- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-80-209-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Jurgita Mačionytė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- N. G., V. P.
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- N. G., V. P.
- Advokatai
- Rokas Rudzinskas, Valerij Kuvšinčikov
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-209-2013Teisminio proceso numeris: 1-04-3-00020-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.9.1.; (S).
2013 m. sausio 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
dalyvaujant privačiam kaltintojui, civiliniam ieškovui ir nuteistajam N. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui,
privatiems kaltintojams ir civiliniams ieškovams nuteistajam V. P., išteisintajai S. P., jų gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. (V. P.) ir N. G. (N. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo
V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimo 4 (keturių) mėnesių bausme, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymu gydymo įstaigų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos;
N. G. (N. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymu gydymo įstaigų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos;
išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo S. P., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
S. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priteista iš V. P. nukentėjusiojo N. G. naudai 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteista iš N. G. nukentėjusiojo V. P. naudai 1 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.
S. P. civilinis ieškinys dėl 4 000 Lt neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
N. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš S. P. paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, 2011-06-20, apie 20.00 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aštunto aukšto koridoriuje, konflikto metu, V. P. kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam N. G., tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..
N. G. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, 2011-06-20, apie 20.00 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aštunto aukšto koridoriuje, konflikto metu, papurškė dujų balionėliu V. P. į veidą bei du kartus sudavė į kairės pusės apatinio žandikaulio kraštą, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje apatinio žandikaulio krašto projekcijoje ir abiejų akių, nosies bei burnos gleivinių cheminį nudegimą, tuo nežymiai sužalodamas V. P., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
S. P. buvo kaltinama tuo, kad 2011-06-20, apie 20.00 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aštunto aukšto koridoriuje, konflikto metu, N. G. koja sudavė smūgį į šlaunį, t.y. buvo kaltinama, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas V. P. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 str. 1 d., jį išteisinti ir civilinį ieškinį dėl piniginių sumų priteisimo iš jo atmesti, o iš N. G. jo naudai priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 4000 Lt ir mano, kad nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Jis nukentėjusiajam N. G. nesudavė nei vieno smūgio. N. G. teismo posėdyje parodė, kad V. P. staigiai sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, antrą - į širdies sritį, ką paneigia: specialisto išvada Nr. G.1967/11(01), kuria jokių sužalojimų veido srityje nenustatyta, apeliantas ir S. P. teisme patvirtinę, jog N. G. smūgio į veido sritį ar nosį apeliantas nesudavė. Liudytojų J. M. ir M. G. parodymai yra absoliučiai prieštaringi, keliantys abejonių, todėl vertintini kritiškai ir jais nesiremtina. Liudytoja M. G. nurodė, jog konfliktą nuo pat pradžių matė tik ji, smūgio į veidą liudytojas J. M. nematė. Aplinkybė, kada buvo purškiama dujomis abiejų liudytojų aiškinama skirtingai. Kadangi J. M., M. G. bei L. J. nebuvo įvykio metu ir po jo, jie negalėjo matyti tikrųjų faktinių aplinkybių. Šie liudytojai yra N. G. draugai, todėl siekdami N. G. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, atvyko į teismą duoti melagingų parodymų, ką patvirtina jų parodymų skirtingumas, prieštaringumas, pirminis N. G. 2011-06-20 pareiškimas, pateiktas PK, kuriame N. G. nurodė, jog „jis mane sugriebė už marškinių, pargriovė ant žemės, tuo metu jo žmona padėjinėjo jam, bet tuo metu išėjo kaimynai ir išskyrė mus.“, iš ko akivaizdu, jog kaimynai atėjo tik po to, kai jis jau gulėjo ant žemės. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog po to, kai papurškė dujų balionėliu, N. G. apeliantui dar sudavė du smūgius į kairės pusės apatinio žandikaulio kraštą, dėl ko jį sužalojo, tačiau šios aplinkybės, neparodo nei vienas iš minėtų liudytojų, kas parodo šių liudytojų šališkumą. Aplinkybę, jog apeliantas sudavė N. G. kumščiu vieną smūgį į krūtinę, paneigia minėtame 2011-06-20 N. G. pareiškime detaliai išdėstytos įvykio aplinkybės, kur nėra paminėta apie smūgį į krūtinę, apelianto ir S. P. parodymai, tai, kad liudytojai J. M., M. G. bei L. J., neužsiminė, kad būtų buvęs suduotas smūgis į N. G. į krūtinę. Apeliantas įsitikinęs, jog N. G. padarytos kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje galėjo gautis N. G. užgriuvus ant apelianto, ką patvirtina ir pats N. G., taip pat, kai apeliantas bandė kabintis jam už krūtinės, kad dėl papurkštų į akis dujų krisdamas aukštielninkas nesusižalotų galvos, ką taip pat patvirtina ir pats N. G. (jog krisdamas griebė jam už marškinių krūtinės srityje). Ekspertas teisme neatmetė galimybės, jog sužalojimai N. G. galėjo atsirasti nukritus, o jis krito ant apelianto, ten buvo laiptai. Skunde atkartojamos BK 2, 44 str., Konstitucijos 31 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d., 20 str. 5 d. nuostatos, teigiama, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, remiantis prieštaringais įrodymais, keliančiais abejones, prieštaravimai teismo posėdyje nebuvo pašalinti, o abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
N. G. tyčiniais nusikalstamais įžūliais veiksmais sužalojo apeliantą bei sukėlė fizinį skausmą, dėl nusikalstamų veiksmų apeliantas patyrė dideles dvasines kančias, sunkius išgyvenimus, pažeminimą, veiksmai sukėlė didelį šoką, prisiminimai ir nemiga nuolat kankina apeliantą. Apeliantas prarado pasitikėjimą savimi, sumažėjo apelianto galimybės bendrauti, apeliantas jaučia nuolatinę aplinkinių baimę, dėl ko būdamas viešoje aplinkoje negali atsipalaiduoti, būna įsitempęs ir dirglus, negali mažametei dukrai skirti viso dėmesio, nes ir namie kankina sunkūs įvykio prisiminimai. Nusikaltimas buvo padarytas prieš vyrą ir žmoną, dėl ko sunkios dvasinės pasekmės praeina kur kas lėčiau. Teismas iš apelianto N. G. naudai priteisė beveik tokią pačią sumą, kaip ir apeliantui, nors pas N. G. nustatyta tik viena kraujosruva krūtinės srityje. Kadangi apeliantas jokios nusikalstamos veikos N. G. atžvilgiu nepadarė, todėl piniginės sumos iš apelianto negali būti priteisiamos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas N. G. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyse dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 str., dėl S. P. išteisinimo ir pripažinti ją kalta pagal BK 140 str. ir priteisti 2000 Lt. bylinėjimosi išlaidų ir 4000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, o Svetlanos ir V. P. ieškinį atmesti ir mano, kad nuosprendis naikintinas iš dalies, kadangi teismo nuosprendžio išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, kas lėmė netinkamą dalyvių veiksmų kvalifikavimą ir baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Vertinant V. P. veiksmus, apelianto gynybą užpuolimo situacijoje, apelianto veiksmų atitikimą užpuolimo intensyvumui, dalyvių amžiui ir sveikatai, pavojaus galimybę, pasekmių sunkumą, teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, atmesdamas apelianto argumentus, kad V. P. gavo sužalojimus būtinosios ginties metu. Pripažindamas apeliantą kaltu ir priimdamas nuosprendį dėl V. P. kaltės, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi „svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006)”. Teismas atskyrė sužalojimus, kurie padaryti apeliantui ir kuriuos patyrė V. P., atmesdamas būtinosios ginties galimybę, nurodydamas, kad prasidėjo muštynės, kurių metu apelianto veiksmai į puolančios šalies veiksmus negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, kas nepagrįsta ir prieštarauja elgesio modeliui užpuolimo atveju ir teisiniams šių veiksmų įvertinimo principams. V. P. užpuolė ir mušė apeliantą. Byloje yra duomenų, kad apeliantas yra invalidas, pagyvenęs žmogus su ribota judėjimo galimybe, o P. yra sveikas pakankamai jaunas vyras, o veiksmų eiga turi būti vertinama ne tik pagal atskiras pasekmes, bet ir įvertinus dalyvių fizines galimybes ir užpuolimo iniciatoriaus veiksmus bei užpuolimo aplinkybes. Apelianto veiksmai pagal pasekmes užpuolikui neperžengia kūno sužalojimo sunkumų, vertinami konkrečioje situacijoje kaip būtinoji gintis. Suplėšyti marškiniai - užpuolimo įrodymas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl būtinosios ginties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išteisino S. P. netinkamai įvertinus įrodymus byloje. Nustatyta, kad apeliantui padaryti kūno sužalojimai šlaunies srityje. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. J. M. teigė, kad nuėjo namo po balionėlio panaudojimo, kad nesužalotų jo akių, kadangi jis dirba vairuotoju. Jis ir negalėjo matyti S. P. veiksmų. Aplinkybė, kad liudytoja L. J. teismo posėdyje nekalbėjo apie S. P. smūgius visumoje su kitais įrodymais nepaneigia apelianto ir M. G. parodymų dėl S. P. smurto, specialisto išvados. Akivaizdu, kad jeigu liudytoja nematė tam tikro veiksmo, tai nepaneigia pačio veiksmo buvimo fakto. Nuosprendyje nėra aptartas nuteistųjų ir dalyvių tyčios padarant šią nusikalstamą veiką turinys, kas yra esminis nuosprendžio trūkumas. V. P. smūgiavo norėdamas tyčia sužaloti apeliantą, tokia tyčia įžvelgiama ir S. P. veiksmuose, o apelianto veiksmų tyčia buvo nukreipta į gynybą. Kadangi tai nėra civilinė byla, teismo sprendimas sumažinti per pusę apelianto turėtas išlaidas advokatui neteisingas. Advokatas dalyvavo byloje nuo pradžios, buvo nemažai posėdžių, sugaišta daug laiko. Atsižvelgiant į kalto asmens veiksmus, iniciatoriaus vaidmenį, intensyvumą, pasekmes. Neteisingas ir nepagrįstas teismo sprendimas priteisti apeliantui tik 1000 Lt neturtinės žalos, o iš asmens, kuris pradėjo smurtą ir yra visų pasekmių atsiradimo priežastis, priteisti 1300 Lt.
Teismo posėdyje privatus kaltintojas, civilinis ieškovas ir nuteistasis N. G. (N. G.), jo gynėjas advokatas V. K., prašė N. G. apeliacinį skundą tenkinti, o V. P. apeliacinį skundą atmesti, o privatūs kaltintojai ir civiliniai ieškovai nuteistasis V. P., išteisintoji S. P., jų gynėjas advokatas R.Rudzinskas prašė V. P. apeliacinį skundą tenkinti, o N. G. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), name, Vilniuje, 8 aukšte. N. G. ir P. abudu pažįsta. Vasarą, 2011-06-20, vakare, rengėsi į darbą, staiga išgirdo 8 aukšto koridoriuje kaimynų balsus, prie gaisrinių kopėčių. N. G. šaukė „padėkit man“. Išėjęs į koridorių pamatė, kad ten buvo S. P., V. P. ir N. G.. Jie keikėsi necenzūriniais žodžiais. V. P. stovėjo priešais jo butą, o N. G. stovėjo nuo jo apie 50 cm atstumu. V. P. stovėjo ir šaukė, keikėsi ir, staiga, nieko nesakydamas, V. P. sudavė N. G. 1 kartą kumščiu iš veidą. Nuo smūgio jis susiūbavo, tada N. G. papurškė dujų balionėliu V. P. į veidą, jis taip pat gavo, nes koridorius yra mažas. Tada V. P. ir N. G. susikibo, V. P. užsikabino už N. G. marškinių, ir abudu nukrito ant grindų. Jie pradėjo grumtis, o jis po 3-4 minučių išėjo, nes skubėjo į darbą. Dirba vairuotoju, o ašarų nuo dujų balionėlio buvo pilnos akys. Paliko grumiantis todėl, kad nenorėjo likti dėl to kaltas. S. P. tuo metu nieko nedarė, ji stovėjo, jam esant, S. P. prie N. G. nebuvo priėjusi. Tuo metu, kai vyko konfliktas, M. G. ir L. J. stovėjo prie jo buto ir matė konfliktą.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja L. J. parodė, kad pažįsta N. G., tai jos kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini name, Vilniuje, o S. P. pažįsta iš matymo. Tą dieną būdama namie išgirdo triukšmą, išėjo pažiūrėti į koridorių. Pamatė N. G. su V. P. jau susikibusius ir gulinčius ant grindų, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Ji stovėjo toliau nuo jų, bijojo arčiau prieiti. Dar palaukė, kol N. G. nuėjo link savo buto, o V. P., matė, kad jį dar vijosi, ir grįžo į butą. Ji nematė, kad S. P. spardytų N. G.. Koridoriuje šio konflikto metu buvo dar J. M., M. G.. Kai N. G. ėjo į namus, jis buvo priartėjęs prie liudytojos, ir ji pamatė ant jo veido kairės pusės kraujo. Nuo tos vietos, kur V. P. ir N. G. buvo susikibę, atstumas apie 20-30 m. Liudytojai iš buto išėjus, nematyti tos įvykio vietos, reikia paeiti dar šiek tiek, o dar ir elektros nėra, vienintelis langas šiek tiek apšviečia koridorių. Todėl S. P. ji matė kaip siluetą ir kitus taip pat.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja M. G. parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusįjį - jie yra jos kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas bendrabutinio tipo, su ilgu koridoriumi. Konfliktas įvyko 2011-06-20, buvo graži diena, ji sėdėjo lauke, ant suoliuko, vėliau pradėjus lyti, ji nuėjo namo, pakeliui dar nuėjo kartu su N. G. pažiūrėti ar neprilijo lietus per atidarytą langą į vidų koridoriaus 8 aukšte. Jiems grįžtant sutiko S. P. ateinančią į jų aukštą, kuri šaukė, kad vėl šlapia, prilijo per langą į koridorių, po to drėksta jos buto sienos. Ji pradėjo įžeidinėti N. G. necenzūriniais žodžiais, po to atbėgo iš paskos V. P., sakydamas N. G. „ką čia nurodinėji“ ir iš karto davė kumščiu į nosį N. G., ko jis nesitikėjo, jis pradėjo kraujuoti. Tuo metu visi buvo prie kaimyno J. buto durų. Nuo smūgio jis pradėjo griūti, ant jo užgriuvo V. P., pradėjo abudu grumtis. O S. P. liepė savo vyrui duoti N. G. dar daugiau. Ir gulėdamas N. G. papurškė V. P. dujų balionėliu. Buvo suplėšyti N. G. marškiniai. S. P. du kartus spyrė į šoną N. G., grumtynių ant žemės metu. Tada N. G. atsikėlė, jam buvo didelis stresas. Jis niekada nesimuša. Be liudytojos šį konfliktą iš kaimynų dar matė kaimynas J., po to dar J. žmona - N. M. buvo. Matė, kad buvo išėjusi ir taip pat matė konfliktą L. J., jos butas yra tolėliau. Šie kaimynai nuo pat pradžių konflikto nematė. Kai trenkė V. P. kumščiu į nosį N. G., dar kaimynų nebuvo. Kai jau grūmėsi ant grindų - tuomet pirmas išėjo kaimynas J.. Ir po to beveik tuo pačiu metu išėjo L. J.. Konflikto metu S. P. spyrė koja N. G. į kairį šoną du kartus. Ir tada po 2 min. J. išėjo į darbą.
Šie liudytojos M. G. parodymai, kad ji matė, kad S. P. spyrė koja N. G. į kairį šoną du kartus atmestini, kadangi jų šioje apimtyje nepatvirtina liudytojų J. M., L. J. parodymai, S. ir V. P. parodymai, be to, nėra išsamūs, taip galimai siekiant patvirtinti N. G. įvykių versiją, kadangi ji pirmosios instancijos teismo posėdyje neparodė apie N. G. papurškimą dujų balionėliu dar stovint, nurodė, kad kiti kaimynai nuo pat pradžių konflikto nematė, kas prieštarauja byloje esančių įrodymų visumą. N. G. parodymais dėl S. P. smurto jo atžvilgiu, atsižvelgus į išdėstytus liudytojų parodymus ir jo blogus santykius su S. ir V. P. be abejonių tikėti taip pat nėra pagrindo, todėl darytina išvada, kad dėl to, kad S. P. konflikto metu N. G. koja sudavė smūgį į šlaunį, yra pagrįstų abejonių, kurių pašalinti nėra galimybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. P. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamoji ir privati kaltintoja S. P. parodė, kad kai lyja lietus, jos buto sienos drėksta, jeigu atidarytas langas bendrame koridoriuje, 8 aukšte. Apie 20.00 val. nuėjo uždaryti lango į 8 aukštą, kadangi jau buvo prilyta, bet negalėjo, todėl pakvietė į pagalbą vyrą. N. G. stovėjo foje 8 aukšte, bandė paaiškinti jam, kad lietus prilijo į vidų ir šlapia. Atėjo jos vyras, N. G. pradėjo keiktis, prasivardžiuoti, puolė jos vyrą mušti per galvą, per kaklą. Staiga išsitraukęs balionėlį purkštelėjo jos vyrui V. P. į veidą. Nuo dujų, kurios graužė akis ir smūgių jos vyras pradėjo kristi ir krisdamas nutvėrė N. G. už bliuskutės rankomis ir abudu parkrito. N. G. nukrito ant jo, purkšdamas be perstojo balionėlį, kol tas nesibaigė. Tada N. G. atsikėlė ir sudavė jai dar du smūgius. Nei vieno kaimyno nebuvo koridoriuje tuo metu. Pradėjo mušti V. P. be jokios priežasties. Vieną smūgį N. G. sudavė kumščiu į galvą, o kitą - į žandą. Nieko iš kaimynų į 8 aukštą N. G. neleidžia. Ji asmeniškai nesudavė N. G. jokių smūgių, su koja nespyrė. N. G. pats krisdamas susižalojo.
S. P. parodymai nenuoseklūs – 2011-06-21 pareiškime (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-00419-11, l. 2) ji nurodė, kad jos vyras priėjo prie jo, kad paaiškinti, jog juos užlieja lietus, o kaimynas ištraukė dujų balionėlį, papurškė vyrui į akis, paskui sudavė smūgius į veidą, kaklą ir galvą (teismo posėdžio metu parodė, kad pirma buvo suduoti smūgiai, o po to papurkšta), vyras nugriuvęs neteko sąmonės (kad V. P. buvo netekęs sąmonės, nematyti iš jo pačio parodymų teismo posėdžio metu).
2011-06-21 liudytojos apklausos metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-00419-11, b.l. 20) S. P. parodė, kad kai jos vyras priėjo prie N, šis iš karto papurškė jam į akis dujų balionėliu. Dar jis pastūmė jos vyrą (kad jos vyras buvo pastumtas, prieštarauja jos parodymams teismo posėdyje ir pareiškime, liudytojos apklausos metu nenurodoma apie suduotus jos vyrui smūgius), po ko šis nukrito ant grindų. Tada ji norėdama padėti vyrui atsikelti priėjo prie N. ir paklausė kodėl pastarasis muša jos vyrą. Šis jai iš karto du kartus trenkė į dešinį šoną, po ko jai pasidarė labai sunku kvėpuoti.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje Kaltinamasis ir privatus kaltintojas V. P. parodė, kad 2011-06-11, apie 20 val. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Jo žmona - S. P. nuėjo uždaryti lango, kuris yra 8 aukšte, koridoriuje, kadangi smarkiam lietui lyjant, pradeda drėgti jų buto kambario siena. Jo žmona pradėjo jį kviesti, kad jis padėtų uždaryti langą. Jis atėjo, o foje stovėjo kaimynas N. G., gyvenantis 8 aukšte, pradėjo grasinti, kad jeigu dar ateis į jo aukštą, „rankas, kojas sulaužys“. Jis užsipuolė jį - V. P., pradėjo muštis nieko nesakydamas. Sudavė jam - V. P. į galvą vieną kartą, kitą kartą į žandą. Paskui papurškė dujų balionėliu, jis- V. P. su rankomis netyčia užkabino už N. G. bliuskutės ir abudu parkrito ant žemės. O N. G. purškė toliau balionėliu jam, kol tas nesibaigė, tada N. G. atsistojo. Prie jų priėjo jo žmona S. P., N. G. sudavė jo žmonai ir tada nuėjo namo. Jis - V. P. pats nuėjo namo apgraibomis. N. G. nemušė, jis krisdamas galėjo susižeisti. Jokių kitų kaimynų nebuvo, niekas nematė šio konflikto.
V. P. parodymai šioje apimtyje nenuoseklūs, kadangi jis pareiškime (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-00419-11 l. 6) parodė, kad jis priėjęs prie N. norėjo normaliai paaiškinti, kad jis neatidarinėtų lango, kai lyja. Priėjus arti prie N. G., nespėjo pasakyti kelių žodžių, N. G. iš karto paėmė balionėlį ir pradėjo purkšti (skiriasi pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytų veiksmų seka – smūgių sudavimo ir purškimo balionėliu, jo veiksmų pobūdis – griebimas už marškinių ir netyčia užkabinimas, kaimynų buvimo aplinkybė), jis N. G. griebė už marškinių ir iš karto gavo du smūgius, vieną į galvą, kitą į kaklą. Kai jis papurškė, visi kaimynai nuėjo į savo butus.
2011-06-21 liudytojo apklausos metu V. P. parodė, kad (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-00419-11, b.l. 33) jis pradėjo eiti link N., norėdamas jam paaiškinti, dėl kokių priežasčių jie nori uždaryti langą. N. iš karto papurškė jam į akis dujų balionėliu. Jis N. įsikibo į marškinius, po ko jie nukrito ant grindų. Kol gulėjo, N. vis purškė jam į veidą dujų balionėliu. Tuomet žmona norėdama jam padėti atsikelti, priėjo prie Nikolajaus ir paklausė, kodėl jis muša jį. Šis iš karto du kartus jai trenkė į dešinį šoną. Šioje apimtyje V. P. parodymai taip pat prieštaringi kitiems byloje esantiems parodymams, kadangi jis nenurodo apie jam suduotus smūgius, priešingai nei savo skunde ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje Privatus kaltintojas ir kaltinamasis N. G. parodė, kad langą atidaro 8 aukšto koridoriuje todėl, kad tvanku, taip vėdina. Jis stovėjo foje, 8 aukšte, pribėgo V. P. prie jo iš 7 aukšto ir sudavė kumščiu į nosį. Tuo momentu išėjo kaimynas taksi vairuotojas. Paskui sudavė į krūtinę, tada jis panaudojo dujų balionėlį. V. P. užsikabino už bliuskutės jam, ir jie abudu nukrito. V. P. buvo apačioje, o jis iš viršaus, jie pasigrūmė. Paskui jis atsikėlė ir nuėjo namo, o V. P. dar jį - N. G. vijosi, nors jam buvo pripurkšta balionėliu, ir rėkė, kad „tu man ne tėvas, tu man niekas“. N. G. paskui buvo šokas, atvyko greitoji ir policija. Dujų balionėlį nešioja teisėtai, įstatymu tai neuždrausta, gynimui naudoja. Pareiškimą policijai parašė tą pačią dieną, dukra parašė, kadangi N. G. tą dieną buvo šokas ir aukštas spaudimas, jam atvykę medikai davė tablečių nuo spaudimo. Iš viso gavo 4 smūgius. Pirmą smūgį gavo nuo V. P. į nosį, paskui į krūtinę, paskui, kai nukrito, jam S. P. dar 2 kartus spyrė su koja. Jis jokių smūgių nei S. P., nei V. P. nesudavė, jo dešinė pusė yra paralyžiuota po insulto, nelabai gali ranką judinti, todėl tikrai neturėjo galimybės suduoti kaltinamiesiems. Apatinio žandikaulio odos nubrozdinimas V. P. galėjo atsitikti, kai abu krito ant žemės, ant šono. Jo asmeniškai nelietė ir nematė ant jo veido jokių įbrėžimų. Jo - N. G. - nosis buvo sužalota nežymiai, kraujo buvo, bet jis nelašėjo. Jis daug išleido pinigų vaistams, buvo šokas. Jis parkritęs gynėsi nuo smūgių, tam tikslui išsitraukė dujų balionėlį. Įvykį nuo pradžių matė kaimynas J., dirbantis taksi, ir M. G., tada J. žmona. Paskui L., bet ji nebuvo atėjusi.
Iš 2011-06-20 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 būrio patrulės tarnybinio pranešimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-00419-11 l. 46) matyti, kad nuėjus į (duomenys neskelbtini-96 N. G. pranešė, kad jį užpuolė kaimynas ir norėjo rašyti dėl šio įvykio pareiškimą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje Nr. G 1983/11 (01) daryta išvada, kad remiantis apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis S. P. sužalojimų nenustatyta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje Nr. G 1967/11 (01) daryta išvada, kad N. G. padarytos kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš 3-5 paras iki apžiūros. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkrečias traumavusių daiktų savybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apie patirtus sužalojimus ir jų pobūdį, fizinio poveikio pasekmes paaiškino teismo medicinos ekspertai Giedrius Kisielius ir Egidijus Burzdikas. Giedrius Kisielius paaiškino, kad savo išvadą palaiko,
kitų sužalojimų pas nukentėjusįjį nebuvo, sužalojimų lokalizacija atitinka aprašytas įvykio aplinkybes. Griuvimo metu vyksta slydimo mechanizmas, sužalojimai daugiau lokalizuojasi į atskiras kūno dalis - galvą, kojas, rankas. Šiuo atveju, tokia galimybė, kad įvykio vietoje buvo nelygumai ir griuvimo metu galėjo atsitrenkti – neatmetama. Nors pagal įvykio aplinkybes ir buvo suduota N. G. į veidą, tačiau tokių sužalojimų nekonstatuota, kadangi jie išoriškai nepasireiškė, galėjo būti likę vidiniuose audiniuose. Sužalojimai priklauso nuo smūgio stiprumo. Teismo medicinos ekspertas Egidijus Burzdikas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad S. P. buvo atlikta rengenograma, joje nebuvo matyti šonkaulio lūžio, ta rengenograma buvo konsultuota jų radiologo. Remiantis šia diagnaze, kuri nurodyta paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape, kad S. P. buvo lūžęs 10 šonkaulis buvo tik įtarimas. Nėra akivaizdaus požymio, kad būtų sužalojimas, išorinių sužalojimų - kraujosruva, nubrozdinimas, vadinasi kalbėti apie smūgio sudavimą negalima. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šiuos paaiškinimus.
Įvertinus išdėstytą ir visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir V. ir S. P. nenuoseklius parodymus, kurie dalyje vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais netikima, o taip pat pagrįstus pirmosios instancijos teismo argumentus, kad Ekspertas Giedrius Kisielius paneigė Vladimiro ir S. P. iškeltą versiją, jog sužalojimai pas N. G. galėjo atsirasti dėl kritimo, nurodydamas, jog tokia galimybė neatmetama, jeigu įvykio vietoje yra nelygumai, į kuriuos griuvimo metu galėjo atsitrenkti nukentėjusysis, o kaip matyti iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-1-00419-11; b.l. 12-13), koridoriuje, kuriame vyko konfliktas, jokių daiktų ar nelygumų, į kuriuos galėtų atsitrenkti krisdamas nukentėjusysis, nėra, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P. kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam N. G., tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Įvertinus išdėstytą ir visas bylos aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos, nes vyko abipusės muštynės, kurios prasidėjo po žodinio konflikto ir kuriose aktyviai dalyvavo abi puolančios pusės.
Įvertinus išdėstytą ir visas bylos aplinkybes, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad N. G. papurškė dujų balionėliu V. P. į veidą bei du kartus sudavė į kairės pusės apatinio žandikaulio kraštą, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje apatinio žandikaulio krašto projekcijoje ir abiejų akių, nosies bei burnos gleivinių cheminį nudegimą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
V. P. apeliacinio skundo argumentas, kad jis N. G. nesudavė nei vieno smūgio, kad N. G. padarytos kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje galėjo gautis N. G. užgriuvus ant apelianto, abejones, prieštaravimai teismo posėdyje nebuvo pašalinti, taip pat argumentai dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgus į išdėstytą, nepagrįsti, kaip ir kiti apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo.
Paskirtų bausmių rūšies ir dydžio klausimas apeliaciniuose skunduose nekeliamas ir, įvertinus aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, patirtą, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas N. G. patirtos neturtinės žalos dydį iš esmės, atsižvelgė į minėtas aplinkybes, nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad N. G. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas V. P. tyčiniais veiksmais, po padarytų sužalojimų jis jautėsi pažemintas, sunkiai bendravo su artimaisiais, prarado pasitikėjimą žmonėmis, bijo išeiti į koridorių, nusikalstamos veikos pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą ir pagrįstai iš V. P. priteisė nukentėjusiojo N. G. naudai 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. P. patirtos neturtinės žalos dydį iš esmės, atsižvelgė į minėtas aplinkybes, nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas N. G. tyčiniais veiksmais, V. P. patirtus sužalojimus turėjo gydytis ambulatoriškai, jo patirtų sužalojimų pasekmes, nusikalstamos veikos pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. P. buvo sukeltas fizinis skausmas, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis dėl nusikalstamų veiksmų patyrė dvasines kančias, išgyvenimus, pažeminimą, veiksmai sukėlę šoką, prisiminimai ir nemiga nuolat kankina apeliantą, apeliantas praradęs pasitikėjimą savimi, sumažėjo jo galimybės bendrauti, apeliantas jaučiąs nuolatinę aplinkinių baimę, dėl ko būdamas viešoje aplinkoje negali atsipalaiduoti, būna įsitempęs ir dirglus, jį kankina įvykio prisiminimai ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš N. G. nukentėjusiojo V. P. naudai priteisė 1 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2009, nežiūrint to, kad nukentėjusysis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą 1000 Lt sumai, vertino, kad nukentėjusiojo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl priteisė prašomą sumą. Be to, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis.
Kolegija vertina atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį ir kitas aplinkybes, tai, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 12.4 p. nuostatomis, atstovavimas nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams baudžiamojoje byloje paprastai vertinamas 0,8 MMA (640 Lt), o atstovavimas privataus kaltinimo bylose – 400 Lt., o sutinkamai su 7 p. nuostatomis, papildomas užmokestis bylos stadijoje negali viršyti 4 MMA (3200 Lt), taip pat kolegija vertina tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje S. P. buvo išteisinta, V. P. ir pats N. G. nuteisti ir N. G. priteista ne visas prašomos neturtinės žalos dydis ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. G. naudai priteisė 1 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti arba naikinti nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų V. P. (V. P.) ir N. G. (N. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio atmesti.
Nuosprendis galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.