- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- 1-3186-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38749-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (BK galiojusi redakcija iki 2003-05-01) 105 straipsnio 8 punktą, vadovaujantis BK 35 straipsniu – 15 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė perkvalifikuota iš 105 straipsnio 8 punkto (BK galiojusi redakcija iki 2003-05-01) į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimas, turto konfiskavimas panaikintas;
2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal (BK galiojusi redakcija iki 2003-05-01) BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu – 5 metų laisvės atėmimu su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimas su turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi paleistas lygtinai, 2015 m. lapkričio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto 3 papunkčiu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis – konfiskuotas automobilis „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio), t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Be to, A. A. vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus naudotis specialia teises vairuoti transporto priemones, nes 2018 m. gegužės 13 d., apie 16.25 val., ties pastatu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. nuo 11.00 val. buvo prie ežero su draugais, kur vartojo alkoholinius gėrimus, Jis tądien išgėrė 500 gramų brendžio. Apie 16.00 val. nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Atsisėdęs vairuoti (pagal pirkimo – pardavimo sutartį) jam priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sustojęs prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), jam iš priekio užvažiavo policijos pareigūnai, kurių vienas priėjęs paprašė pateikti dokumentus ir jis padavė pareigūnui dokumentus. Taip pat pareigūnas pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip. Tuomet pareigūnai patikrino jam girtumą alkoholio kiekio matuokliu, ir nustatė virš dviejų promilių girtumą. Po šio patikrinimo buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimo, kur davė kraujo mėginį. Tolimesniam tyrimui buvo nuvežtas į antrą policijos komisariatą. Labai gailisi dėl to, kad dėl girtumo prarado savikontrolę ir neblaivus vairavo automobilį. Papildomai parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 12 d. vairavo automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Vairuodamas žinojo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimu, jam yra uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Šį sprendimą 2017 m. vasario 21 d. dieną gavo pasirašytinai. Paskirtos baudos – 60 MGL nesumokėjo. 2018 m. gegužės 13 d. vairavo, nes būnant prie ežero, su juo buvę draugai daug išgėrė, todėl jis sėdo vairuoti automobilį „Audi“, o 2018 m. rugpjūčio 12 d. vairavo transporto priemonę, nes kilus konfliktui tarp draugų, nenorėdamas veltis į muštines, išvažiavo namo (b. l. 34, 39).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu S. J. ir R. R., kai apie 16.05 val. iš Vilniaus AVPK – OVS gavo pranešimą, jog prie Kairėnų ežero 5 asmenys vartoja alkoholį ir planuoja važiuoti automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), pareigūnai pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, kurio vairuotojas iš karto sukėlė įtarimą, jog galimai yra neblaivus. Automobilis važiuodamas gatve vinguriavo po kelią. Pareigūnams apsisukus, automobilis jau buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Tarnybiniu automobiliu pareigūnai aplenkė minėtą automobilį užtverdami jam kelią. Pareigūnas išlipęs iš karto pribėgo prie vairuotojo, liepdamas jam išjungti variklį ir atiduoti raktus. Vairuotojui išjungus variklį, paprašė išlipti iš automobilio ir pateikti dokumentus. Vairuotojas pareigūnams pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. A.. Bendraujant su A. A., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus A. A. blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas. Po patikros A. A. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. Automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21 (b. l. 21).
Policijos pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotos faktinės įvykio aplinkybės dėl neblaivaus A. A. vairuoto automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra iš esmės analogiškos jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 6).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 1998 metai, valdytojas-savininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. įregistruotas M. K. (b. l. 12).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, kad automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), K. J. pardavė M. K., o M. K. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pardavė A. A. už 150 Eur (b. l. 11-12).
Patikrinimo alkotesteriu rodmenys patvirtina, kad A. A. 2018 m. rugpjūčio 12 d. 16.16 val. nustatytas 2,54 promilės girtumas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc., prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 23-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7985/2018(01) patvirtina, kad A. A. kraujyje (paimtame 2018-08-12 17.00 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. A. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. kovo 13 d. (b. l. 45-46).
Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad A. A. 2018 m. birželio 14 d. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. kad 2018 m. gegužės 13 d. 16.25 val. Vilniuje, Pelesos g. 5, jis vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,97 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 47-51).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pilnai įrodyta, jog A. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo kaltę įrodo liudytojo E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Kaltinamojo A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, kadangi vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.
A. A. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti atlikti areštą savaitgaliais (b. l. 52-54).
Skirdamas bausmę A. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, nevykdė teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės du kartus, abu kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas vienu atveju užtraukė administracinę atsakomybę (b. l. 47-51), kitu – baudžiamąją, nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kuris artimas sunkiam), į kaltinamojo asmenybę (dirba pagal patentą, anksčiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl kaltinamajam skiriama BK 281 straipsnio 7 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio dydis nustatomas artimas maksimaliam už nusikaltimo padarymą ir didesnis už vidurkį už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 straipsnis). Kaltinamasis A. A. prašė paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Pažymėtina, kad BK 49 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas kaltinamojo/nuteistojo motyvuotu prašymu gali nustatyti atlikti areštą poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina bausmė viršija 45 paras arešto, todėl nėra pagrindo leisti jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Taip pat prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. A. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis A. A. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam atimta.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis A. A. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.
Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nutarimu laikinai nuo 2018-09-06 iki 2019-03-06 skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduotas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), o pagal 2018-08-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduota įtariamajam A. A., a. k. (duomenys neskelbtini). Paskutinė pirkimo pardavimo sutartis VĮ „Regitra“ neįregistruota. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, ir turto saugotoju paskirtas A. A. (b. l. 13-17). Prokuroras prašo šį automobilį konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kaip matyti, automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį priklausė A. A., todėl šis automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė turi būti konfiskuotas. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 16.16 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 13.50 val., t. y. vieną dieną (b. l. 28-29), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 40-41), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina ir asmens tapatybės kortelė, pridėta prie baudžiamosios bylos, grąžintina A. A..
Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam A. A. iki bausmės vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119, 139 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 90 parų areštą.
A. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 25 parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 16.16 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 13.50 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 59 paros arešto.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą A. A. bus sulaikytas.
Paskirti A. A. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. A. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo sprendimo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios paskirti A. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti A. A..
Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.