Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-255/2016

Teisėja R. Stonkuvienė Proceso Nr. 1-33-1-01105-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.; 1.2.14.5.1.; 2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2016 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-26 nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą (V. L. epizodas) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą (A. Š. epizodas) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu O. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jai paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nuosprendžiu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrinta bausmė O. L. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. O. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyta į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-06-26 iki 2014-09-18 bei nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. L. nuteista už tai, kad veikdama bendrai su T. L. (jam 2015-11-27 priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, 2013-04-01, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apgaule užvaldė V. L. priklausantį 13 000 litų (3765 Eur) vertės automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. turėdama išankstinę tyčią nesumokėti už perkamą automobilį, neturėdama piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, po to, kai T. L. telefonu susitarė su nukentėjusiuoju dėl jo pardavimo išsimokėtinai ir pagal išankstinį susitarimą, neketindama vykdyti savo įsipareigojimų, suklaidindama nukentėjusįjį, atvyko su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, kaip automobilio pirkėju, ir pagal išankstinį susitarimą pasirašė automobilio AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, po to šį automobilį pasisavino ir tokiu būdu apgaule užvaldė V. L. priklausančio turto už 13 000 litų (3765 Eur).

Be to, O. L. nuteista ir už tai, kad veikdama bendrai su T. L. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, 2013-04-01, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apgaule užvaldė A. Š. priklausantį 6000 litų (1737,72 Eur) vertės automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. turėdama išankstinę tyčią nesumokėti už perkamą automobilį, neturėdama piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, po to, kai T. L. telefonu susitarė su nukentėjusiuoju dėl jo pardavimo išsimokėtinai ir pagal išankstinį susitarimą, suklaidindama nukentėjusįjį, atvyko su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, kaip automobilio pirkėju, ir pagal išankstinį susitarimą pasirašė automobilio AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, po to šį automobilį pasisavino ir tokiu būdu apgaule užvaldė A. Š. priklausančio turto už 6000 litų (1737,72 Eur).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Nuteistoji prašo sumažinti jai paskirtą bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirti kitas kardomąsias priemones. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas O. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad O. L. padarytos veikos yra tyčinio pobūdžio, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, kurie nukreipti į svetimą turtą, vienu nusikaltimu žala padaryta, kitu nusikaltimu žala nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad O. L. teista du kartus už tyčinius nusikaltimus ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus turėdama neišnykusį teistumą. Teismas įvertino ir tai, jog teisiama jau septintą kartą, ne kartą bausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nors yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, viena augina du nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į O. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgė ir į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas O. L. už nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei numatytas šios bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajai O. L. už du tyčinius nusikaltimus subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinęs ją vienu trečdaliu ir nustatęs laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams bei šią paskirtą bausmę subendrinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nuosprendžiu paskirta švelnesne 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei galutinę subendrintą bausmę O. L. paskyręs laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl pripažinti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliantė ir jos gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalies nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistosios asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie teistumą, nuteistoji teisiama jau septintą kartą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdama neišnykusį teistumą. Nors baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Pažymėtina, kad O. L. linkusi daryti nusikalstamas veikas, nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbo, bausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikaltimų darymas yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių. Tai rodo, jog jos antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistosios susiformavusį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistoji linkusi nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojinga, o jos siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.

Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąją apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, O. L. paskirta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistosios asmenybė neleidžia mažinti jai paskirtos bausmės trukmės ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl O. L. kaltės, tinkamai kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai jai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad ji pataisos namuose dirba, jos charakteristika yra pavyzdinga, suprato savo netinkamą elgesį ir yra pasiruošusi grįžti į visuomeninį gyvenimą nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios O. L. apeliacinį skundą atmesti.