Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. M. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui, pateikusiam prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., nuo 2021 m. spalio 6 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė) vadovu, t. y. būdamas asmeniu, atsakingu už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų tvarkos, nes įmonė 2022 - 2024 m. turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus/mokėjimus su kitais įmonės kreditoriais.

VMI pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 20 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 15 901,11 Eur. Iš duomenų apie piniginių lėšų judėjimą įmonės sąskaitose matyti, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. įmonė, turėdama įsiskolinimą valstybei ir gaudama pajamas/įplaukas, mokėjo ne valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

V. M. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad vis dar yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pripažino, kad atliko mokėjimus, pažeidžiančius kreditorių eiliškumo tvarką, bet taip turėjo pasielgti, kad įmonė nebankrutuotų, visa įmonės veikla vyko per sąskaitas. Šiuo metu įmonės sąskaitos areštuotos, jie nebegali dirbti, VMĮ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors jie norėtų pasiskolinti pinigų, padengti skolas ir toliau dirbti, tačiau to negali padaryti. Dabar dirba ir kitoje įmonėje, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jokio uždarbio nebegauna. Per mėnesį jo gaunamos pajamos šiuo metu yra apie 700 Eur. Moka apie 450 Eur už būsto paskolą, turi du nepilnamečius moksleivius vaikus ir vieną studijuojantį vaiką. Niekada nebuvo baustas už panašų pažeidimą. Gailisi. Prašo skirti mažesnę baudą.

Be V. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta VMI pateiktais duomenimis apie įmonę ir vadovo mokėjimus kitiems kreditoriams, kt. medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo.

Teismas daro išvadą, kad V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. atsakingas už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų tvarkos, nes įmonė, turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus/mokėjimus su nebiudžetiniais – paskesnės eilės įmonės kreditoriais, ką patvirtino ir pats V. M., todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra.

Nors pažeidimo padarymo priežastys įtakos veikos kvalifikacijai neturi, tačiau teismas į priežastis turi ir gali atsižvelgti skirdamas nuobaudą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skiriant V. M. nuobaudą ir nustatant jos dydį atsižvelgiama į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į įmonės vadovo nurodomus argumentus dėl įmonės egzistavimui buvusias būtinas išlaidas, į pažeidėjo šiuo metu gaunamas mažesnes nei vidutines pajamas, į jo turimus asmeninius skolinius įsipareigojimus, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į tai, kad skiriant nuobaudą turi būti siekiama ne tik nubausti įmonės vadovą ir įspėti, jog į atsiskaitymus su biudžetiniais kreditoriais būtina žiūrėti ypatingai atsakingai.

Teismas, įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmą kartą (duomenys iš LITEKO) pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį baudžiamam asmeniui už pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas įmonės vadovui už jo padarytą nusižengimą paskirti mažesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635-636 straipsniais,

nutaria:

pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir remiantis ANK 34 straipsniu, nubausti – 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti, kad už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo 1 400,00 Eur iki 3 000,00 Eur, o už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarytą pakartotinai – nuo 2 700,00 Eur iki 6 000,00 Eur bauda.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-25-673/2025 ir įmokos kodą 6802.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.