- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-893-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34783-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- D. R.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui V. T., trečiajam asmeniui D. R. dėl be pagrindo įgyto turto ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. T. be pagrindo įgytus 4 000,00 Eur, 4 000,00 Eur baudos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rusėjo 4 d. nutartimi ieškovo E. K. ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė V. T. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena ((Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalys).
3. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose 1995 m. rugsėjo 19 d. priimtos sutarties (įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 15 d.) 2 straipsnis reglamentuoja, jog vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai, siekdami apginti savo teises bei interesus, turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies teismus bei kitas teisines įstaigas, o 3 straipsnis įtvirtina bendrą taisyklę, jog šios Sutarties nuostatos fizinio asmens statuso bylose turi būti taikomos taip, kad neprieštarautų prašomos šalies nacionalinei teisei. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose 1995 m. rugsėjo 19 d. priimtos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad nenustatyta jokių išimčių, kurios leistų ieškovui kreiptis į Lietuvos teismus.
4. Teismų praktikoje galioja nuolatinės gyvenamosios vietos nekintamumo prezumpcija, reiškianti, kad asmens įgyta ar pasirinkta tokia vieta nesikeičia tol, kol įrodoma priešingai. Teisės doktrinoje pareiga įrodyti, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeitė, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia ją pasikeitus. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino Gyventojų registro tarnybos duomenis apie atsakovės išvykimą į (duomenys neskelbtini), kadangi šie duomenys nepatvirtina atsakovės gyvenimo (duomenys neskelbtini) fakto, nežinomas gyvenamosios vietos adresas. Nėra žinoma kita atsakovės gyvenamoji vieta, nei nurodyta 2017-07-21 ieškovo ir atsakovės sudarytoje Preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ginčas teismingas (duomenys neskelbtini) teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą.
6. Ieškovas teigia, jog Preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, todėl pati atsakovė turi įrodyti gyvenamosios vietos pasikeitimą.
7. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė Lietuvos Respublikoje neturi socialinių ir ekonominių interesų, nes atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ginčas su atsakove yra kilęs dėl šio buto pirkimo. Pritarimas pirmosios instancijos teismo pozicijai reikštų, jog skolininkui pakanka deklaruoti išvykimą į užsienį, nepriklausomai nuo to, ar toks deklaravimas atitinka tikrovę, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, ir jis atsiranda kitos valstybės teismų jurisdikcijoje. Tokia išvada prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, nedera su teisingumo vykdymo funkcija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl ieškinio pareiškimo teismingumo nustatymo, kai Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį.
12. Pagrindinė teismingumo nustatymo taisyklė išdėstyta CPK 29 straipsnyje. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Greta pagrindinės taisyklės Civilinio proceso kodeksas numato eilę teisės normų, kurios suteikia ieškovui alternatyvų teismingumo pasirinkimą. Nagrinėjamu atveju aktualios sekančios taisyklės. CPK 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. To paties straipsnio 2 dalis sako, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
13. Bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės V. T. gyvenamoji vieta nėra žinoma. Teismas rėmėsi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, tačiau šiuose duomenyse nėra nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta. Gyventojų registro tarnybos informacijoje patvirtinta tik tai, kad atsakovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodytas atsakovės adresas. Tokia informacija negali būti prilyginta duomenims apie atsakovo gyvenamąją vietą.
14. Nežinant atsakovės gyvenamosios vietos nėra pagrindo spręsti, jog ji ir šiuo metu faktiškai gyvena Turkijoje ir teigti, jog reiškiant ieškinį turi būti taikomos Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo sutarties taisyklės. Minima tarptautinė sutartis nenustato teismingumo taisyklių, jos reguliavimo sritis yra teisinis bendradarbiavimas, kuris suprantamas kaip teismo dokumentų ar pavedimų įteikimas, vykdymas, turto įvertinimas ir patikrinimas, proceso šalių, ekspertų, liudytojų apklausa (5 straipsnis) bei sprendimų pripažinimas ir vykdymas. Vien tai, kad šios sutarties 2 straipsnis suteikia teisę kreiptis į kitos susitariančios šalies teismus, nepatvirtina, jog Lietuvos Respublika atsisako savo jurisdikcijos.
15. Daroma išvada, jog tuo atveju, kai asmens gyvenamoji vieta, t. y. jo adresas kitoje šalyje, yra nežinoma, turi būti taikoma CPK 30 straipsnio 1 dalies taisyklė ir teismingumas nustatomas pagal turto buvimo vietą ar paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Ieškovas teigia, jog ir šiuo metu atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taikytina CPK 30 straipsnio 2 dalies taisyklė.
16. Pastebėtina, jog CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato, jog ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą iš naujo turi būti svarstoma, ar nėra pagrindo laikyti, jog Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria, ieškovo teigimu, šalys įsipareigojo iki 2017-08-21 sudaryti pagrindinę buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties įvykdymo vieta yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teritorijoje.
17. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo E. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.