- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 1-7-995/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- V. L., D. A.
- Advokatai
- Henrikas Albertas Markavičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pilietis, latvis, nevedęs, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , teistas Lietuvos Respublikoje:
1) 2016 m. sausio 12 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė bausmė - 10 MGL (376,60 EUR) dydžio bauda;
2) 2016 m. sausio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 2015 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - keturiasdešimt aštuonios paros arešto, bausmę atliekant areštinėje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. B. pagrobė svetimą turtą:
2015 m. lapkričio 6 d., apie 14.30 val., kavinėje „Vespera“, esančioje (duomenys neskelbtini) Skuodas, kartu su nenustatytu asmeniu, nuo baro stalo slapta pagrobė 398 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“ su Tele2 tinklo SIM kortele, 30 eurų vertės įdėklu ir 10 eurų vertės apsauginiu stikleliu, priklausančius nukentėjusiajai V. L., iš viso kaltinamasis A. B. pagrobė 438 eurų bendros vertės V. L. priklausančio turto.
Be to, kaltinamasis A. B. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą:
2015 m. lapkričio 6 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 15.30 val., pro neužrakintas duris kaltinamasis A. B., įsibrovęs į D. A. darbo kabinetą, esantį Skuodo meno mokykloje, esančioje Gedimino g. 4, Skuodo m., slapta nuo pastatomos rūbų kabyklos pagrobė svetimą turtą, t. y. D. A. priklausančią 35 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 22 eurų vertės pirštinės, bevertė užrašų knyga, 10 eurų vertės kosmetinė su 5 vnt. lūpdažių, kurių kiekvienas po 7 eurus vertės, viso 35 eurų vertės, 2 vnt. šešėlių, kiekvienas po 5 eurus vertės, viso 10 eurų vertės ir 5 eurų vertės kontūrinis pieštukas, 60 eurų vertės automobilio užvedimo raktelis, 15 eurų vertės piniginė su 402 eurais, D. A. vardu ir pavarde išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. R1041796, D. A. vardu ir pavarde išduotomis AB “Swedbank“ Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) , ir AB DnB Visa Electron Nr.(duomenys neskelbtini) elektroninėmis mokėjimo kortelėmis, bei tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, ir tokiu būdu A. B. nukentėjusiajai D. A. padarė 594 eurų turtinę žalą.
Be to, A. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:
2015 m. lapkričio 6 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 15.30 val., pro neužrakintas duris kaltinamasis A. B., įsibrovęs į D. A. darbo kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) , slapta iš nuo pastatomos rūbų kabyklos kabėjusios D. A. rankinės pagrobė jos piniginę, kurioje buvo AB “Swedbank“ Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) , ir AB DnB Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo kortelės, bei tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodai), taip neteisėtai įgijo svetimas mokėjimo priemones ir tapatybės patvirtinimo duomenis, kuriuos iki 2015 m. lapkričio 6 d., 15.37 val., laikė prie savęs kol iniciavo finansines operacijas.
Be to, kaltinamasis A. B. neteisėtai, panaudodamas svetimas tikras elektronines mokėjimo priemones, atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą:
2015 m. lapkričio 6 d., apie 15.37 val., AB DnB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo prieš tai pagrobtas D. A. vardu ir pavarde išduotas svetimas elektronines mokėjimo priemones: AB Swedbank Maestro elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB DnB banko Visa Electron elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , bei šių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodus), t. y. neteisėtai panaudodamas D. A. vardu ir pavarde išduotą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę AB Swedbank Maestro elektroninę mokėjimo kortelę, bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą) iš AB Swedbank D. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per penkis kartus savo naudai apgaule įgijo 870 eurų, priklausančių D. A.. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis A. B., toje pačioje vietoje, apie 15.44 val., AB DnB bankomate, neteisėtai panaudodamas D. A. vardu ir pavarde išduotą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę AB DnB banko Visa Electron elektroninę mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą) iš AB DnB banko D. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus savo naudai apgaule įgijo 420 eurų.
Kaltinamasis pagal pareikštus kaltinimus savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.
Dėl nukentėjusiajai V. L. priklausančio turto pagrobimo
Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 6 d., jis kartu su jam pažįstamu asmeniu, berods jo vardas buvo Rolandas, bet jis gerai nežino, automobiliu BMW pilkos spalvos, bevažiuodami iš Rygos, užsuko į Skuodo miestą. Nusprendė išgerti kavos, todėl užsuko į kavinę, esančią Skuodo m. Užėjęs į kavinę, pamatė ant baro stalo begulintį mažai naudotą mobilaus ryšio telefoną Samsung A5, kuris buvo apsauginiame dėkle, ir jį pavogė. Tuo metu prie baro dirbo jaunas vaikinas, ir, kai jis jam darė kavą, jis pasinaudojo tuo momentu, ir pasiėmė mobilaus ryšio telefoną. Barmenė tuo metu buvo nuėjusi į apačią. Ar kartu į barą buvo užėjęs ir jo pažįstamas, jis nežino, nes nepastebėjo. Pagrobtą mobilaus ryšio telefoną paliko BMW automobilyje, kuriuo atvažiavo į Skuodą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, ir pažada esant galimybei jį atlyginti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. L. apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 6 d., kavinėje „Vespera“, esančioje (duomenys neskelbtini) , buvo pagrobtas jos vyro R. L. 2015 m. rugpjūčio mėn. jai dovanotas mobilaus ryšio telefonas „Samsung A5“, kurio vertė yra 398 eurų. Nuo to laiko ji juo naudojosi. Telefoną padovanojo su SIM kortele UAB Tele2. Telefonui buvo pirkusi atverčiamą įdėklą pilkos spalvos, mokėjo 30 eurų, ir dar pirko apsauginį stikliuką, kurio vertė 10 eurų. Dėl pavogto telefono su SIM kortele bei dėklu, iš viso jai padaryta žala 438 eurų. Taip pat papildomai nurodė, kad mobilaus ryšio telefonas buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl draudimas padengė dalį padarytos žalos, išmokėdamas 257,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, ji mažina civilinio ieškinio dydį, ir prašo iš kaltinamojo priteisti jai 180,92 Eur turtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba kavinėje „Vespera“ barmene, esančioje (duomenys neskelbtini) . 2015 m. lapkričio 6 d., apie 14-15 val., darbo metu jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A5“ buvo pasidėjusi ant stalo prie baro. Kartu su ja dirbo mokinys Š.D.. Kavinėje buvo dviese. Kavinės viršuje prie staliukų žmonių nebuvo. Apie 14.30 val., į kavinę atėjo du nepažįstami vyrai, kurių vienas buvo nulipęs į kavinės apačioje esančią salę, paskui dar pravėrė virtuvės duris, vaikštinėjo po kavinę ir atėjo prie baro kiek vėliau, o kitas vyras atėjo prie baro ir paprašė išsinešimui kavos. Tas vyras stovėjo prie baro. Vyras, kuris vaikštinėjo po kavinės patalpas buvo apie 40 metų, tamsiais plaukais, aukštas, trumpai apsikirpęs, nesiskutęs barzdos, šviesiai mėlyna striuke, lieso kūno sudėjimo, jį pažintų pagal veido bruožus, sudėjimą, jo įžūlų žvilgsnį. Kitas vyras, kuris buvo prie baro, buvo nedidelio ūgio, lieso kūno sudėjimo, gal apie 45 metų, atrodė vyresnis, veidas patinęs, jam ant dešinio skruosto buvo randas, jį atpažintų pagal veido bruožus, matytą randą, apsirengęs buvo tamsiai mėlyna striuke. Vyras prie baro kalbėjo rusiškai, o kitas vyras kažko lyg tai ieškojo, vaikštinėjo ir nieko nekalbėjo. Ji nuėjo į kavinės apačioje, esančią salę, prie atėjusių klientų. Kai ji ėjo į apačią, tas vyras ėjo iš apačios. Tuo metu kitas vyras prie baro buvo su Š. D. Kai ji parėjo iš apačios, kur užtruko gal minutę, tai to vyro, kuris vaikštinėjo, jau nebebuvo, o tas, kuris prie baro, su kava ėjo laukan. Kai parėjo prie baro, pamatė, jog nebėra jos mobilaus ryšio telefono. Pradėjo ieškoti, tačiau nerado. Tada įtarė, kad pavogė matyti vyrai, nes Š. D. buvo vienu metu nusisukęs prie kavos aparato. Paskambino į savo telefoną tačiau jis buvo jau išjungtas. Tuomet paskambino „112“, ir pranešė apie vagystę ir įtartinus asmenis. Š. D. išvažiavo su policininkais padėti sugauti įtariamų vyrų, nes tik jie galėjo pavogti telefoną. Dėl pavogto telefono su SIM kortele bei dėklu, padaryta žala 438 eurų (T.1, b. l. 53-54).
Liudytojas Š. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba mokiniu kavinėje „Vespera“, mokosi barmeno darbo. Ji moko barmenė V. L.. 2015 m. lapkričio 6 d., apie 15.00 val., į kavinę „Vespera“ atėjo vyriškis, kuris, priėjęs prie baro užsisakė kavos išsinešimui. Tuo metu prie baro buvo jis ir V. L.. Kiek girdėjo, asmuo kalbėjo rusų kalba. Kliento aptarnavimą priėmė V. L., kuri paėmė pinigus už užsakymą. V. L. skubėjo į kavinės rūsį, todėl paprašė jo padaryti kavos nepažįstamam asmeniui. V. L. išėjus, jis pradėjo daryti kavą. Nepažįstamas asmuo, kol jis nusisukęs darė kavą, visą laiką stovėjo prie baro. Asmuo jam pasirodė įtartinas, jis labai jaudinosi, skubėjo išeiti iš kavinės. Pasiėmęs kavą, asmuo kažką pasakė rusiškai ir išėjo iš kavinės. Asmuo, kuris pirko kavą, buvo apie 35-40 metų amžiaus, žemo ūgio, liesas, apsirengęs sportine tamsia striuke, mūvėjo mėlynos spalvos džinsais, turėjo randą ant kairiojo skruosto, buvo su beisbolo kepuraite. Po nepažįstamo asmens išėjimo, po keleto minučių prie baro grįžo V. L. ir pastebėjo, kad prie baro nebėra jai priklausančio mobilaus ryšio telefono. Paskutinį kartą V. L. mobilaus ryšio telefoną buvo matęs padėtą ant kavinės baro stalo iš vidinės pusės, ta buvo tos pačios dienos ryte , apie 12.00 val. Bandant skambinti į jos numerį, telefonas buvo išjungtas. Kartu su kavinėje dirbusiais asmenimis bandė ieškoti dingusio telefono, tačiau jo nerado, ir jiems kilo įtarimas, kad V. L. telefoną galėjo pavogti asmuo, kuris kalbėjo rusiškai ir kavinėje pirko kavą, nes kavinėje tuo metu daugiau asmenų nebuvo, todėl V. L. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie papasakojo įvykusią situaciją. Policijos pareigūnams paprašius jis kartu su jais išvažiavo į Skuodo miestą ieškoti įtartino asmens. Važiuojant Skuodo mieste prie prekybos centro Maxima, kuris yra Vytauto ir Mosėdžio g. sankryžoje, vienas iš pareigūnų pastebėjo prie bankomato įtartiną asmenį, kuris atitiko jo pasakojimą. Jis kartu su policijos pareigūnu nuėjo prie nurodyto asmens. Asmuo tuo metu iš bankomato grynino pinigus. Jis gestu policijos pareigūnams nurodė, kad tai yra tas pats asmuo, kuris galėjo pasisavinti V. L. telefoną. Tuo metu prie jų priėjo dar vienas policijos pareigūnas. Priėjus prie asmens policijos pareigūnai prisistatė, o nurodytas asmuo iš bankomato paėmęs pinigus bandė pasišalinti ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Mano, kad V. L. mobilaus ryšio telefoną galėjo pasisavinti policijos pareigūnų sulaikytas asmuo, nes telefono dingimo metu kavinėje daugiau klientų nebuvo, pašalinių asmenų nepastebėjo, o visą nurodytą laikotarpį jis stovėjo prie baro ir matė, kad į kavinės didžiąją salę pašaliniai asmenys įėję nebuvo (T.1, b. l. 68-70).
2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl vagysčių bei neteisėto svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai atlikti įgijimo ir neteisėtų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo, inicijuojant finansines operacijas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei apgaulės būdu svetimo turto įgijimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., kurias galimai įvykdė R. M. atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00422-15 (T. 1., b. l. 15-17).
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad V. L. pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė apie 2015 m. lapkričio 6 d., kavinėje „Vespera“, Skuodo m., įvykdytą jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono Samsung A5, vagystę (T. 1, b. l. 1-3).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta - P. Cvirkos g. 4, Skuodo m., esanti kavinė „Vespera“, joje esantis baro stalas, nuo kurio buvo pavogtas telefonas (T. 1, b. l. 25-32).
Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. L. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy A5 dėžutę ir judriojo telefono paslaugų teikimo sutarties kopiją (T. 1, b. l. 33-34).
Apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta nukentėjusiosios V. L. pateikto telefono Samsung Galaxy A5 dėžutė ir judriojo telefono paslaugų teikimo sutarties kopija, protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (T. 1., b. l. 40-43, 44-45).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. L., pasiūlius jai pagal nuotraukas atpažinti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, nurodė, kad ji atpažįsta nuotraukoje Nr. 5, esantį vyrą, kuris 2015 m. lapkričio 6 d. buvo kavinėje „Vespera“, kurioje ji dirba barmene, ir, kuris vaikštinėjo po kavinę, atidarinėjo duris, apžiūrinėjo patalpas. Šį vyrą atpažįsta iš veido bruožų, plaukų, neskusto veido, akių, garantuoja, kad tai tikrai tas pats vyras (T. 1, b. l. 60-64.)
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. B. pagrobė nukentėjusiajai V. L. priklausantį turtą - 398 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“ su jame buvusia SIM kortele, 30 eurų vertės įdėklu ir 10 eurų vertės apsauginiu stikleliu, priklausančius nukentėjusiajai V. L.; pagrobto turto bendra vertė 438 eurų. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nuo kavinėje „Vespera“ esančio baro stalo jai nematant pavogė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, įdėklu ir apsauginiu stikleliu, t. y., paaiškino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios gali būti žinomos tik nusikaltime dalyvavusiam asmeniui. A. B. kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. B. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobia nukentėjusiajai priklausantį, t. y. svetimą, turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.
Dėl nukentėjusiajai D. A. priklausančio turto pagrobimo
Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 6 d., jis išėjęs iš kavinės „Vespera“, kurioje nusipirko kavos, nuėjo į netoliese esantį pastatą, nes norėjo į tualetą. Nežinojo, kad tame pastate yra muzikos mokykla. Į mokyklą ėjo, norėdamas pasinaudoti tualetu, tikslo vogti neturėjo. Įėjęs į pastatą pro įėjimą, užlipo laiptais į antrą aukštą ir kairėje pusėje rado tualetą, kuriuo pasinaudojo. Pirmame aukšte tualeto neieškojo. Po to nusileido į pirmą aukštą, išeidamas pamatė, kad vieno kabineto durys šiek tiek praviros, matėsi, kad kabinete nieko nėra. Jis įėjęs į kabinetą, šalia durų ant rūbų kabyklos pamatė pakabintą rankinę, kurią paėmęs išėjo iš kabineto. Užlipo į mokyklos antrą aukštą ir apžiūrėjo rankinę. Iš jos paėmė piniginę ir užrašų knygelę, daugiau nieko jam tinkamo nebuvo. Atsimena, kad ten buvo pirštinės, dar kažkokių daiktų, kurių įvardinti negali. Piniginę su užrašų knygele įsidėjo į savo palto kišenę. Išėjo lauk iš mokyklos, per kurį išėjimą išėjo nepamena. Vogtą rankinę, tik be piniginės ir užrašų knygelės įdėjo į polietileninį maišiuką ir automobilių aikštelėje numetė po automobiliu. Automobilis BMW, kuriuo jis atvažiavo su jam pažįstamu asmeniu, stovėjo kiek atokiau. Tada jis sugrįžo į automobilį BMW, kur jo laukė pažįstamas. Pažįstamo paprašė, kad jį nuvežtų iki prekybos centro Maxima. Jis savo pažįstamam nesakė nei apie telefono vagystę, nei apie piniginės vagystę. Dar būdamas mokykloje, kai išėmė piniginę, ją apžiūrėjo, ten buvo pinigų, apie 400 eurų ir dvi banko kortelės Swedbanko ir DnB banko. O jau išėjęs į gatvę, mano, kad užrašų knygoje, o gal ir piniginėje, tiksliai nepamena ant lapelio rado PIN kodus, tiksliai nepamena, kur juos rado.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. L. dalyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad iš jos darbo kabineto buvo pavogta jos rankinė, kurioje buvo piniginė ir asmeniniai daiktai, t. y. 35 eurų vertės rankinė, kurioje buvo 22 eurų vertės pirštinės, bevertė užrašų knyga, 10 eurų vertės kosmetinė su 5 vnt. lūpdažių, kurių kiekvienas po 7 eurus vertės, viso 35 eurų vertės, 2 vnt. šešėlių, kiekvienas po 5 eurus vertės, viso 10 eurų vertės ir 5 eurų vertės kontūrinis pieštukas, 60 eurų vertės automobilio užvedimo raktelis, 15 eurų vertės piniginė su 402 eurais, taip pat jos vardu ir pavarde išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R1041796, kurio naujo išėmimas kainavo 20,85 eurų, AB “Swedbank“ Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) , ir AB DnB Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo kortelės, kurių naujų išėmimas kainavo po 5 eurų, iš viso 10 eurų. Iš AB “Swedbank“ bako sąskaitos buvo pagrobta 870 eurų, taip pat buvo nuskaičiuotas 22,7 eurų mokestis už pinigų išėmimą, o iš DnB banko sąskaitos išimta ir pavogta 390 eurų, nuskaičiuotas 0,60 eurų mokestis už pinigų išėmimą. Viso padaryta žala 1908,15 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo grąžinta 417,12 eurų, todėl padarytoji žala sumažėjo iki 1491,03 eurų. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti šią sumą iš kaltinamojo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Skuodo meno mokykloje vyr. buhaltere. 2015 m. lapkričio 6 d., apie 13 val., atėjo po pietų į darbą ir savo kabinete ant stovimos pakabos pasikabino paltą bei rankinę. Kabinete dirba viena. Apie 16.10 val., ruošėsi eiti į namus, rengėsi paltą ir norėjo pasiimti savo rankinę. Kaip tik tuo metu jai mobilaus ryšio telefonu paskambino iš DnB banko ir paklausė, ar ji turi prie savęs elektroninę mokėjimo kortelę ir pasakė, kad užblokavo jos elektroninę mokėjimo kortelę ir, kad nuvyktų į Skuodo policijos komisariatą, nes ji ten yra. Po to, jai paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar ją apvogė. Ji dar prieš visus šiuos skambučius buvo pamačiusi, kad kabinete nebėra jos rankinės, tačiau nebespėjo niekam apie tai pasakyti. Jos darbo kabinetas pirmame aukšte, kuris yra be numerio, tik ant durų yra užrašyta Buhalterija, o netoli kabineto yra išėjimas į lauką iš kiemo pusės. Jų kabinetai yra sujungti vienas su kitu, pereinami. Jos rankinė buvo žaliai rudos-pilkos spalvos. Rankinė susideda iš keturių dalių. Trys dalys užsegamos, viena užtraukiama. Rankinė buvo su dviem rankenomis. Rankinėje buvo bordo spalvos darbo knyga, ant kurios viršelio buvo užrašyta 2013 metai. Knygoje taip pat buvo užrašyti elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodai ir kita informacija. Rankinėje taip pat buvo jos piniginė, kuri yra lakuotos odos, ryškiai raudonos spalvos, gėlėta. Piniginėje buvo DnB banko, Swedbanko elektroninės mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės (vaistinių, prekybos centrų ir pan.). Piniginėje buvo septynios kupiūros po 50 eurų, dvi kupiūros po 20 eurų, viena kupiūra po 5 eurus ir metalinėmis monetomis apie septynis eurus. Rankinėje taip pat buvo ant lapelio užrašyti PIN kodai. Rankinėje dar buvo moteriškos juodos spalvos odinės pirštinės, medžiaginė kosmetinė marga, vyravo baltos ir bordinės spalvos, joje buvo sudėtos jos kosmetinės priemonės, vaistai, taip pat rankinėje buvo automobilio užvedimo raktelis. (T.1, b. l. 78-79, 82-83).
Kratos protokolu nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. asmens kratos metu iš įtariamojo A. B. buvo paimti daiktai ir pinigai, t. y. 417,21 eurų, žalios spalvos lapelis su užrašytais skaičiais, DnB banko Visa Electron mokėjimo kortelė, išduota D. A. vardu, Swedbank mokėjimo kortelė, išduota D. A. vardu, lapelis su užrašu „Receptas“, ant kurio užrašyti skaičiai. Daiktai apžiūrėti, nufotografuoti. 417,21 eurų gražinti nukentėjusiajai D. A., kiti daiktai saugojimui perduoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (T.1, b. l. 86-100, 105-107, T. 2, b. l.79).
Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies prasme įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nusikaltimui kvalifikuoti svarbu tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kabineto durys buvo šiek tiek praviros, pro kabineto duris matėsi, kad kabinete nieko nėra. Pažymėtina, kad darbo vieta – kabinetas – nėra ta vieta, į kurią bet kada gali patekti pašaliniai asmenys, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis neturėjo leidimo patekti į kabinetą ir būtent tuo metu, kai kabinete nebuvo jame dirbančių asmenų, todėl kaltinamasis A. B. pateko į mokyklos kabinetą prieš jame dirbančių asmenų valią. Įsibrovimas į patalpą veikos subjektyviosios pusės aspektu yra tada, kai kaltininkas į patalpą patenka turėdamas tikslą padaryti vagystę. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pro nerakintas kabineto duris, šalia jų ant rūbų kabyklos pamačius ten kabančią rankinę, jam kilo mintis ją pagrobti. Ir nors kaltinamasis ir nurodė, kad kabineto durys buvo praviros, mintis pavogti nukentėjusiosios rankinę jam kilusi tik ją pamačius nerakintoje patalpoje, t. y. tarnybinėse patalpose, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas, nes jis, patekdamas į kabinetą, neturėjo tam leidimo, nei jokio teisėto pagrindo ir į jį pateko norėdamas pagrobti rankinę. Taigi, įsibraunat į mokyklos kabinetą, jis turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, todėl tokie kaltinamojo A. B. veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į patalpą. Byloje nustatyta, kad A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog įėjo į darbo kabinetą neturėdamas tam teisėto pagrindo, neteisėtai pasisavino jame buvusį turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė materialinę žalą nukentėjusiajai, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunat į patalpą – kabinetą.
Dėl neteisėto svetimų elektroninių mokėjimo priemonių bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimo ir laikymo, finansinių operacijų atlikimo ir svetimo turto įgijimas apgaule (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalies)
Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 6 d. iš muzikos mokyklos kabineto pavogtoje piniginėje be grynųjų pinigų, rado dvi banko korteles Swedbanko ir DnB banko. Iš pastato išėjęs į gatvę, mano, kad užrašų knygoje, o gal ir piniginėje, tiksliai neatsimena, ant lapelio rado PIN kodus. Tuomet nuvažiavo į prekybos centrą Maxima, sustojo kiek toliau nuo prie parduotuvės esančios automobilių aikštelės. Jis nusimovė paltą, kad pakeistų rūbus, užsidėjo mėlynos spalvos striukę, nes ir kavinėje ir mokykloje buvo su paltu, nenorėjo, kad jį atpažintų. Išlipęs iš automobilio ant rasto užrašų knygoje recepto užsirašė PIN kodą, turbūt iš užrašų knygos, užrašų knygą padėjo į palto kišenę. Nuėjo vienas prie Maximos, kur rado DnB banko bankomatą ir ten su Swedbanko kortele nuėmė pinigus. Grįžęs pinigus pasidėjo į savo palto kišenę. Vėl grįžo prie to paties bankomato ir su kita DnB banko kortele nuėmė pinigus. Tuo metu ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jo pažįstamas turbūt, pamatė, kad buvo sulaikytas ir išvažiavo. Jo automobilyje liko jo paltas su vogtu telefonu, vogta pinigine, kurioje, kai jis apžiūrėjo buvo apie 400 eurų, kažkokios nuolaidų kortelės, ar buvo kokių daugiau dokumentų, nematė. Taip pat iš bankomato išimti 870 eurų, užrašų knyga. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, nori atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai, kai tik turės galimybę.
Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš jos pagrobtos piniginės buvo pavogtos ir dvi elektroninės banko kortelės, t. y. DnB banko ir AB Swedbanko. Pagrobtoje rankinėje taip pat buvo užrašyti ant lapelio banko elektroninių mokėjimo kortelių PIN kodai. 2016 m. lapkričio 6 d., apie 16.10 val., kai ji iš darbo ruošėsi eiti į namus, rengėsi paltą ir norėjo pasiimti savo rankinę. Kaip tik tuo metu jai mobilaus ryšio telefonu paskambino iš DnB banko ir paklausė, ar ji turi prie savęs elektroninę mokėjimo kortelę ir pasakė, kad jos elektroninę mokėjimo kortelę ir, nurodė jai vykti Skuodo policijos komisariatą, kur ši kortelė yra. Iš jos DnB banko sąskaitos, pasinaudojus pavogta elektronine mokėjimo kortele buvo nuimti ir pavogti 390 eurų, išėmimo mokestis 0,6 euro, o iš Swedbanko sąskaitos nuimti ir pavogti 870 eurų, išėmimo mokestis 22,7 eurų. Taip pat kainavo naujų dokumentų išsiėmimas: vairuotojo pažymėjimas – 20,85 eurų, DnB banko elektroninė mokėjimo kortelė - 5 eurai; Swedbanko elektroninė mokėjimo kortelė - 5 eurai (T.1, b . l. 78-79, 82-83).
Liudytojas Š. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad po mobilaus ryšio telefono vagystės kavinėje „Vespera“, Skuodo mieste, policijos pareigūnams paprašius, jis kartu su jais išvažiavo į Skuodo miestą ieškoti įtartino asmens. Važiuojant Skuodo mieste prie prekybos centro Maxima, kuris yra Vytauto ir Mosėdžio g. sankryžoje, vienas iš pareigūnų pastebėjo prie bankomato įtartiną asmenį, kuris atitiko jo pasakojimą apie asmenį, kuris tą pačią dieną buvo kavinėje. Jis kartu su policijos pareigūnu nuėjo prie nurodyto asmens. Asmuo tuo metu iš bankomato grynino pinigus. Jis gestu policijos pareigūnams nurodė, kad tai yra tas pats asmuo, kuris galėjo pasisavinti V. L. telefoną. Tuo metu prie jų priėjo dar vienas policijos pareigūnas. Priėjus prie asmens policijos pareigūnai prisistatė, o nurodytas asmuo iš bankomato paėmęs pinigus bandė pasišalinti ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų (T.1, b. l. 68-70).
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad D. A. kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą pareiškimu, nurodydama, kad 2015 m. lapkričio 6 d., iš jos darbo vietos buvo pavogta rankinė su joje esančiais ir pareiškime išvardintais daiktais (T. 1, b. l. 7-8).
Apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota, kad asmens kratos metu iš kaltinamojo A. B. paimti 417,21 eurų, šviesiai žalios spalvos lapelis su užrašais „DnB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jo kitoje pusėje užrašyta „3157“, DnB banko mokėjimo kortelė „Visa Elektron“ išduota D. A. vardu, Swedbanko mokėjimo kortelė išduota D. A. vardu, lapelis su užrašu „Receptas“, kurio kitoje pusėje užrašyti skaičiai „7456“ ( T. 1, b. l. 86-89, 90-95).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. A. ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentus - AB Swedbank banko sąskaitos išrašą, ir AB DnB banko sąskaitos išrašą (T. 1, b. l. 108-113).
Nukentėjusiosios D. A. pateiktu AB Swedbank banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad Vytauto g. 15, Skuodo m., esančiame bankomate, 2015 m. lapkričio 6 d. iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo nuimti grynieji pinigai – 50 eurų,100 eurų, 200 eurų, 500 eurų, 20 eurų (T. 1, b. l. 111-112).
Nukentėjusiosios D. A. pateiktu AB DnB banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d., nustatyta, kad Vytauto g. 15, Skuodo m., esančiame bankomate, 2015 m. lapkričio 6 d. iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo nuimti grynieji pinigai – 340 eurų, 50 eurų, mokestis už pinigų nuėmimą viso 0,60 euro centų (T. 1, b. l. 113).
AB DnB bankas pateikė CD laikmeną su D. A. AB DnB banko kortele išgrynintu pinigų vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus, kurie apžiūrėti, vaizdo įrašo apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (T.1, b. l. 115).
Vaizdo įrašų, esančių CD laikmenoje, apžiūros protokolu užfiksuoti 2015 m. lapkričio 6 d., DnB banko bankomato, esančio Vytauto g. 2, Skuodo m., prie UAB „Maxima LT“ prekybos centro, vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip 2015 m. lapkričio 6 d., 15:35:56 val., link DnB banko bankomato prieina kaltinamasis A. B. ir pradeda gryninti pinigus, po to 15:40:06 val. jis nueina nuo bankomato link Mokyklos g., Skuode; po to, matyti, kad 2015 m. lapkričio 6 d., 15:43:53 val., A. B. grįžta atgal prie DnB bankomato ir vėl pradeda gryninti pinigus, o 15:46:20 val., kaltinamasis A. B. sulaikomas policijos pareigūnų (T. 1, b. l. 116 -119).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad individualios įmonės „7 bitai“ administratorė savo noru pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu (T. 1, b. l. 121-123).
Apžiūros protokolu užfiksuoti individualios įmonės „7 bitai“ pateiktų vaizdo įrašų rezultatai, iš kurių matyti, kad 2015 m. lapkričio 6 d., 15:33:30 val. nuo Skuodo miesto centro Vytauto gatve link Mokyklos gatvės atvažiuoja pilkos spalvos BMW automobilis., kuris pasuka į Mokyklos gatvę, taip pat matyti, kai laikotarpyje nuo 15:34:35 val. iki 15:35:35 val. atsidaro automobilio dešinės pusės priekinės durelės ir išlipęs A. B. užsideda striukę ir eina link Maximos prekybos centro. 15:40:23 val. minėtas asmuo pasirodo vaizdo kamerų stebėjimo zonoje, eina nuo prekybos centro Maxima per pėsčiųjų perėja link stovinčio automobilio BMW, Mokyklos gatvėje, o netrukus įsėda į automobilį. 15:42:27 val., asmuo išlipa iš automobilio ir nueina atgal link prekybos centro Maxima, esančio Mosėdžio g. 2, Skuodo m., 15:46:19 val. automobilis BMW pajuda iš stovėjimo vietos, truputį pristoja ir nuvažiuoja Mokyklos gatve link parko (T. 1, b. l. 120-127).
Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 214, 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento įgijimu, laikymu ir finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai pažeidžiama norminių aktų nustatyta mokėjimo priemonių disponavimo ir naudojimo tvarka bei kėsinamasi į nuosavybę, taigi kėsinamasi į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, kurių atskirai BK 215, 214 ar 182 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis neapima. Kai pagrobtas mokėjimo instrumentas panaudojamas prekėms ar paslaugoms apmokėti arba gryniesiems pinigams paimti iš sąskaitos, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, nes kaltininkas, atlikdamas finansinę operaciją su pagrobta mokėjimo kortele, prisistato operacinei banko sistemai kaip asmuo, turintis teisę į pinigus sąskaitoje, ir, ją suklaidinęs, įgyja svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2013).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2015 m. lapkričio 6 d., įsibrovęs į D. A. darbo kabinetą, iš nuo pastatomos rūbų kabyklos, kabėjusios D. A. rankinės pagrobdamas jos piniginę ir kartu joje buvusias elektronines mokėjimo priemones - AB “Swedbank“ ir AB DnB banko, bei tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai juos įgijo ir laikė iki 2015 m. lapkričio 6 d. 15.37 val., kol iniciavo finansines operacijas. Kaltinamasis A. B. prisipažino, kad nukentėjusiosios D. A. rankinėje buvo piniginė, kurioje be kitų daiktų, buvo ir DNB banko ir Swedbanko elektroninės mokėjimo kortelės, o ant žalio lapelio užrašyti elektroninių mokėjimo kortelių PIN kodai, kuriuos iš piniginės pasiėmė ir laikė, kol panaudojo bankomate, esančiame prie Maximos. Ši kaltinamojo A. B. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį.
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. B. 2015 m. lapkričio 6 d. neteisėtai panaudojo prieš tai pagrobtas D. A. vardu ir pavarde išduotas svetimas elektronines mokėjimo priemones: AB Swedbank Maestro elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , ir AB DnB banko Visa Electron elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , bei šių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodus), ir iš AB Swedbank D. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per penkis kartus savo naudai apgaule įgijo 870 eurų, priklausančių D. A.. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis A. B., toje pačioje vietoje, apie 15.44 val., AB DnB bankomate, neteisėtai panaudodamas D. A. vardu ir pavarde išduotą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę AB DnB banko Visa Electron elektroninę mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą) iš AB DnB banko D. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus savo naudai apgaule įgijo 420 eurų, priklausančių D. A., iš viso kaltinamasis A. B. savo naudai įgijo 1908,15 eurų vertės D. A. turtą. Kaltinamasis A. B. prisipažino, kad, prieš tai pagrobęs nukentėjusiosios D. A. AB DnB banko ir AB Swedbank elektronines mokėjimo korteles, pasinaudojęs nukentėjusiosios pagrobtoje rankinėje rastais PIN kodais, elektroninėmis kortelėmis neteisėtai disponuodamas aštuonis kartus, inicijavo finansines operacijas DnB banko bankomate ir apgaule užvaldė svetimą D. A. turtą – 1908,15 eurų.
Kaltinamojo A. B. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji trijų nusikalstamų veikų sutaptis.
Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis A. B. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad neteisėtai įgijo svetimas tikras elektronines mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikė juos prie savęs iki finansinių operacijų iniciavimo, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, kurių metu apgaule įgijo svetimą turtą, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro žalą turto savininkui ir norėjo taip veikti.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir tris apysunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B. už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą Lietuvoje teisiamas trečią kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, o 2016 m. vasario 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu - pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, dar viena baudžiamoji byla yra nagrinėjama Zarasų rajono apylinkės teisme, kurioje kaltinamasis kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, Lietuvos Respublikoje kaltinamajam A. B. yra pradėta keletas ikiteisminių tyrimų dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, kuriose A. B. įtariamas analogiškų nusikalstamų veikų padarymu. Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais duomenimis, kaltinamasis A. B. anksčiau buvo teistas, be to, jo atžvilgiu pradėta visa eilė baudžiamųjų procesų Latvijos Respublikoje, kuriuose jis įtariamas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, keletą kartų baustas administracine tvarka, jam nustatyta paieška nacionaliniu lygiu (T. 1, b. l. 195-203, T. 2, b. l. 2-59). Kaltinamasis A. B. iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo, o atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, spręstina, kad A. B. lėšų pragyvenimui gaudavo iš sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamasis A. B. nukentėjusiosioms neatlygino padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies, tačiau nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo A. B. atsakomybę už visas nusikalstamas veikas lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, už kiekvieną nusikaltimą kaltinamajam A. B. skiriamos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, ženkliai mažesnės, nei šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios apėmimu subendrintos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių.
Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnyje yra nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kai asmuo teisiamas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to skiria galutinę subendrintą bausmę, bausmes apimant arba visiškai ar iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, būtent ši galutinė bausmė, esant Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, mažinama vienu trečdaliu ir tuomet gali būti toliau bendrinama su ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtomis bausmėmis (Kauno apygardos teismo 2014-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-620-245-2014, Kauno apygardos teismo 2016-02-01 nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-383-2015).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo
Kaltinamasis prašo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Minėtos nuostatos taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai: asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo nagrinėjamu atveju yra formalusis pagrindas kaltinamajam A. B. taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas. Tačiau pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismui turi susiformuoti nuomonė, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, į tai, kad jis per gana trumpą laiką įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse sistemingai darė tyčinius turtinius nusikaltimus, už kuriuos jis yra nuteistas, taip pat į tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kituose teismuose išnagrinėtose ir nagrinėjamose baudžiamosiose bylose A. B. inkriminuojamų veikų skaičių, pradėtus ikiteisminius tyrimus ne tik Lietuvoje, bet Latvijos Respublikoje, taip pat ir į padarytus administracinius teisės pažeidimus, daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina A. B. asmenybę, rodo didesnį jo asmenybės ir neteisėto elgesio pavojingumą, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad neizoliuojant kaltinamojo A. B. nuo visuomenės be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas.
Nors kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu tvirtino apgailestaująs dėl tokio savo elgesio, teigė supratęs padarytų nusikaltimų pavojingumą, padaręs reikiamas išvadas, atsiprašė nukentėjusiųjų, kas žinoma yra reikšmingi pokyčiai, ir teismo vertinti teigiamai, tačiau, įvertinus visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad neigiami padariniai kaltinamajam yra natūralus nusikalstamų veikų rezultatas apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo A. B. vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nes tai prieštarautų teisingumo principui, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.
Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė prieš priimant 2016 m. sausio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, nauju nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė subendrinama su 2016 m. sausio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2016 m. sausio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo A. B. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį teismo nuosprendį (T. 2, b. l. 78, 140-141, 151-153).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamasis A. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, šio nuosprendžio priėmimo metu yra įsiteisėjęs, tačiau jis subendrintas su 2016 m. vasario 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. pareiškė 438 eurų civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, patirtą turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė šį ieškinį sumažino, nurodydama, kad dalį žalos – 257,08 eurų atlygino AB „Lietuvos draudimas“, todėl prašė iš kaltinamojo priteisti likusią neatlygintos turtinės žalos dalį – 180,92 eurų.
Nustatyta, kad A. B. pagrobė nukentėjusiajai V. L. priklausantį 438 eurų vertės turtą - 398 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“ su TELE2 tinklo SIM kortele, 30 eurų vertės įdėklu ir 10 eurų vertės apsauginiu stikleliu, t. y. nukentėjusioji V. L. patyrė 438 eurų turtinės žalos, kurios dalis – 257,08 Eur, atlyginta turto draudimo sutarties pagrindu. Tarp kaltinamojo A. B. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. pareikštas civilinis ieškinys, su kuriuo sutinka ir kaltinamasis A. B., teismo nuomone, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (BPK 115 str.), iš kaltinamojo A. B. priteisiama 180,92 Eur nukentėjusiajai V. L. turtinei žalai atlyginti (BPK 115 str.)
Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. pareiškė 1491,03 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje patirtą turtinę žalą.
Nustatyta, kad kaltinamasis A. B. pagrobė D. A. priklausantį 604 eurų dydžio turtą - 35 eurų vertės rankinę, 22 eurų vertės pirštinės, 10 eurų vertės kosmetinė, 5 vnt. lūpdažių, kurių kiekvienas po 7 eurus vertės, viso 35 eurų vertės, 2 vnt. šešėlių, kiekvienas po 5 eurus vertės, viso 10 eurų vertės, 5 eurų vertės kontūrinis pieštukas, 60 eurų vertės automobilio užvedimo raktelis, 15 eurų vertės piniginė, grynųjų pinigų - 402 eurų. Taip pat kaltinamasis A. B., neteisėtai naudodamasis nukentėjusiosios banko mokėjimo kortelėmis, padarė jai 1260 Eur turtinę žalą. Be to, D. A. prašo priteisti 20,85 eurų išlaidų, kurias patyrė naujo vairuotojo pažymėjimo išėmimui, 5 eurus už naują AB Swedbank elektroninę mokėjimo kortelę, taip pat 5 eurus už naują AB DnB elektroninę mokėjimo kortelę, 23,30 eurų mokestį už pinigų išėmimą iš bankomato. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai buvo grąžinti 417,12 eurų, kitas turtas surastas nebuvo ir nebuvo grąžintas turto savininkei. Tarp kaltinamojo A. B. nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis A. B. visiškai pripažįsta D. A. pareikštą civilinį ieškinį. Iš kaltinamojo A. B. priteisiama D. A. 1491,03 eurų turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam, kuris yra suimtas, bylą nagrinėjant teisme, paskirtas gynėjas advokatas H. A. Markavičius. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus išlaidų pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamojo atžvilgiu, išlaidos sudaro 138,96 eurų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą iš kaltinamojo A. B..
Dėl proceso išlaidų, kardomosios priemonės ir daiktų likimo
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.). Šios nuostatos nėra imperatyvios - teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.
Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas byloje pripažintas privalomu (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-165-648/2015). Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).
Kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį teismo nuosprendį.
Tyrimo objektai - elektroninės laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, AB Swedbank ir AB DnB banko sąskaitos išrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Daiktiniai įrodymai – žalios spalvos lapelis su užrašytais skaičiais, DnB banko Visa Electron mokėjimo kortelė, AB Swedbank mokėjimo kortelė, išduota D. A. vardu, lapelis su užrašu „Receptas“, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimą;
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų laisvės atėmimą;
-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimą;
-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimą;
-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir 178 straipsnio 2 dalyje, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti A. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. B. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį 2016 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės - 48 parų arešto, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį teismo nuosprendį.
Į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį teismo nuosprendį, ir bausmę, iš dalies atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. baudžiamąjį įsakymą.
Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 180,92 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 1491,03 eurų turtinei žalai atlyginti.
Tyrimo objektus - elektronines laikmenas (CD) su vaizdo įrašais, AB Swedbank ir AB DnB banko sąskaitos išrašus, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktinius įrodymus – žalios spalvos lapelį su užrašytais skaičiais, DnB banko Visa Electron mokėjimo kortelę, AB Swedbank mokėjimo kortelę, išduotas D. A. vardu, lapelį su užrašu „Receptas“, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuosdo rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.