Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-03 · Byla Nr. TS-37-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
TS-37-1058/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-37-1058/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 59-66, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų, bausmę pirmus 5 metus atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas: A. L. nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista.

Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. lapkričio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. lapkričio 30 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės A. L. atliko 2017 m. lapkričio 30 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. balandžio 5 d. – 4 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 9 d nutarimu Nr. 59-66 nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nusikaltimų pobūdį, jo atžvilgiu vieną kartą taikytą įstatymą dėl amnestijos, vieną kartą taikytą lygtinį paleidimą, ankstesnio patyrimo įvertinimo stoką ir tų pačių klaidų kartojimą, nusikaltimams būdingą modelį, į elgesį bausmės atlikimo metu - 5 kartus pažeistus režimo reikalavimus (nuobaudos šiuo metu negalioja), į tai, kad nuteistasis neskatintas, pataisos namuose nedirba, turi tik vidurinį išsilavinimą, profesijos neįgijęs, turimus finansinius įsipareigojimus, mąstymą ir elgesį - stokoja problemų sprendimo įgūdžių, linkęs sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgseną, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, kad A. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 59-66 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisija atmestinai analizuoja nuteistuosius bei teikia neteisingus duomenis. Komisijos nutarime nepagrįstai parašyta, kad iš jo priteisto ieškinio atlyginimui pagal vykdomuosius dokumentus yra sumokėtos tik dvi įmokos 73 EUR sumai, kurias antstolis išskaitė iš artimųjų jam siunčiamų perlaidų. Nutarime nepaminėta, kad jis savo noru kas mėnesį mokėjo po 15 EUR ieškiniui atlyginti. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad jis nuo 2012 m. gruodžio 12 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nors greitai bus pusė metų kaip bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Komisija nepagrįstai nurodė ir tai, jog jis neteikia paramos savo 11 metų sūnui. Savo skunde nuteistasis taip pat pabrėžė, jog jam nėra sunku susirasti darbą laisvėje, ne tokį, kokį siūlo pataisos namai, be socialinių garantijų ir nuteistųjų išnaudojimo. Pataisos namuose siūlomos profesijos yra per prastos, nėra kvalifikuotos, nėra skaičiuojamas darbo stažas, todėl jokios profesijos nebaigė ir dirbti pataisos įstaigoje nenori. Dirbo būdamas laisvėje, dirbs ir išėjęs, turi dėl ko gyventi ir stengtis, jaučia kaltę prieš savo šeimos narius. Būdamas laisvėje galės bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Pažymi, kad neverčia kaltės aplinkybėms ir kriminalinę patirtį turintiems draugams, tačiau kodėl turi tvirtinti, kad yra kaltas dėl šio nusikaltimo, kai yra kaltas tik dėl to, jog nesutrukdė tam įvykti ir vėliau nepranešė apie nusikaltimą. Jeigu jam bus suteikta galimybė, pažada daugiau nepavesti ir nedaryti nusikalstamų veikų.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. L. skundą nepateikė.

Nuteistojo A. L. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 59-66 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. L. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. L. Komisijai buvo pristatomas trečią kartą, nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Nors A. L. yra pakankamai jauno amžiaus, praeityje jis teistas du kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 17 metų, būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu A. L. atlieka subendrintą bausmę, paskirtą už trijų tyčinių apysunkių ir vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose A. L. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis (būdamas tokio jauno amžiaus net du kartus teistas už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, t. y. nužudymo padarymą) bei jų skaičius liudija apie didesnį A. L. asmenybės pavojingumą. Be to, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra padarytos bendrininkų grupėje, kas patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, o tai savo ruožtu laikytina vienu iš A. L. nusikalstamo elgesio veiksnių.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. atžvilgiu anksčiau, t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir nors jo sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po lygtinio paleidimo termino pasibaigimo padarė kelias nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogišką labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Be to, A. L. atžvilgiu praeityje taip pat buvo taikytas įstatymas dėl dalinės amnestijos ir A. L. paskirta bausmė buvo sumažinta perpus. Vis tik, nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas, A. L. ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios vertinant tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo galimybes pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų ateityje.

Nepaisant to, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, stengiasi prisitaikyti prie keliamų drausmės reikalavimų, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti jam naudinga, taip pat priešingai nei nurodo Komisija, vieną kartą skatintas (asmens bylos 2 t., b. l. 132), vis tik jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs net penkis kartus. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. L. savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Nors, kaip teisingai nurodo nuteistasis, jam paskyrus paskatinimą jis nuo 2017 m. gruodžio 20 d. yra perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tai rodo tik tai, kad A. L. pastaruoju metu pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme. Vis tik, įvertinus pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį (bausmę atlieka ilgiau nei 10 metų), pastebimi teigiami elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Nepaisant nuteistojo išsakomo noro daugiau nebenusikalsti, teismui kyla abejonių, kad A. L. yra pakankamai motyvuotas bei sugebės savarankiškai koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje. Pagal OASys vertinimo metodiką A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 44 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Paminėtina ir tai, kad iš 44 net 19 balų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas kaltinamajam būdingas mąstymas bei elgesys, teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti, kad A. L. iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Nepaisant to, kad nuteistasis išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos priežasčių suvokimą, pažymėtina, kad nuteistasis savo kaltę dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistasis linkęs sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgseną, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Minėtos nuostatos nepakito nuo pat pirmo A. L. svarstymo Komisijoje dėl lygtinio paleidimo. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo niekam neverčia, vis tik, akivaizdu, kad jis savo kaltės dėl nusikaltimo nemato, teigia, kad kaltė pasireiškė tik tuo, jog jis nesutrukdė įvykti nusikaltimui bei apie jį nepranešė. Kadangi asmens kaltės klausimas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, teismas šio klausimo neanalizuoja, tačiau pažymi, kad iš teismo nuosprendžio matyti, jog A. L. vaidmuo nužudyme nebuvo antraeilis, jis atliko aktyvius veiksmus prieš nukentėjusįjį, padarė jam sunkų kūno sužalojimą panaudodamas peilį. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis nepakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes, kas tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu.

Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai bei smurtinis elgesys, tačiau nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti. Be to, A. L. įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti finansinės naudos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam nuosprendžiu solidariai yra priteisti dideli civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems. 2018 m. kovo 28 d. pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 42-282 nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2187,74 EUR. Padarytos dvi įmokos 73 EUR sumai. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad savanoriškai pervesdavo po 15 EUR priteistai žalai atlyginti, nors ši aplinkybė nėra nurodyta skundžiamame Komisijos nutarime, tačiau ji buvo nurodyta ankstesniuose Komisijos nutarimuose bei įvertinta teismo anksčiau svarstant klausimus dėl A. L. lygtinio paleidimo. Kita vertus, pažymėtina, kad nuteistasis pats pataisos įstaigoje nedirba, gauna pinigines perlaidas iš artimųjų, kitų pajamų neturi, todėl net ir nustačius, jog nuteistasis savanoriškai perveda atitinkamas pinigų sumas (kaip jis teigia po 15 EUR) priteistiems ieškiniams atlyginti, tai nerodo nuteistojo asmeninių pastangų atlyginti žalą, o tik liudija apie tai, kad asmuo jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo finansinę naštą iš dalies perkelia artimiesiems. Nors A. L. teigia, kad išėjęs į laisvę stengsis bent iš dalies padengti ieškinius, įvertinus ankstesnį nuteistojo elgesį laisvėje teismui kyla pagrįstų abejonių, kad gaunami pinigai bus skirti būtent ieškiniams padengti.

Teismui kyla abejonių ir dėl nuteistojo galimybių įsidarbinti būnant laisvėje. Šias abejones sustiprina nuteistojo požiūris tiek į darbą, tiek ir į tam tikros profesijos įgijimą. Nuteistasis turi tik vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo atlikdamas bausmę, jokios profesijos nėra įgijęs, teigia, kad pataisos įstaigoje siūlomos profesijos yra nekvalifikuotos, tačiau net ir būdamas laisvėje nedėjo jokių pastangų įgyti profesiją ar atitinkamą išsilavinimą, pataisos įstaigoje, kaip jau minėta, nedirba. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. L. motyvacija darbui yra tik vidutinė, duomenų, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės socialiai draustą darbą nėra. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. L. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų sprendžiant finansines problemas. Čia paminėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Taigi minėtos aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje gali vėl nusikalsti. Nurodytas nuteistojo elgesys bei mąstymas sudaro teismui pagrindą abejoti, jog jis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio.

A. L. nėra socialiai atsiskyręs, neturi emocinės gerovės problemų, dalyvavo psichokorekcinės programos užsiėmimuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų nereiškia, pažiūros į įstatymus ir tvarką, pastaruoju metu yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų, išsako norą nebenusikalsti, lygtinio paleidimo atveju, planuoja gyventi pas motiną R. P., adresu (duomenys neskelbtini), yra pateiktas raštas patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju motina priimtų jį gyventi, šiuo adresu taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad paskutiniu metu tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, motyvacija keisti savo elgesį tinkama linkme, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 59-66 yra pagrįstas ir teisėtas ir šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo (beje, toks Komisijos nutarimas priimtas vieninga narių nuomone), panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skaičių, nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos kaltinamasis turi galimybę pakeisti, tačiau kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę, likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 59-66, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė