- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- P-438-237-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- T.M.H., N.H., M.U., Z.D.B., S.L., N.Š., R.G., M.S., B.S., I.G., V.K., G.Z., R.Š., B.Z., B.B., uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“, L.B., A.B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškotvarkos tarnybai
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T.M.H. ir N.H. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS3-237-06 pagal pareiškėjų T.M.H., N.H., M.U., Z.D.B., S.L., N.Š., R.G., M.S., B.S., I.G., V.K., G.Z., R.Š., V.K., B.Z., B.B., uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“, L.B., A.B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškotvarkos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai T.M.H., N.H., M.U., Z.D.B. ir kt. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. raštą Nr. 294 „Dėl Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos derinimo“, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai bei Kretingos miškų urėdijai teikiama derinti Palangos valstybinės reikšmės miškų plotų schema; įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. raštu Nr. 294 pateiktos derinti Palangos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą, išbraukiant iš schemos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (ar jų dalis), ankstesniais valstybės ar savivaldybių institucijų sprendimais pareiškėjams leistus įsigyti žemės sklypus (ar jų dalis) bei žemės sklypus (ar jų dalis), į kuriuos pareiškėjams leista atkurti nuosavybės teises.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad administracinis ginčas šiuo atveju dar nėra kilęs. Jis kils, tik įvykdžius pareiškėjų skundžiamame rašte nurodytus veiksmus ir priėmus atitinkamus sprendimus. Skundžiamas raštas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, nes juo tik prašoma derinti teikiamą schemą, o institucijos, kurių prašoma tai daryti, gali atsisakyti schemą derinti. Galutinį sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų priima Vyriausybė. Vyriausybei patvirtinus pareiškėjų netenkinančią Palangos valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, jie galės ją ginčyti teismine tvarka.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjai T.M.H., N.H., M.U., Z.D.B., S.L., N.Š., R.G., M.S., B.S., I.G., V.K., G.Z., R.Š., V.K., B.Z., B.B., uždaroji akcinė bendrovė „Stalakta“, L.B., A.B. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
Šalies argumentai
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodė, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo praktiką teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Visi ginčai dėl teisės turi būti nagrinėjami teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjų teisę kreiptis į teismą nepagrįstai apribojo. Pareiškėjai pažymėjo, kad negalima sutikti su teismo išvada, jog šiuo atveju nėra kilusio administracinio ginčo. Tarp pareiškėjo ir atsakovų (viešojo administravimo subjektų) kilęs konfliktas yra akivaizdus. Administracinio ginčo egzistavimas negali būti siejamas tik su administracinio sprendimo priėmimu. Pareiškėjai akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog pareiškėjai turėtų skųsti teismui atitinkamus viešojo administravimo subjektų aktus, nepagrįstai susiaurino administracinių teismų kompetenciją. Pareiškėjų nuomone, administraciniams teismams gali būti skundžiami ne tik viešojo administravimo subjektų aktai, bet ir veiksmai.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS3-237-06 pareiškėjų T.M.H., N.H., M.U., Z.D.B., S.L., N.Š., R.G., M.S., B.S., I.G., V.K., G.Z., R.Š., V.K., B.Z., B.B., uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“, L.B., A.B. atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog, kaip matyti iš pareiškėjų skundo reikalavimų, juo yra skundžiamas Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. raštas Nr. 294 „Dėl Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos derinimo“ ir siekiama pakeisti jo turinį. Teismo nuomone, akivaizdu, kad šis susirašinėjimo tarp žinybų raštas niekuo neįtakojo ir negali įtakoti pareiškėjų teisių. Jis nėra nei teisės aktas, nei veiksmai Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio taikymo prasme ir šioje viešojo administravimo stadijoje negali būti skundžiamas teismui sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Kaip nurodė teismas, miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos sudarymas kaip viešojo administravimo procedūra baigsis tam tikrų valdžios aktų priėmimu. Po to, pareiškėjai galės, manydami, kad jų teisės pažeistos, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių susijusių su jų ginamomis teisėmis, apskųsti teismui įvairius valdžios aktus, ar konkrečioje byloje inicijuoti tyrimą, ar Vyriausybės priimti aktai atitinka Konstituciją. Teismo nutartimi nėra pažeidžiama pareiškėjų teisė į teisminę gynybą, o tik nurodoma, kad būtina laikytis šios teisės įgyvendinimo taisyklių nustatytų įstatymais, bei pripažįstamų teisinės praktikos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė pagrindų panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. nutartį.
V.
Pareiškėjai T.M.H. ir N.H., vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, 2007 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS3-237-06. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais motyvais bei argumentais:
1. Administracinėje byloje Nr. AS3-237-06 teismas nepagrįstai susiaurindamas administracinio ginčo sąvoką neteisingai aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 17 punktą ir iš esmės pažeidė šią materialinę teisės nuostatą. Tokiu būdu teismas įtakojo neteisėtos nutarties priėmimą ir užkirto pareiškėjams kelią naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta teise į teisminę gynybą. Todėl pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti patenkintas, nes nei viena teisės norma, tuo labiau viešosios teisės norma, negali būti aiškinama taip, kad jos aiškinimo rezultatas būtų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių suvaržymas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė, kad kai viešojo administravimo procedūra baigsis tam tikrų valdžios aktų priėmimu, pareiškėjai galės, manydami, kad jų teisės pažeistos, apskųsti teismui įvairius valdžios aktus ar konkrečioje byloje inicijuoti tyrimą, ar Vyriausybės priimti aktai atitinka Konstituciją. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginys prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems konstituciniams teisės aktų teisėtumo vertinimo teisiniams principams. Vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. D1-483, patvirtinančiu Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtina valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Ši Vyriausybės nutarimu patvirtinta schema negali būti ginčijama teismine tvarka. Pareiškėjų nuomone, gali būti vertinamas tik Vyriausybės nutarimo atitikimas įstatymams ar Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnis). Toks vertinimas, pasak pareiškėjų, galės būti pradėtas tik jiems iš naujo kreipiantis į teismą ir teismui inicijuojant kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl Vyriausybės nutarimo atitikimo įstatymams. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad šio klausimo sprendimas yra svarbus teismų praktikai siekiant pateikti aiškų ir nuoseklų teisės aktų aiškinimą dėl to, kokie aktai ar veiksmai gali būti skundžiami teismui, užtikrinant, kad asmenys turėtų teisę skųsti bet kokius valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmus, kurie, jų manymu, pažeidžia asmenų teises ir interesus. Anot pareiškėjų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis nepagrįstai užkerta kelią jiems naudotis teise į teisminę gynybą iki bus priimtas Vyriausybės nutarimas, kurio ginčijimui būtų reikalingas atskiras teismo procesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Tačiau pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte apibrėžtu proceso atnaujinimo pagrindu nepripažintinos pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą galėjo būti netinkamai išaiškintos (pritaikytos) atskiros Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos (ABTĮ 2 straipsnio 17 punktas). Pareiškėjo minima ABTĮ 2 straipsnio 17 punkte įtvirtinta teisės norma pateikia administracinio ginčo sampratą, kuria vadovaujamasi teismams nagrinėjant administracines bylas, t. y. vykstant administracinių bylų teisenai (procesui). Taigi ši teisės norma, nustato ne materialines teisinių santykių subjektų teises ir pareigas ar atsakomybę už jų nevykdymą, bet reguliuoja administracinių bylų teiseną (procesą) ir yra įtvirtinta proceso teisės šaltinyje – Administracinių bylų teisenos įstatyme, nustatančiame administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Todėl teisės norma, kurios galimai netinkamu taikymu grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, laikytina procesine, o ne materialine teisės norma. Tuo tarpu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, vien tik galimas netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje.
Kitas prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas pagrindas yra numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte - procesas gali būti atnaujinamas esant būtinybei užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.). Tačiau jokių nuorodų į kitose administracinėse bylose priimtas teismų praktikos formavimui reikšmingas nutartis ar sprendimus dėl analogiškų ginčų (klausimų) sprendimo pareiškėjai nepateikė, t. y. neįrodė, jog nagrinėjant jų nurodomus klausimus egzistuoja nevienoda administracinių teismų praktika. Todėl darytina išvada, jog jie objektyviais įrodymais nepagrindė ir fakto, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą skirtingose administracinėse bylose.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas nei objektyviai egzistuojančia būtinybe užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą, nei įrodymais, patvirtinančiais akivaizdų materialinės teisės normų neteisingą taikymą administracinėje byloje Nr. AS3-237-06 .
Dėl šios priežasties pareiškėjų T.M.H. ir N.H. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS3-237-06 yra atmestinas ir procesą šioje administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų T.M.H. ir N.H. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS3-237-06 pagal pareiškėjų T.M.H., N.H., M.U., Z.D.B., S.L., N.Š., R.G., M.S., B.S., I.G., V.K., G.Z., R.Š., V.K., B.Z., B.B., uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“, L.B., A.B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškotvarkos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.