Kauno apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.-B. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos M. Š. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A. J.-B. 2025 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A. J.-B. (toliau – ir institucija) 2025 m. vasario 3 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas). Nutarimas priimtas dėl R. B. veiksmų, galimai pažeidžiančių nepilnamečio vaiko M. B. teises.

Motyvuojamoji dalis

ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, ANK 5651 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kopija (nuorašas) išsiunčiama ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta aukščiau, pareiškėja 2024 m. gruodžio 2 d. skunde dėl R. B. veiksmų, pažeidžiančių nepilnamečio M. B. interesus (duomenys neskelbtini) nenurodė, jog R. B. savo veiksmais jai ar jos sūnui padarė turtinę ar neturtinę žalą, todėl Institucija ir neturėjo pareigos nutarimo siųsti pareiškėjai. Pačios pareiškėjos teigimu, ji apie skundžiamą nutarimą sužinojo iš bylos, į kurią nutarimą pateikė R. B.. Be to, skunde teigiama, kad Institucija, pasisakydama dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui M. B., akcentavo 317 Eur laikiną išlaikymą, nors sprendimas priimtas 2024 m. spalio 17 d., kuriuo nustatyta mokėti vaiko išlaikymui 350 Eur. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, nutarime buvo nurodyta, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, panaikino byloje 2023 m. spalio 27 d. bei 2024 m. balandžio 8 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Tuo pačiu teismo sprendimu nutarta pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiui M. B. po 350 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės M. Š. asmeninę banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 15 dieną, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina M. Š.. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino ieškovės M. Š. ir atsakovo R. B. apeliacinių skundų ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nors Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodoma nuo kada panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos byloje 2023 m. spalio 27 d., 2024 m. balandžio 8 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2025 m. vasario 18 d.

Taip pat nors pareiškėja nurodo, jog Institucija neįvertino antstolio iš R. B. išieškomos sumos – 4 619,27 Eur, tačiau išlaikymo įsiskolinimo suma šiuo atveju, Institucijos vertinimu, neturi esmės reikšmės sprendžiant klausimą dėl tėvo pareigų vykdymo, kadangi kaip jau minėta, pati M. Š. nurodė, kad R. B. tik nuo 2024 m. lapkričio neteikia išlaikymo vaikui. Tuo tarpu tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog vaiko tėvas R. B. neteikė išlaikymo vaikui piktybiškai, siekdamas išvengti savo prievolės.

Kaip buvo nurodyta nutarime, pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 10 dalį, vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvams sudarius susitarimą dėl mokėtino išlaikymo ir/ar jį priteisus, visų pirma, asmuo, vadovaudamasis CPK VI knygos nuostatomis bei nevykdant teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas tėvų susitarimas dėl mokėtino vaikui išlaikymo ir/ar priteistas teismo sprendimu, turi teisę kreiptis į antstolį, kuris įstatymų nustatyta tvarka vykdo ieškojimą iš skolininko turimo turto, gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą ir/ar kliudymą vykdyti teismo sprendimą. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Kaip matyti iš Institucijos administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų, pareiškėja M. Š. šį galimai savo pažeistų teisių gynimo būdą žino ir juo aktyviai naudojasi – 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš R. B.. Taigi antstolis turėjo visas galimybes vaiko išlaikymo lėšas iš R. B. išieškoti priverstine civilinio proceso nustatyta tvarka ir užtikrinti, jog būtų gautos lėšos vaiko išlaikymui. Tuo tarpu administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas būtų kraštutinė priemonė, kitomis priemonėmis nepasiekus tikslo – išieškoti vaikui priteistą išlaikymą. Tuo tarpu tyrimo metu nėra surinkta jokių duomenų, jog vaiko tėvas R. B. laiku išlaikymo neteikia piktybiškai, tuo labiau, jog pareiškėjos skunde nurodoma, jog pradelstas tik vienas mėnesis, kas nesudaro pagrindo R. B. atžvilgiu taikyti administracinė atsakomybės už tėvo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pareiškėja M. Š. siekė įrodyti, kad jos nepilnamečio sūnaus M. B. tėvas R. B. netinkamai vykdo tėvo pareigas, kadangi nebendradarbiauja su ja vaiko paruošimo mokyklai klausimais, nesiteiravo jos apie vaiką, nedalyvavo Rugsėjo 1-osios šventėje, vaikui gavus pastabą mokykloje rašo skundus jos atžvilgiu ir taip pažeidžia vaiko interesus. Nors skunde nurodoma, jog R. B. į sūnaus TAMO dienyną jungiasi ne iš rūpesčio vaiku, siekdamas rašyti skundus vaiko motinos atžvilgiu, tokie argumentai, Institucijos vertinimu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, R. B. dažnas jungimasis į TAMO dienyną patvirtina, jog vaiko tėvas domisi vaiko ugdymosi procesu, kas nesudaro pagrindo jam taikyti administracinę atsakomybę. Taip pat pareiškėja teigia, jog R. B. nuo 2024 m. liepos mėn. su ja nebendrauja, tačiau, kaip buvo nurodyta nutarime, jam nėra pareiga numatyta bendrauti su vaiko motina. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, pakeisdamas papildomai nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatydamas laikiną R. B. ir jo sūnaus M. B. tvarką, atsižvelgęs į tai, kad vaiko tėvai nebendradarbiauja tarpusavyje dėl bendravimo su vaiku, santykiams tarp šalių esant itin konfliktiškiems, nustatė vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, pasitelkiant specialistus. Taigi, tiek Institucijos turimi duomenys, tiek teismo procesiniai sprendimai patvirtina, jog vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški, jiems tarpusavyje nepavyksta komunikuoti su vaiku susijusiais klausimais, vaiko tėvai vienas kito atžvilgiu nuolat rašo skundus. Nors pareiškėjos skunde akcentuojama, jog tėvas ignoravo žinutes, nesiteiravo jos apie vaiką, tačiau, Institucijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog dėl to R. B. veikė priešingai vaiko interesams. Esant susiklosčius tokiai situacijai, kai vaiko tėvai negeba bendrauti tarpusavyje su vaiku susijusiais klausimais, vaiko tėvas informaciją apie vaiką gali gauti pasitelkdamas kitus asmenis, t. y. iš ugdymo įstaigos darbuotojų su šeima dirbančių vaiko gerovės centro „Pastogė“ specialistų, siekiant išvengti tarpusavio konfliktų su motina, todėl vaiko motinos ignoravimas nelaikomas veikla, priešinga vaiko teisėms ir interesams.

Įvertinus, tai kas išdėstyta, spręstina, jog R. B. veiksmuose nenustatyta tyčios bei kaltės, jis vaiko teises pažeidžiančios veikos nepadarė, taip pat ir savo, kaip tėvo, valdžios nepanaudojo priešingai vaiko interesams. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su nutarime padarytomis išvadomis, nėra pagrindas tenkinti jos skundą jame nurodytais motyvais. Šiuo atveju, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis ANK nuostatų ir priimtas motyvuotas bei pagrįstas nutarimas.

Atsižvelgdami į aukščiau nurodytus argumentus, prašoma palikti M. Š. skundą nenagrinėtą arba teismui nusprendus nagrinėti skundą, netenkinti M. Š. skundo ir palikti galioti Institucijos 2025 m. vasario 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini)

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių R. B. veiksmuose nebuvo nustatyta. Nutarime pažymėta, jog atlikus aplinkybių tyrimą, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, padaryta išvada, jog R. B. veiksmuose nebuvo tyčios, tokia situacija susiklostė tik dėl to, kad pareiškėja 2024 m. gruodžio 2 d. skunde dėl R. B. veiksmų, pažeidžiančių nepilnamečio M. B. interesus (duomenys neskelbtini) nenurodė, jog R. B. savo veiksmais jai ar jos sūnui padarė turtinę ar neturtinę žalą, todėl Institucija ir neturėjo pareigos nutarimo siųsti pareiškėjai. Institucijos nutarime nurodyta, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, panaikino byloje 2023 m. spalio 27 d. bei 2024 m. balandžio 8 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo bei pakeista Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytas išlaikymo dydis ir priteista iš atsakovo R. B. išlaikymas nepilnamečiui M. B. po 350 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės M. Š. asmeninę banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 15 dieną, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina M. Š.. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino ieškovės M. Š. ir atsakovo R. B. apeliacinių skundų ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos byloje 2023 m. spalio 27 d., 2024 m. balandžio 8 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2025 m. vasario 18 d. Laikinosios apsaugos priemonėmis, tiek teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydis nepilnamečiam M. B. skyrėsi – 33 Eur.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 10 dalį, vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvams sudarius susitarimą dėl mokėtino išlaikymo ir/ar jį priteisus, asmuo, vadovaudamasis CPK VI knygos nuostatomis bei nevykdant teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas tėvų susitarimas dėl mokėtino vaikui išlaikymo ir/ar priteistas teismo sprendimu, turi teisę kreiptis į antstolį, kuris įstatymų nustatyta tvarka vykdo ieškojimą iš skolininko turimo turto, gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą ir/ar kliudymą vykdyti teismo sprendimą.

Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Iš Institucijos administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad pareiškėja M. Š. šį pažeistų teisių gynimo būdą žino, kadangi 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš R. B., todėl antstolis turėjo visas galimybes vaiko išlaikymo lėšas iš R. B. išieškoti priverstine civilinio proceso nustatyta tvarka ir užtikrinti, jog būtų gautos lėšos vaiko išlaikymui.

Institucija tyrimo metu nesurinko jokių duomenų, jog vaiko tėvas R. B. laiku išlaikymo neteikia piktybiškai, tuo labiau, jog pareiškėjos skunde nurodoma, jog pradelstas tik vienas mėnesis, kas nesudaro pagrindo R. B. atžvilgiu taikyti administracinė atsakomybės už tėvo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tuo tarpu asmuo gali būti traukimas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad objektyvusis šio nusižengimo požymis yra tėvų netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Pareiškėja M. Š. siekė įrodyti, kad jos nepilnamečio sūnaus M. B. tėvas R. B. netinkamai vykdo tėvo pareigas, kadangi nebendradarbiauja su ja vaiko paruošimo mokyklai klausimais, nesiteiravo jos apie vaiką, nedalyvavo Rugsėjo 1-osios šventėje, vaikui gavus pastabą mokykloje rašo skundus jos atžvilgiu ir taip pažeidžia vaiko interesus. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški, jiems tarpusavyje nepavyksta komunikuoti su vaiku susijusiais klausimais, vaiko tėvai vienas kito atžvilgiu nuolat rašo skundus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog dėl to R. B. veikė priešingai vaiko interesams, kadangi, kai vaiko tėvai negeba bendrauti tarpusavyje su vaiku susijusiais klausimais, vaiko tėvas informaciją apie vaiką gali gauti pasitelkdamas kitus asmenis, t. y. iš ugdymo įstaigos darbuotojų, su šeima dirbančių vaiko gerovės centro specialistų, siekiant išvengti tarpusavio konfliktų tarpusavyje. Įvertinus skundą bei pateiktą medžiagą matyti, jog R. B. veiksmuose nenustatyta tyčios bei kaltės, jis vaiko teises pažeidžiančios veikos nepadarė, taip pat ir savo, kaip tėvo, valdžios nepanaudojo priešingai vaiko interesams. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su nutarime padarytomis išvadomis, nėra pagrindas tenkinti jos skundą jame nurodytais motyvais. Šiuo atveju, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis ANK nuostatų ir priimtas motyvuotas bei pagrįstas nutarimas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad ir po santuokos nutraukimo tarp pareiškėjos M. Š. ir R. B. vis dar vyksta konfliktai, jiems Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba rekomenduoja intensyvią specialistų pagalbą, be to, į konfliktus nuolat įtraukiamos ir jų mažametis vaikas. Įvertinus konfliktiškus tėvų santykius, tiek pareiškėjos tiek R. B. veiksmus, darytina išvada, jog R. B. veiksmuose nebuvo tikslo ir siekio veikti priešingai savo mažamečio sūnaus interesams. Jo veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti sūnui, pažeisti jo teises į tinkamas gyvenimo sąlygas bei tikslo netinkamai atlikti tėvo pareigas.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. R. B. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos M. Š. interesų, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad jos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, jog Institucijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. B. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Įvertinus tai, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo Institucijos priimtą nutarimą panaikinti, todėl pareiškėjos M. Š. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A. J.-B. 2025 m. vasario 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjos M. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.