Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje – A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota K. P. tėvo valdžia mažametės G. P. atžvilgiu. Atsakovės L. B. motinos valdžia G. P. atžvilgiu apribota laikinai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-304 G. P. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ budinčios globotojos A. Č. šeimoje. Nuo 2018 m. lapkričio 6 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijai pasirašius sutartį Nr. A291-1766/18 „Dėl atlygio ir pagalbos pinigų budintiems globotojams mokėjimo“, visi VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ budintys globotojai pasirašė bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis su Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Budinti globotoja A. Č., kurios šeimoje augo mažametė G. P., 2018 m. lapkričio 15 d. taip pat sudarė bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Todėl siekiant užtikrinti G. P. gyvenimą to paties globėjo šeimoje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-3949-1050/2019) G. P. nuolatinis globėjas buvo pakeistas, paskirtas Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Tarnyboje 2019 m. gruodžio 30 d. gautas A. Č. prašymas skirti ją (kaip fizinį asmenį) mažametės G. P. nuolatine globėja. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprengimu civ. byloje Nr. e2YT-29278-1040/2020 paskyrė A. T. nuolatine G. P., globėja ir gaunamų lėšų administratore. Nepilnametės G. P. gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėja A. T.. 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino atsakovės sutikimą įvaikinti jos dukrą G. P..

4. Per vaiko laikinosios globos laikotarpį vaiko motina, neparodė noro susigrąžinti dukra į šeimą, neteikia savo dukrai išlaikymo ir nė karto nepasidomėjo dukros sveikata. Remiantis SPIS duomenimis, motinai socialinės paslaugas nėra teikiamos. Atsakovė nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruota, jai nustatytas 30 procentų dalyvumas. Gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją, bei našlaičių pensiją. Nepilnamečio vaiko G. P. teisės ir interesai yra pažeisti – atsakovė savo kaltais veiksmais neįgyvendino motinos valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovė gyvena savo interesais, o vaikas auga be tėvų globos. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovė neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovės keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis iš esmės nepasikeitė.

5. Atsakovei laikinas motinos valdžios apribojimas savo prevencinės, auklėjamosios funkcijos neatliko. Ji žinodama ir suvokdama pareigą dukrą auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, šios pareigos nevykdo ir sąmoningai neįgyvendina motinos valdžios savo dukros G. P. atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia atsakovei jos vaiko G. P. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

7. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (asmeniškai), neatvykimo priežasčių nepranešė.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. T. ieškiniui neprieštaravo.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Gimimo įrašo (Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 7443) duomenimis, atsakovė L. B. yra G. P., gim. (duomenys neskelbtini) motina; mergaitės tėvas K. P..

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu neterminuotai apribota K. P. tėvo valdžia mažametės G. P. atžvilgiu; atsakovės L. B. motinos valdžia G. P. atžvilgiu apribota laikinai.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-304 G. P. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ budinčios globotojos A. Č. šeimoje.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino atsakovės sutikimą įvaikinti jos dukrą G. P..

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprengimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29278-1040/2020 A. T. paskirta nuolatine G. P., globėja ir gaunamų lėšų administratore; nepilnametės G. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja A. T..

14. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau - VRŠVGC) informavo, kad globėja A. T. taiko pozityvias auklėjimo priemones atitinkančias mažametės G. P. raidą, tinkamai reaguoja į jos emocionalumą. Globėja rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, tam deda daug pastangų, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas, priimdama sprendimus atsižvelgia į geriausius vaiko interesus. Vaiko išmokas naudoja tinkamai. Globėjos ir globotinės santykiai šilti. G. šeimoje yra mylima, laikoma, šeimos nariu. VRŠVGC neturi duomenų apie vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus globėjos šeimoje. Globėjos šeimos ir aplinkos faktoriai yra palankūs vaiko vystymuisi.

15. Vaiko globos peržiūros bei Globojamo vaiko aplankymo aktų duomenimis, G. P. nuo gimimo nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (judėjimo, klausos, kalbos), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Mergaitė nešioja sauskelnes, jos judėjimas išlieka netvirtas. G. nekalba, daugumos kasdienių veiklų negeba atlikti savarankiškai. Mergaitė emocionali, hiperaktyvi, triukšminga. Nekoncentruoja dėmesio ties vienu objektu, nepalaiko akių kontakto. Kai yra pikta ar nepatenkinta, atsako stipria emocine išraiška. Kadangi G. nekalba, nėra galimybės dirbti su psichologu, taikyti terapijos. Mergaitė gyvena moderniame name, turi savo kambarį. G turi daug žaislų ir lavinamųjų žaidimų. Vaiko apranga švari, tvarkinga, atitinka amžių bei metų laiką. Stebima, kad vaikas laimingas, šeimoje jaučiasi kaip savas vaikas, emocinė būsena puiki. Vaiko globėja nurodo, kad tėvai mergaite nesidomi, su ja nebendrauja, išlaikymo neteikia. Paskutinį kartą tėvai savo dukra matė, kai jai buvo 2 metukai. Su kitais giminaičiais taip pat nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko. Priežastys, dėl kurių vaikui nustatyta nuolatinė globa neišnyko. Vertinama, kad G. P. nuolatinė globa A. T. šeimoje yra vykdoma tinkamai bei atitinka mažametės geriausius interesus. Globėja patenkina vaiko poreikius, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu bei vystymusi. Globėjos namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir tobulėti. Duomenų apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus Skyrius neturi.

16. Bylos duomenimis atsakovė nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, nustatytas 30 procentų dalyvumas. Gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją, bei našlaičių pensiją.

Dėl motinos valdžios apribojimo

17. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

18. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

19. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp motinos (atsakovės) ir jos dukros dėl atsakovės kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinos motinos valdžios apribojimo atsakovės atžvilgiu padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nelanko, nesidomi jos poreikiais, sveikata, jos neišlaiko. Atsakovė su dukra artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

20. Atsakovė yra visiškai nusišalinus nuo savo dukros G. P. auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovė jau 6 m. nepalaiko ryšio su dukra, visiškai nedalyvauja jos gyvenime, nelanko jos, nesidomi vaiko gyvenimu, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, neteikia jai išlaikymo. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, savo pozicijos dėl byloje pareikštų reikalavimų, nepateikė (atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai). Nuo laikinos motinos valdžios apribojimo padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaiku nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

21. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius tėvo elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

22. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą.

23. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukrai G. P.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

24. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

26. Byloje pareikštas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. Už ieškinio reikalavimą apriboti motinos valdžią mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovės priteistina 110 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 31,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.