20 papunkčiu, nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas, už kurį parama negali būti mokama, yra 0,02 ha. NMA apie Patikros rezultatus atsakovę informavo 2016 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. 31971 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Atliekant Patikrą nustatyta, kad nurodytuose laukuose nesilaikoma Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl pievų nušienavimo: KŽS 184630-8678 lauke Nr. 1, kuriame atsakovė deklaravo 0,17 ha (DGP) plotą, rasta 0,17 ha ploto nenušienauta arba visiškai nenuganyta pirmą kartą iki nustatyto termino pieva (pažeidimo plotas – 0,17 ha); KŽS 185629-5052 lauke Nr. 1, kuriame atsakovė deklaravo 0,40 ha (DGP) plotą, rasta 0,40 ha ploto nenušienauta arba visiškai nenuganyta pirmą kartą iki nustatyto termino pieva (pažeidimo plotas – 0,40 ha). Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl pievų nušienavimo – tai yra: pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP) nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus: ne mažiau kaip vienas šienavimas iki einamųjų metų liepos 1 dienos (įskaitytinai); ne mažiau kaip vienas šienavimas laikotarpiu nuo einamųjų metų liepos 2 dienos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (įskaitytinai). Dėl nustatyto žemės ūkio veiklos kriterijaus nesilaikymo minėtų laukų plotas yra neteisingai deklaruojamas ir dėl to turi būti taikoma neteisingo deklaravimo sankcija. Įvertinus Patikros rezultatus, nustatyta, kad neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti yra 0,57 ha.
Pažymėtina, kad 2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė pavėluotai pateikė prašymą pakeisti paraiškos duomenis, tai yra prašymas (reg. Nr. ) pakeisti 2016 m. Paraiškos duomenis buvo pateiktas 2016 m. liepos 10 d., todėl apskaičiuota parama mažinama 2 proc.
NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skolos sprendimą, kuris atsakovei buvo išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ atsakovė apie NMA skolos sprendimą buvo informuota pakartotinai. 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ atsakovė apie NMA skolos sprendimą buvo informuota pakartotinai adresu, kurį atsakovė patikslino telefonu.
Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklės numato, kad vykdomoji institucija, nagrinėjamo ginčo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 punktas). Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 papunktis). Grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas).
Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdama paraišką patvirtino, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, bei įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklės 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.
Pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017, 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018 ir kt.) Paramos gavėjai NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 p.), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš Paramos gavėjos susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš Paramos gavėjos – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 18 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. SP1-2295 (11.2.12e) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (administracinė byla Nr. eI-2435-281/2019). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nes pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų jį atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareigą informuoti atsakovė įvykdė, 3 kartus paskelbdamas pranešimus apie klaidas pareiškėjos paraiškoje NMA informaciniame portale. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu sprendimu jau 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo pirmojo paskelbimo NMA informaciniame portale. Pažymėjo, kad terminas skundui paduoti yra akivaizdžiai praleistas, pareiškėjos argumentai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ginčijamo sprendimo paskelbimo diena, vertinami kritiškai, nes iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad atsakovė pateikė visus reikiamus duomenis apie informacijos paskelbimą NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad konstatavus, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota per NMA informacinį portalą, nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjos informavimu paštu.
Taigi, NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. skolos sprendimas nėra atsakovės nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. Grąžintinų lėšų taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs. Atsakovė į pareiškėją nesikreipė dėl lėšų gražinimo dalimis, pareiškėjai nėra galimybės lėšas susigrąžinti įskaitymo būdu, todėl atsirado pagrindas kreiptis dėl permokos išieškojimo teismine tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2, 17.3 ir 19 p.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovės atsiliepimo argumentai bei atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad pareiškėja prašyme nepateikė jokių duomenų, kaip susidarė prašyme nurodytos sumos, kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos (reikalavimo pagrįstumo), yra nepagrįsti, nes visi šie duomenys ir skolos skaičiavimo metodika bei pagrindimas nurodyti skolos sprendime, kuris teisėtas ir nepanaikntas.
Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktą, grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus. Pagal minėtų taisyklių 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).
Pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“, 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ atsakovė, be kita ko, buvo informuota, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nustatyta, kad, NMA nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovei nesumokėjus skolos, pareiškėja nuo 2017 m. spalio 14 d. atsakovei pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.
Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų taisyklių 28 punkte, kurioms esant administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina prašoma priteisti išmokėtos paramos suma bei 5 procentų metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 14 d.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas priteisti 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius įrodymus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 4 803,59 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų trijų eurų, 59 ct) dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų sumos nuo 2017 m. spalio 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai sugrąžinta.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista skola ir 5 procentų metinės palūkanos turi būti sumokėtos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.