Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-2132/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
2-2132/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2132/2010 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2419-538/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys – viešoji įstaiga „Kretingos maistas“, I. B. įmonė, - dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimų panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. sprendimus dėl VšĮ „Kretingos maistas“ pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu, pasiūlymų eilės konkurse nustatymo ir VšĮ „Kretingos maistas“ pripažinimo konkurso nugalėtoju. Be to, ieškovas prašė pripažinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ maitinimo paslaugų sutartį niekine ir negaliojančia ab initio bei taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus bei sudaryti naują pasiūlymų eilę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2010 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytos sutarties tarp atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ dėl moksleivių maitinimo paslaugų pirkimo galiojimą, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus pagal šią sutartį. Nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nepritaikius gali pasidaryti neįmanoma taikyti restitucijos, dėl ko būtų pažeisti ieškovo interesai, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeistų viešojo intereso, priešingai - jų nepritaikius būtų pažeistas viešasis interesas bei teisingumo, lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principai. Taip pat nurodė, jog sustabdžius sudarytos sutarties vykdymą, galima sudaryti trumpalaikę sutartį dėl paslaugų pirkimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad moksleivių maitinimo paslauga yra susijusi su viešuoju interesu, o šis interesas nėra mažiau vertingas negu būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų neadekvačių jų paskirčiai neigiamų pasekmių, jas pritaikius būtų pažeistas ekonomiškumo principas ir viešasis interesas (CPK 144 str. 1, 2 d., 145 str. 2 d.). Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad viešasis interesas yra konstituciškai svarbus tikslas, kad turi būti užtikrinamas tinkamas ir racionalus lėšų panaudojimas, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, tačiau šiuo atveju, t. y. kai ginčas kilo dėl atitinkamos savivaldybės teritorijoje veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo galiojimo, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus pagal paslaugų pirkimo sutartį, teismo nuomone, pirmiausia turi būti užtikrinamas proporcingumo principas, nes bent laikinai sustabdžius bendrojo lavinimo mokinių maitinimo paslaugos teikimą, galimos tokios neigiamos pasekmės, kurios būtų neproporcingos ieškovo galimiems nuostoliams, juolab kad ieškovui jų atlyginimą taip pat numato teisės aktai (LR CK 1.1 str. 2 d., 1.2 str., 1. 5 str.). Be to, teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnyje nustatyta, jog teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – paslaugos pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Atitinkamai, kadangi šiuo metu nupirktą paslaugą vykdo VšĮ „Kretingos maistas“, todėl, teismo nuomone, organizuoti naujos trumpalaikės sutarties sudarymą dėl tos pačios paslaugos pirkimo būtų netikslinga, nes būtų pažeistas ekonomiškumo principas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Smulkus urmas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti 2010 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytos moksleivių maitinimo paslaugų sutarties tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ galiojimą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeis ekonomiškumo principą ir viešąjį interesą, nes konkursas nėra susijęs su Europos Sąjungos finansinių lėšų naudojimu, o ginčijamos maitinimo paslaugos galėtų būti teikiamos trumpalaikės sutarties pagrindu.

2. Teismas visiškai nepaaiškino, kodėl trumpalaikės sutarties sudarymo organizavimas neatitinka ekonomiškumo principo, nes, apelianto nuomone, papildomos tokio organizavimo išlaidos būtų žymiai mažesnės nei galima žala biudžetui dėl neracionalaus lėšų naudojimo, o tai kartu užtikrintų maitinimo nepertraukiamumą.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia viešąjį interesą, kas pasireiškia, be kita ko, grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir neracionaliu biudžeto lėšų naudojimu. Tokiu būdu būtina spręsti, kuo labiau pažeidžiamas viešasis interesas.

4. Patenkinus ieškinį, atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija už tas pačias paslaugas sumokėtų du kartus – atsakovui VšĮ „Kretingos maistas“ už neteisėtai suteiktas paslaugas ir ieškovui – nuostolių atlyginimą. Kita vertus, teisė į nuostolių atlyginimą viešųjų pirkimų srityje negali būti laikoma tinkamu ieškovo teisių užtikrinimo saugikliu, nes tai susiję su naujais teisminiais ginčais, teisinėmis išlaidomis ir laiko sąnaudomis, o tai apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir neužtikrina efektyvios teisminės gynybos.

5. Ieškovas taipogi laikosi ir visų savo 2010 m. rugpjūčio 24 d. prašyme pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų argumentų, dėl kurių teismas ginčijamoje nutartyje nepasisakė.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Pagal VPĮ 95 straipsnio 5 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu, o teismas taip pat gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė sustabdyti 2010 m. rugpjūčio mėnesį tarp atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo VšĮ „Kretingos maistas“ sudarytą moksleivių maitinimo paslaugų sutartį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į viešojo intereso ir ekonomiškumo principus, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas staigiai sustabdžius minėtos mokinių maitinimo paslaugų sutarties vykdymą, gali neužtikrinti nepertraukiamo mokinių, kaip vienos labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalių, maitinimo bei tuo pažeistų tiek jų pačių, tiek ir jų tėvų interesus. Tiesa, apeliantas nurodo, kad mokinių maitinimas galėtų būti vykdomas trumpalaikės sutarties pagrindu, tačiau pažymėtina kad vykdant ginčijamo pirkimo procedūras, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 9), ko pasekoje apklausos būdu mokinių maitinimo paslaugų teikėju buvo pasirinktas atsakovas VšĮ „Kretingos maistas“ (b. l. 10 – 11) ir, nors šiuo metu prašoma stabdyti mokinių maitinimo paslaugų sutartis su minėtu paslaugų teikėju teismui nėra pateikta, tačiau šios sutarties nutraukimo galimybė (jeigu teismui patenkinus ieškinį, to pasekoje būtų sudaryta nauja sutartis su kitu paslaugų teikėju), yra atsakovo, kuris būtų galimai atsakingas ir už atsiradusius nuostolius (VPĮ 96 str.), atsakomybėje. Atitinkamai įpareigoti atsakovą sudaryti naują trumpalaikę sutartį nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas, nes kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei neracionaliai būtų naudojamos biudžeto lėšos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčas iš esmės vyksta dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo tinkamumo, todėl teigti, kad perkant paslaugas už neįprastai mažą kainą, neracionaliai naudojamos biudžeto lėšos, nėra pagrindo. Tuo tarpu mokinių nepertraukiamas maitinimas, jau kurį laiką vykstant teisminiams ginčams, yra svarbiau už teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, vykdymo metu galinčius kilti sunkumus. Iš kitos pusės, kaip jau minėta, už teismo sprendimo tinkamą vykdymą atsakingas pats atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad laikosi ir visų kitų 2010 m. rugpjūčio 24 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų argumentų. Tačiau toks teiginys, ypač turint omenyje, kad iš esmės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 6 – 8) naudoti argumentai atskirajame skunde buvo atkartoti, laikytinas deklaratyviu. Atitinkamai tai, kad patenkinus ieškinį, tačiau nesant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, gali kilti nauji ginčai dėl nuostolių atlyginimo, nagrinėjamu atveju taip pat negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šiuo metu tai tėra prielaidos, kurios negali sumenkinti egzistuojančio viešojo intereso.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasMarytė Mitkuvienė