Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 7 klasėje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 8 klasėje, teistas:

1. 2018-12-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2019-04-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str., 65 str. bausmė subendrinta su bausme neatlikta pagal 2018-12-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2019-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojon kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant Ž. M.: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti.

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykla, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V., K. L. ir Ž. M., veikdami kartu, 2018-11-15, apie 2.00 val. išlaužė kiosko, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio PĮ „(duomenys neskelbtini)“, apsaugines žaliuzes ir akmeniu išdaužė minėto kiosko durų stiklą, po ko Ž. M. įlindo į kiosko vidų, kur iš kasos aparato paėmė 55 Eur grynųjų pinigų ir nuo lentynų paėmė 6 vnt. 1 l talpos alaus „Biržiečių standartas“, kurio vieneto vertė 1,5 Eur, 5 pakelius cigarečių „Philip Morris“, kurių 1 vnt. vertė 3,15 Eur, 10 pakelių (bloką) cigarečių „Winston Super Light“, kurių 1 vnt. vertė 3,60 Eur, 10 pakelių (bloką) cigarečių „Marlboro“, kurių 1 vnt. vertė 3,75 Eur, o K. L. su E. V. paėmė iš Ž. M. vogtus daiktus, po ko visi pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą, PĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 153,25 eurų vertės turtą.

E. V., veikdamas kartu su Ž. M. ir K. L., nusikaltimo padarymo metu neturinčiais amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018-11-15, apie 2.00 val. išlaužė kiosko, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio PĮ „(duomenys neskelbtini)“, apsaugines žaliuzes, tuo padarydami 98,47 Eur turtinę žalą ir akmeniu išdaužė minėto kiosko durų stiklą, sudaužydami stiklo paketą 89 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė PĮ „(duomenys neskelbtini)“ 187,47 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. L. parodė, kad sutinka su kaltinimu iš dalies. Paaiškino, kad kartu su Ž. M. ir E. V. pradėjo laužyti žaliuzes, vėliau išnešė jas už namo prie krūmų, paėmė akmenis ir išdaužė langą. Nežino kam kilo mintis apvogti kioską. Į vidų buvo įlindęs Ž., kuris padavė bloką alaus – 6 buteliai, daugiau nedavė nieko. Cigarečių ir pinigų neėmė. Nežino kur buvo E. V., nematė, gal kitoje gatvės pusėje. Su alumi išėjo į kitą gatvės pusę, pasėdėjo, paskui nuėjo pažiūrėti ar nėra pareigūnų ir pradėjo bėgti. Bėgant iškrito alus. Po vagystės įvykdymo gal 20 min praėjo ir sulaikė pareigūnai. Sulaikė netoli dviračio tako į upės pusę nuo gatvės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. M. parodė, kad sutinka su kaltinimu iš dalies. Paaiškino, kad sumąstė apiplėšti kioską, paėmė su savimi E. V. ir K. L.. Kai kilo sumanymas visi buvo namie. Norėjo išlaužti metalinį kioską, vėliau šovė idėja kioskas – „Maisto prekės“. Lindo į šį kioską, nes norėjo gerti alaus. Sumanymas buvo jo, nežino ar kiti kaltinamieji norėjo gerti, jis tiesiog pasiūlė išlaužti kioską, nesitarė nieko ką vogs. Palaukė, kol mašinos važinės rečiau ir išlaužė. Daugiausiai vienas viską darė, K. L. ir E. V. stebėjo. Pats beveik viską išlaužė, tik visi paėmė akmenis ir išdaužė stiklą. Žaliuzes padėjo į kitą vietą, kad netrukdytų. Parodė, kad įlipo, ten buvo tamsu, nieko nematė, paėmė greit alų ir tiek, pinigų neėmė. Nepripažįsta, kad ėmė 55 eurus ir cigaretes, o dėl viso kito pripažįsta. Sulaikyti visi buvo po kokiu 20-25 minučių. Kai sulaikė jį išmetė pakuotę. Savo poelgį vertina blogai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. parodė, kad sutinka su kaltinimu iš dalies. Paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) prie kiosko „Maisto prekės“ su K. L. ir Ž. M. ir Ž. sugalvojo išlaužti kioską. Nurodė, kad jis su Ž., dar kažkiek K., su rankomis išlaužė apsaugines žaliuzes ir su akmeniu visi trys išdaužė langą bei paėmė 6 butelius 1 l talpos alaus. 55 eurų ir cigarečių neėmė, įsibrovę į patalpas paėmė tik alų, cigarečių turėjo savo. Paaiškino, kad „LD“ cigaretės buvo jo, o „Winston“ L.. Iš įvykio vietos neišėjo, o pabėgo, bėgant sučiupo policija, apsupo iš visų pusių ir sulaikė. Pripažįsta kaltę dėl sugadinto turto, o dėl vagystes iš dalies – pripažįsta, kad paėmė alų, o cigarečių ir pinigų neėmė nei kiek.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad ryte paskambino komanda, kad suveikė signalizacija ir sulaužytas paviljonas. Jis su žmona įsėdo į mašiną ir atvažiavo, ten buvo policija, kuri sulaikė vaikinus. Užėjus pažiūrėti iš pradžių pamatė, kad nėra žaliuzių, jos pilnai išlaužytos ir išdaužtas stiklas, pasigedo 6 vienetų alaus („Beržiečių Standartas“, kaina po 1.50, gal 1.30 Eur), tada pamatė, kad trūksta 5 pakelių cigarečių. Vėliau nuvažiavo į policiją, o kai grįžo ir apsižiūrėjo pamatė, kad kasoje trūksta pinigų – 55 eurų, ir 2 blokų cigarečių. Tada važiavo dar kartą į policijai ir papasakojo. Visada skaičiuoja pinigus dienos pabaigoje, išima žiūri čekį, yra kasos knyga. Žinojo kiek vakare paliko pinigų. Dokumento, kiek pinigų buvo prieš įvyki užrašymų neturi. Apskaitą dėl cigarečių vedė kiekvieną mėnesį, bet dabar susirgo ir kas 3 mėn. vykdo, po įvykio dokumentaliai neapskaičiavo kiek trūksta. Už žaliuzes sumokėjo 150 eurų kažkur. Už stiklą nebuvo sąskaitos, reikėjo greitai sutvarkyti, tai sutarė su pažįstamu, kad atvežtų ir kad greit padarytų, gavosi 89 eurai. Negali pateikti kasos ar kito dokumento, iš kurių matytųsi kiek pinigų rado kasoje iš karto po įvykio. Pats suskaičiavo, kad kasoje buvo likę 166 Eur (yra kasos čekis dėl to), o paskui surado 111 eurų monetomis. Pinigai buvo pavogti popierinėmis kupiūromis. Trūkstamą dalį įnešė iš savo pinigų. Cigarečių trūkumą irgi pats pastebėjo, tačiau dokumentuose šio trūkumo neužfiksavo. Vidutiniškai gauna per dieną apie 100 eurų, todėl prašo papildomai už vieną dieną negautų pajamų. Ieškinį palaiko.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir fotolentelė prie protokolo (b. l. 37-51)

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti 6 buteliai po 1 l talpos alaus; cigarečių pakelis LD Club“ su 19 vnt. cigarečių; polietileninis maišelis su 3 vnt. cigarečių su užrašu „Winston“ (b.l. 29-31)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

BK 187 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė nuo 3 MGL iki 5 MGL.

Nors kaltinamieji iš dalies prisipažino padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. V., K. L. ir Ž. M. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisme apklausti kaltinamieji parodė, kad Ž. M. iniciatyva ir pasiūlymu sugalvojo įsibrauti į kioską bei iš jo pavogti alaus, nes Ž. M. norėjo išgerti. Visi trys, veikdami kartu, išlaužė kiosko žaliuzes bei išdaužė kiosko langą, taip šį turtą sugadindami. Į kiosko vidų pro langą įlipo Ž. M., kuris lauke buvusiems kitiems kaltinamiesiems per langą padavė prekes. Ž. M. paaiškino, kad paėmė tik 6 vnt. alaus butelių, 1 litro talpos, o grynųjų pinigų – 55 eurų ir cigarečių pakelių bei cigarečių blokų neėmė. Tokias pačias aplinkybes parodė ir teisme apklausti kiti du kaltinamieji. Teismas tokius kaltinamųjų parodymus laiko gynybine jų versija ir šiais parodymais nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Priešingai, tokie G. K. paaiškinimai iš esmės atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes:

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas K. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – K. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę), taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis šiuo metu yra 15 metų amžiaus, nusikaltimo metu buvo 14 metų amžiaus, anksčiau neteistas. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog K. L. būtų gydęsis VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ar Vilniaus priklausomybės ligų centre, jam apribota tėvų valdžia, paskirtas globėjas, dėl ko K. L. gyvena socialinės globos namuose, mokosi. Atsižvelgiama ir į tai, kad K. L. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo pagrindinis ir intensyvus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas, skirdamas Ž. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – Ž. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę), taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis šiuo metu yra 15 metų amžiaus, nusikaltimo metu buvo 14 metų amžiaus. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, šiuo metu teistas tris kartus. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog Ž. M. būtų gydęsis VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ar Vilniaus priklausomybės ligų centre, jam apribota tėvų valdžia, paskirtas globėjas, dėl ko Ž. M. gyvena socialinės globos namuose, mokosi. Atsižvelgiama ir į tai, kad Ž. M. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo pagrindinis ir intensyvus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Jam paskirta bausmė su paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, nes paskutinis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Teismas, skirdamas E. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – E. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kitą baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę), taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis nusikaltimo metu buvo 17 metų amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog E. V. būtų gydęsis VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ar Vilniaus priklausomybės ligų centre, jam apribota tėvų valdžia, paskirtas globėjas, dėl ko E. V. gyvena socialinės globos namuose, mokosi. Atsižvelgiama ir į tai, kad E. V. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo pagrindinis ir intensyvus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu taikant apėmimo būdą.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamiesiems tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72, 83, 96). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. K. pareiškė 480,72 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro: pagrobtų cigarečių vertė – 89,25 Eur, grynieji pinigai – 55 eurai, žaliuzių remontas – 147,47 Eur, stiklopaketo remontas – 89 Eur, 100 Eur negautų pajamų (b. l. 34). Civilinį ieškinį iš dalies pripažino kaltinamieji, nes neigė pagrobę cigaretes ir pinigus.

Analizuojamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamieji pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. K. priklausantį turtą: 55 eurus, 2,5 bloko cigarečių, kurių bendra vertė – 89,25 Eur ir 6 vnt. alaus butelių, kurie buvo grąžinti savininkui. Nors nukentėjusysis teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pagrobtų cigarečių vertę, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog pagrobtų cigarečių pakelio kaina yra pagrįsta rinkos kaina, protingo dydžio. Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukų matyti, kad G. K. cigaretėmis prekiavo, todėl teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje įrodytas pilnai. Jau minėta, kad teismas nustatė, kad įrodyta, jog būtent kaltinamieji iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 55 eurus pinigų, todėl G. K. ieškinys tenktintinas ir šioje dalyje. Pagal pateiktas sąskaitas faktūras nustatyta, kad G. K. turėjo 147,47 Eur išlaidų dėl žaliuzių remonto, taip pat pagal G. K. paaiškinimus nustatyta, kad stiklopaketo remontas kainavo 89 Eur. Nors G. K. nepateikė dokumentų, įrodančių stiklopaketo remonto kainą, tačiau jis paaiškino, kad jam reikėjo skubaus remonto, kurį jam atliko pažįstamas. Teismo vertinimu, 89 Eur suma už stiklo paketą ir jo įdėjimą yra pagrįsta, protingo dydžio, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Kartu G. K. paaiškino, kad dėl vagystės nedirbo vieną dieną, dėl ko negavo 100 Eur pajamų ir šią sumą prašo pripažinti turtine žala. Tačiau prie ieškinio nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių kokio dydžio pajamas ar pelną per vieną darbo sieną vidutiniškai iki įvykio gaudavo G. K.. Teismo vertinimu, dienos apyvarta, pajamos (pelnas), parduotų prekių kiekis ir panašūs duomenys turi būti apskaitomi buhalterinėje apskaitoje ir G. K. privalėjo tokius dokumentus turėti bei pateikti prie ieškinio. Šiuo atveju vien G. K. paaiškinimų nepakanka šiai ieškinio daliai įrodyti, todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmeta.

Kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiai. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Bendrais veiksmais padarę žalą kaltinamieji atsako solidariai. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš visų kaltinamųjų, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovo pagal įstatymą, byloje pripažintu civiliniu atsakovu – BĮ „Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai“.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su avalynės 4 daktiloplokštelėmis, pagal kvitą serija BBB Nr. 1PK002625, saugomas Vilniaus apskrities VPK (b. l. 52-53), ir dėžutė su stiklo pavyzdžiais ir rankų pėdsakų daktiloplkštelėmis, kvitą serija BBB Nr. 1PK002626, saugoma Vilniaus apskrities VPK (b. l. 54-55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, bausmės vykdymo metu uždraudžiant turėti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant:

- mokytis;

- nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, bausmės vykdymo metu uždraudžiant turėti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant:

- mokytis;

- nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. V. paskirti galutinę 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, bausmės vykdymo metu uždraudžiant turėti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant:

- mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. L., Ž. M. ir E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiajam G. K. solidariai iš K. L., Ž. M. ir E. V., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovo pagal įstatymą – BĮ „Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai“ (iki kol kaltinamieji sulauks pilnametystės) 380,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su avalynės 4 daktiloplokštelėmis, pagal kvitą serija BBB Nr. 1PK002625, saugomą Vilniaus apskrities VPK, ir dėžutę su stiklo pavyzdžiais ir rankų pėdsakų daktiloplkštelėmis, pagal kvitą serija BBB Nr. 1PK002626, saugoma Vilniaus apskrities VPK (b. l. 54-55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.