- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 1-193-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00704-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- E. U.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam E. U., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-10-13 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis E. U. 2012 m. gruodžio 12 d. apie 16 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su tėvu R. U. metu, tyčia sudavė mažiausiai penkis smūgius kumščiu į veidą, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas veide, ir tyčia smogė peiliu mažiausiai penkiolika smūgių R. U. į įvairias kūno vietas tuo padarydamas jam trylika aklų durtinių pjautinių kaklo, krūtinės, kairės rankos ir nugaros žaizdų ir du kiauryminius durtinius – pjautinius krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimus su kairiojo plaučio ir širdies plautinio kamieno pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes bei tapo R. U. mirties priežastimi, ir taip tyčia nužudė savo tėvą. Tokiais savo veiksmais E. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis E. U. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-12-11 jis važiavo su draugais į Kauną pramogauti, po to grįžo namo. Per kelionę išgėrė 0,7 litro degtinės ir dar parsivežė namo vieną butelį 0,7 litro. Kiek jis iš viso išgėrė nežino, bet gėrė visą naktį Kaune ir dar grįžęs namo. Namuose buvo broliai M. ir A. U., tėvas R. U. bei dėdė J. K.. Konflikto pradžios ir pabaigos jis neatsimena, nes buvo labai girtas. Tikriausiai tėvas jį išprovokavo, nes jis girtas puldavo muštis, mamą mušdavo, kaltinamasis su broliais ją užstodavo. Neprisimena net kaip paėmė peilį, tikriausiai nuo stalo. Jis prisimena, kad kai jį pareigūnai pakėlė, pamatė, kad jo rankos kruvinos, rūbai kruvini ir suprato, kad jis tai padarė, nes niekas kitas to negalėjo padaryti. Dėl to ką padarė savo tėvui jis labai gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 55, 56-58), paaiškino, kad tyrėjui sakė, taip, kaip galėjo būti, kaip visada būdavo, nes kaip buvo iš tikrųjų neatsimena. Kai pareigūnai jį pakėlė, jam labai skaudėjo ausį, todėl mano, kad į ausį sudavė tėvas. Neatsimena, kad būtų susižalojęs ranką, bet jos buvo kraujuotos. Jis nežino iš kur tas kraujas, gal iš ausies. Konflikto su dėde J. neatsimena. Konfliktas su tėvu įvyko virtuvėje, kurioje buvo jis, tėvas ir A. Ž.. Kaip viskas buvo iš tikrųjų neatsimena, tik, kaip per miglą atsimena, kad tėvas krito ant nugaros. Kiek kartų dūrė neatsimena ir nežino, koks tai buvo peilis, nes namuose peilių buvo daug. Neatsimena, kaip tėvas griuvo, nors atsimena ką rodė ikiteisminio tyrimo metu, bet tyrėjas gal ne taip suprato, nes jis norėjo pasakyti, kad galėjo peilį paimti nuo stalo, nes jis visada ten būdavo. Sakė, kaip maždaug galima tai padaryti, kad dūrė į krūtinę, kad buvo apžergęs, o kaip buvo iš tikrųjų - neatsimena. Buvo daug išgėręs, atmintis buvo nutrūkusi. Anksčiau jis prieš tėvą niekada nebuvo naudojęs jokio peilio, nors santykiai būdavo nekokie. Konfliktus išprovokuodavo tėvas, buvo agresyvus, puldavo muštis, o jis tik gindavosi. Mano, jog jo agresija atsirado nuo anabolinių steroidų, kuriuos naudojo sportuodamas, nes jų šalutinis poveikis yra nervai ir agresija. Pripažįsta, kad nužudė savo tėvą, labai gailisi dėl to ką padarė, tėvo mirties nenorėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo E. U. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusioji V. U. parodė, kad yra kaltinamojo motina. Įvykio metu ji buvo Vokietijoje. Apie įvykį sužinojo vėliau. Visi trys sūnųs gyveno kartu su jais, tačiau prieš tėvą agresijos nerodydavo. Jos vyras R. U. paskutinius 3-4 metus labai gerdavo, konfliktuodavo, net puldavo muštis. Jauniausias sūnus A. pasakojo, kad grįžęs rado tėvą virtuvėje gulintį ant grindų kniūpščią, manė girtas, o kai atvertė pamatė, kad kruvinas, kad negyvas. Prie šiukšlinės miegojo A. Ž., o sūnus E. miegojo kambaryje. Ji žinojo, kad sūnus E. naudoja papildus skirtus sportui. Išgėrusį jį matydavo labai retai. Išgėręs E. būdavo jautrus – verkdavo, agresyvaus jo niekada nematė. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo sūnui E. skirti kuo švelnesnę bausmę.
Liudytojas A. U. parodė, kad jis yra kaltinamojo brolis. 2012 m. gruodžio 12 d. gėrė kartu su broliais M. ir E., tėvu R., dėde J. K., J. J., G. L. bei A. Ž., kuris buvo ne nuo pačių pradžių. Jie visi susėdo virtuvėje ir kol jie buvo namuose, jokio konflikto nebuvo. Vėliau jie išėjo į kavinę, kuri yra už pusės kilometro. Grįžo jau sutemus: jis, G. L., J. J., M. U.. Rado virtuvėje ant grindų gulintį tėtį, prie lauko durų miegojo A. Ž., o kitame kambaryje miegojo E.. Manė, kad tėvas girtas ir miega ant grindų, bet kai atvertė, pamatė kraujo ant krūtinės. Jis nematė, kas ir su kuo namuose kivirčijosi, nes tuo metu buvo išėjęs į kavinę. Su broliu E. nekalbėjo, jo nežadino ir nekėlė, nes atvykusi policija jį ir J. J. išsivežė, o po kiek laiko atvežė M. U.. Paskutinį atvežė E.. Dieną buvo konfliktas ūkiniame pastate tarp dėdės J. K. ir brolio E.. Brolis dėdę auklėjo, kartą smūgiavo, bet už ką nežino. Dėdė J. K. ir E. U. abu buvo neblaivūs. Atvykus policijai J. K. atsirado, mano, jog jis miegojo ūkiniame pastate. Nežino dėl ko viskas atsitiko, mano, kad buvo per daug alkoholio. Niekada nėra buvę, kad E. sumuštų tėvą, bet tėvas prie jo kibdavo, kad šis negerdavo, nes sportavo.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 143-144), paaiškino, kad nemažai buvo vartojęs alkoholio, netiksliai gal kalbėjo. Išgėręs E. U. būdavo neramus, vietoje nenustygdavo, veiklos jam reikėdavo. Būdavo, kad tėvas išgėręs pats susižalodavo, jis išgėręs būdavo konfliktiškas.
Liudytojas M. U. parodė, kad yra kaltinamojo brolis. Jis grįžo iš Klaipėdos, išgėrė namuose, o vėliau nuėjo į kavinę. Grįžęs užėjo į virtuvę, matė A. Ž. miegantį sėdint kampe prie durų, o tėvą gulintį kniūpščią ant grindų. Jis pagalvojo, kad tėvas taip pat miega, kraujo nematė, todėl nesuvokė kas atsitiko. Tik kai atvykusi policija jį pažadino, tik tada jis pamatė kas nutiko. Kai tėvas išgerdavo kabinėdavosi, o apie E. negali pasakyti, kad išgėręs jis būtų buvęs agresyvus.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, giminystės ryšiai jų nesieja. Buvo kavinėje, sutiko visus brolius, buvo pas juos namuose, tada išvyko į Kauną ir kitą dieną sugrįžo, o grįžę gėrė. Po to jį pažadino E. U. ir pasakė, kad tėvą nužudė, liepė eiti iš ten ir, kad jis viską susitvarkys.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 143-144), paaiškino, kad kaltinamasis E. U. pasakė „paštyrinau tėvą“. Kai nužudytasis gulėjo ant pilvo, tai ėjo, oras, gargaliavo. Matėsi kraujas prie krūtinės, bet jis nesilietė. Rūbus iškruvino kaltinamasis E. U. kai prisilietė, nes jis jį žadino ir buvo apsikabinęs, o jo rankos buvo kruvinos. Jis pats tuo metu avėsi batus ir stengėsi kuo greičiau išeiti, buvo daug išgėręs, bet kiek pamena, jokių konfliktų nebuvo.
Liudytojas J. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jie nėra giminaičiai. Atvyko M. U. kvietimu, nes sakė, jog išgėrinėja. Vėliau grįžo E. U. su draigais, jie išėjo į kavinę. Prieš einant į kavinę jokių konfliktų nebuvo. Iš pradžių E. ėjo į kavinę, bet vėliau kažkur dingo, jo kavinėje nebuvo. A. U. sakė, jog buvo trumpam išėjęs namo, atrodo į tualetą. Kavinėje iš viso prabuvo maždaug 2-4 valandas, po to visi grįžo į (duomenys neskelbtini) namus, užėjo į virtuvę. Ten pamatė gulintį R. U. ant grindų, manė jog jis miega, bet kai atvertė, ties gerkle buvo kraujo, nedaug, daugiau tokių krešulių. Jis išėjo laukti atvažiuojant greitosios. Kur tuo metu buvo E. negali pasakyti, nes nematė, bet kiek žino jis miegojo kitame kambaryje. Peilio taip pat nematė. Virtuvėje kampe netoli nužudytojo miegojo girtas A. Ž.. E. nebuvo konfliktiškas, kad jo santykiai su tėvu nekokie jis nesiskųsdavo.
Liudytoja A. M. parodė, kad, kaltinamąjį pažįsta, nėra nei draugai, nei giminės. (duomenys neskelbtini) šeimą pažįsta, nes yra netolimi kaimynai ir ji dirba kavinėje. Įvykio dieną broliai nuo ryto žaidė biliardą, išskyrus E. U.. Dieną ji nedirbo, todėl apie įvykį sužinojo vėliau. E. U. alkoholį vartojo retai, vieną kartą pirkėjai jai pasiskundė, kad priekabiauja. Neteko girdėti, kad E. U. būtų agresyvus prieš artimuosius, o jo tėvas smurtavo prieš mamą, puldavo vaikus, jie užstodavo mamą, bet prieš tėvą rankos nekeldavo.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b.l. 45), paaiškino, kad nei matė, nei girdėjo, sužinojo iš V. U., kuriai E. U. pasakojo, kad apie įvykį nieko neatsimena, kad tėvas puolė jį ir, kad prieš akis prašmėžavo kažkieno rankose peilis. Nužudytasis R. U. ateidavo į parduotuvę, pirkdavo alkoholį, ji matė jį ne kartą išgėrusį ir girtą. Yra girdėjusi, kad jis ne koks šeimos galvos pavyzdys, kad viskuo namuose rūpinosi V. U., kad ji pati darė ir vyriškus, ir moteriškus darbus, o už tai buvo dar ir mušama vyro. Tokį pavyzdį matydavo vaikai. Teko girdėti, kad R. U. išgėręs būdavo agresyvus. V. U. išvykus uždarbiauti į užsienį, namai virto landyne, vykdavo muštynės, gerdavo tėvas R. U. su sūnumis A. ir M., o E. buvo rimčiausias iš visų sūnų, buvo kaimo žiburys, sportavo ir stengėsi nevartoti alkoholio.
Liudytojas A. U. parodė, kad kaltinamasis yra jo krikšto sūnus, o R. U. brolis. Buvo normali šeima, pas juos tekdavo apsilankyti, nors ir nedažnai. E. sutikdavo, pasikalbėdavo, normalus žmogus, niekada nėra matęs jo išgėrusio, o kas jį paskatino taip pasielgti nežino. Užsukduvo pas (duomenys neskelbtini) į svečius tris kartus per metus. Brolis R. išgerdavo daugiau nei vidutinis lietuvis, bet nevartojo perdaug alkoholio. Jam niekada neteko matyti, kad jo brolis R. U. konfliktuotų su sūnumis, kad jis mušdavo žmoną taip pat nežinojo.
Liudytojas G. L. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį E. U.. Tą vakarą buvo pas (duomenys neskelbtini) kartu su A. ir M. U., R. U. ir J. K., o E. U. nebuvo. Jie visi gėrė. Vakare grįžo E. U. ir dar du jo draugai, visi kartu gėrė ir nusprendė eiti į kavinę. Einant E. U. su vienu draugu sustojo pakalbėti, jų nelaukė ir nuėjo į kavinę, E. U. su draugu į kavinę neatėjo. Iki namų buvo apie 20 minučių kelio. A. U. buvo išėjęs iki namų prabuvo ten 20 min. ir paskui parėjo atgal, bet jis nieko nesakė. E. U. iki kavinės ir nebuvo atėjęs. Grįžus A. U. dar pabuvo kavinėje ir paskui ėjo namo. Parėjo namo, pradarė virtuvės duris ir pamatė dešinėje pusėje, prie šaldytuvo gulintį R. U., o kairėje pusėje gulėjo draugas, kurio liudytojas nepažįsta. Į virtuvę pirmas įėjo A. U. arba M. U., kažkuris iš brolių. Kraujo matėsi prie gerklės, o ant kūno nesimatė. Peilio nesimatė. E. U. liudytojas nematė, bet kažkuris iš brolių sake, kad kažkuriame kambaryje miega. R. U. paėmė už rankos, pulso nebuvo, J. J. kvietė greitąją ir policiją. Atvažiavo liudytojo draugas ir jis su juo išvažiavo nesulaukęs policijos. Tą dieną liudytojas nematė, kad E. U. būtų su kuo nors konfliktavęs. E. U. agresyvaus neteko matyti, o išgėrusį matė, gal tik du kartus, jis nelabai vartojo alkoholį, nes sportavo.
E. U. parodymų patikrinimo vietoje 2013-01-09 protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pats E. U., niekieno neverčiamas, parodė vietas savo gyvenamojo namo virtuvėje prie stalo, kur sėdėjo jis, tėvas, į kurią vietą jam sudavė tėvas, į stalą ir spintelę, nuo kur pasiėmė peilį, o panaudodamas žmogaus manekeną parodė, kaip tėvui dūrė peiliu į krūtinės sritį, kaip tėvas pargriuvo aukštielninkas ant grindų, kaip jis apžergęs tėvą R. U., dūrė jam peiliu į krūtinę, parodė vietą, kur miegojo A. Ž. ir į kurį kambarį nuėjo miegoti jis pats (t. 2, b.l. 62-68).
Įvykio vietos apžiūros 2012-12-12 protokolas patvirtina, jog R. U. lavonas rastas jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant grindų virtuvėje, gulintis ant nugaros. Apžiūrint išoriškai matosi trys galimai durtinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, viena – kairio raktikaulio srityje, galimai pjautinė žaizda kakle, po R. U. lavonu ir aplinkui matosi didelė raudona, panaši į kraują, dėmė. Ant grindų rasta virtuvinio peilio juoda rankena ir galimai šio peilio geležtė su raudonomis, panašiomis į kraują, dėmėmis. Virtuvėje ant grindų rastas dar vienas virtuvinis peilis su raudonomis, panašiomis į kraują dėmėmis. Matosi, kad virtuvėje buvo girtaujama (t. 1, b.l. 5-44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 1174/12(02) patvirtina, kad R. U. mirė nuo dviejų kiauryminių – pjautinių krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimų su kairio plaučio ir širdies plautinio kamieno pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes. R. U. mirtis galėjo įvykti prieš 12-36 valandas iki jo lavono teismo medicininio tyrimo. R. U. padaryti šie sužalojimai: du kiauryminiai durtiniai-pjautiniai krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimai su kairio plaučio ir širdies plautinio kamieno pažeidimu R. U. padaryti duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis dviejų trauminių poveikių pasėkoje galimai tuojau prieš mirtį. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; trylika aklų durtinių pjautinių kaklo, krūtinės, kairės rankos ir nugaros žaizdų padaryta duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, trylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir tuo pačiu metu kaip mirtį nulėmę sužalojimai. Gyvam tokie sužalojimai priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo ir žaizdų gijimo laiko būtų vertinami kaip nežymus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas; poodinės kraujosruvos veide padarytos kietu buku daiktu ne mažiau kaip penkių trauminių paveikių pasėkoje. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo. R. U. lavono kraujyje rasta 3,27%, o šlapime – 3,55% etilo alkoholio. Penkios durtinės pjautinės žaizdos kairėje rankoje galėjo gautis ir R. U. ginantis nuo suduodamų smūgių (t. 1, b.l. 52-60).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 307/13(01) patvirtina: ant nesulūžusio peilio geležtės, A. Ž. kelnių rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas R. U. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe; nuoplovose nuo sienos plastikinių lentučių, kilimo, nuoplovose nuo E. U. kairės rankos pirštų rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas E. U. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe; nuoplovose nuo durų rasti žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus DNR tyrimą gautas E. U. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe; nuoplovose nuo E. U. dešinės rankos delno rasti žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis, iš kurių vienas dominuojantis DNR profilis sutampa su R. U. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe ir kitas sutampa su E. U. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe; ant peilio geležtės ir rankenos žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b.l. 88-99).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 11/14(01) patvirtina, kad tikėtina, jog tirtos R. U. krūtinės kairės pusės durtinės – pjautinės odos žaizdos padarytos tirti pateikta peilio geležte nulaužtu kotu, kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali; tirtos R. U. durtinės – pjautinės odos žaizdos nepadarytos tirti pateiktu peiliu juodos spalvos rankena (t. 1, b.l. 100-107).
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad E. U. 2012-12-12 21:53 alkotesteriu ,,Lion alcolmeter 500“ nustatytas 2,11 promilės girtumas (t. 2, b.l. 50).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. 90TPK-116/2013 patvirtina, kad E. U. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b.l. 2-3).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Visi byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą R. U. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent jo sūnus kaltinamasis E. U., kad tai jis savo nusikalstamais veiksmais, tarpusavio konflikto metu, nukentėjusiajam padarė tokį sveikatos sutrikdymą, kuris tapo jo mirties priežastimi.
Nuosekliai vertinant visus prieš tai aptartus įrodymus, jų visumą, teismas daro išvadą, kad jie neabejotinai patvirtina kaltinamojo E. U. kaltę padarius tyčinį savo šeimos nario nužudymą. Paties kaltinamojo paaiškinimas – prisipažinimas, apytiksliai nurodytos įvykio aplinkybės, panaudotas įrankis, nusikaltimo vieta, atitinka ir nukentėjusiosios V. U., liudytojų A. U., M. U., A. Ž., J. J., A. M., G. L., parodymams, bei objektyviai teismo medicinos specialistų išvadomis nustatytiems duomenims apie R. U. patirtų sužalojimų kiekį ir pobūdį. Nors kaltinamasis E. U. ir teigė, kad jis nužudyti savo tėvą nenorėjo, tačiau byloje surinkti objektyvūs įrodymai tai paneigia. Suduodamas tėvui mažiausiai penkis smūgius kumščiu į veidą ir durdamas peiliu jam mažiausiai penkioliką smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai labia svarbias kūno vietas, kaltinamasis veikė tyčia, tai yra suvokdamas jo keliamą pavojų kito žmogaus gyvybei ir to siekdamas. Todėl tokie jo veiksmai, kolegijos nuomone, teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas, o įvertinant tai, kad buvo nužudytas šeimos narys, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, sunkumą, sukeltas itin sunkias ir nepataisomas pasekmes – atimta kito žmogaus gyvybė. Padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), jis padarytas tyčia, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su tėvu metu, panaudojant įrankį – virtuvinį peilį. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo jauną amžių, šeiminę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkunančią aplinkybes, į tai, kad jis praeityje jau buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka, kad jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, taip pat į tai, kad jo gyvenimo būdas nepatvirtina susiformavus antivisuomeniškos nuostatos, nepagarbos bendro gyvenimo taisyklėms ar galiojančioms teisės ir moralės normoms. Kolegija įvertino visas šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad kaltinamajam E. U. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima minimaliai bausmei numatytai straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio tvarka:
devyni vokai su nuoplovomis, du vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis, vokas su peiliu, peilio rankena ir peilio geležte, avalynės pėdsakas, užvalkalas, A. Ž. lyginamasis DNR ėminys, lyginamasis E. U. DNR ėminys, nužudytojo R. U. drabužiai: mėlynos spalvos sportinis bliuzonas, pilkos spalvos sportiniai marškinėliai, mėlynos spalvos džemperis, tamsiai pilkos spalvos sportiniai marškinėliai, sportinės tamsiai pilkos spalvos kelnės, sportinės mėlynos spalvos kelnės juodos spalvos glaudės, juodos spalvos žieminiai apavai, balsvos spalvos puskojinės, vasariniai rudos spalvos batai, kurie yra saugomi Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;E. U. drabužiai: skarelė, gelsvos spalvos megztinis, mėlynos spalvos marškinėliai, žalios spalvos sportinės kelnės, kurie yra saugomi Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK – nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini E. U. motinai V. U..A. Ž. drabužiai: sportinės geltonos spalvos kelnės, oranžinės spalvos džemperis, kurie yra saugomi Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK – nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini A. Ž..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str.,301 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str. teismas
nusprendė:
E. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai (10) metų, basmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-06-12.
Kardomąją priemonę - suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Devynis vokus su nuoplovomis, du vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su peiliu, peilio rankena ir peilio geležte, avalynės pėdsaką, užvalkalą, A. Ž. lyginamąjį DNR ėminį, lyginamąjį E. U. DNR ėminį, nužudytojo R. U. drabužius: mėlynos spalvos sportinį bliuzoną, pilkos spalvos sportinius marškinėlius, mėlynos spalvos džemperį, tamsiai pilkos spalvos sportinius marškinėlius, sportines tamsiai pilkos spalvos kelnes, sportinės mėlynos spalvos kelnes, juodos spalvos glaudes, juodos spalvos žieminius apavus, balsvos spalvos puskojines, vasarinius rudos spalvos batus – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
Nuteistojo E. U. drabužius: skarelę, gelsvos spalvos megztinį, mėlynos spalvos marškinėlius, žalios spalvos sportines kelnes – nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti E. U. motinai V. U..
A. Ž. drabužius: sportines geltonos spalvos kelnes ir oranžinės spalvos džemperį – nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti A. Ž..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.