- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- I-9468-535/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05070-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui S. V., atsakovo atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2014-09-19 nutarimą Nr. 62-868 „Dėl suimtojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-10-24 sprendimą Nr. 2S-5635 (b. l. 13–14).
Pareiškėjas paaiškina, kad Lukiškių TI-K 2014-09-19 nutarimu Nr. 62-868 skyrė jam nuobaudą - uždarymą į drausmės izoliatorių 10-čiai parų. Nurodo, kad buvo daroma bendra, o ne jo kūno, drabužių ar asmeninių daiktų krata, todėl neaišku, kodėl per kratą rastas telefonas buvo priskirtas jam, nors toje pačioje kameroje sėdėjo dar vienas asmuo.
Pareiškėjas mano, kad atliekant tyrimą buvo galima nustatyti gerokai daugiau aplinkybių, t. y. su kuo buvo bendraujama, koks yra telefono SMS ar skambučių turinys ir kt. Tokiu atveju būtų galima nustatyti, kam galėjo priklausyti per kratą rastas telefonas. Šie veiksmai nebuvo atlikti. Taigi atsakovas visiškai nemotyvuodamas konstatavo, kad telefonas priklauso jam.
Pareiškėjas paaiškina, kad ne tik jis, bet ir kiti suimtieji perka morkas ir svogūnus. Be to, ginčijamame nutarime paminėtos daržovės buvo pirktos prieš dvi savaites, todėl iki atliekant kratą jau buvo suvartotos, nes kitaip būtų sugedusios. Be to, kai buvo pasodintas į kamerą, kibiras su daržovėmis kameroje jau buvo. Jis kibiro netikrino. Tiriant šį įvykį nesiaiškinta, kiek asmenų buvo laikoma kameroje Nr. 126 prieš jam atvykstant ir kokius produktus jie pirko.
Pareiškėjas teigia, kad atliekant kratą turi būti kviečiami šauktiniai, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi kratos rezultatai negali būti laikomi teisėtais. Nurodo, kad su pareigūnais konfliktuoja, todėl mano, kad tai susidorojimas.
Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 21-24) nurodo, kad 2014-09-16 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-5515 nustatyta, kad 2014-09-10 buvo gautas APS budinčiosios pamainos Nr. 1 vyresniojo prižiūrėtojo P. M. (P. M.) tarnybinis pranešimas Nr. 51-2670, APS budinčiosios pamainos Nr. 1 prižiūrėtojo V. C. (V. C.) tarnybinis pranešimas Nr. 51-2670-1 ir APS budinčiosios pamainos Nr. 1 prižiūrėtojo V. B. tarnybinis pranešimas Nr. 51-2670-2 dėl to, kad 2014-09-10 apie 9 val. gyvenamojoje kameroje Nr. 126 buvo atlikta bendroji krata. Per kratą kampe po stalu esančiame plastikiniame kibire su daržovėmis (morkomis ir svogūnais) rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI 354323/04/380421/8, su TELE 2 „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370036151100476795 bei mobiliojo telefono įkroviklio laidas su USB jungtimi. Atlikus kratą buvo surašytas kameros (įstaigos teritorijos) kratos protokolas. Dėl rastų draudžiamų daiktų apklausti gyvenamojoje kameroje buvę suimtieji S. V. bei G. M.. Šie nurodė, kad per kratą rastas mobiliojo ryšio telefonas yra ne jų, o kaip jis atsirado gyvenamojoje kameroje, nežino.
Atsakovas pažymi, kad suimtasis S. V. į gyvenamąją kamerą Nr. 126 buvo pervestas 2014-08-25. Suimtasis G. M. į gyvenamąją kamerą Nr. 126 pervestas 2014-08-26. Patikrinus Nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Lukiškių TI-K, kamerų numerių ir kalinių jose patikrinimo žurnalą, nustatyta, kad nuo 2014-08-27 iki 2014-09-10 gyvenamojoje kameroje Nr. 126 buvo laikomi du suimtieji: S. V. ir G. M.. Daugiau suimtųjų per šį laikotarpį į gyvenamąją kamerą Nr. 126 nebuvo pervesta. Siekiant išsiaiškinti, kam gyvenamojoje kameroje priklausė kibiras su daržovėmis, kuriame rastas mobiliojo ryšio telefonas bei mobiliojo ryšio telefono įkroviklio laidas, buvo patikrinti suimtojo S. V. bei suimtojo G. M. užregistruoti prašymai apsipirkti įstaigos parduotuvėje bei suimtųjų įsigytų prekių čekiai.
Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus, tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą galima daryti išvadą, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 126 esantis plastikinis kibiras su daržovėmis (morkomis bei svogūnai) priklausė suimtajam S. V., todėl pareiškėjui ginčijamu nutarimu buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – uždarymas 10 parų į drausmės izoliatorių.
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Departamento sprendimo ir Lukiškių TI-K nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda - uždarymas į drausmės izoliatorių 10-čiai parų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2014-09-10 buvo atlikta be kitų ir kameros Nr. 126 krata. Kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“ su SIM kortele ,,Pildyk“ ir pakrovėjas, minėtos aplinkybės užfiksuotos kamerų kratų protokole (b. l. 37).
Kratą atlikę pareigūnai surašė 2014-09-10 tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad kameroje Nr. 126 kampe po stalu esančiame plastikiniame kibire su morkomis ir svogūnais buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI 354323/04/380421/8, su TELE2 „Pildyk“ SIM kortele Nr. 76795, baterija ir mobiliojo telefono įkroviklio laidu su USB tipo jungtimi. Buvo padarytos mobiliojo telefono ir vietos, kurioje rastas telefonas, nuotraukos. Asmenys buvę kameroje pareiškė, kad kibiras su daržovėmis jiems nepriklauso ir jau buvo kameroje jiems atvykus (b. l. 30, 31, 32).
Kameroje Nr. 126 buvęs suimtasis S. V. 2014-09-10 paaiškinime nurodė, kad per kratą rastas mobiliojo ryšio telefonas jam nepriklauso, kaip jis atsirado gyvenamojoje kameroje, nežino. Kibiras su daržovėmis, kuriame rastas mobiliojo ryšio telefonas, taip pat yra ne jo. Kibiras gyvenamojoje kameroje jau buvo, kai suimtieji į šią gyvenamąją kamerą buvo perkelti (b. l. 33).
Kameroje Nr. 126 buvęs suimtasis G. M. 2014-09-10 paaiškinime nurodė, kad per kratą rastas mobiliojo ryšio telefonas yra ne jo, kaip jis atsirado gyvenamojoje kameroje, nežino (b. l. 34).
Lukiškių TI-K atliko tyrimą ir 2014-09-16 surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 24-5515, kurioje nurodė, kad atsižvelgus į pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus ir tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, darytina išvada, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 126 esantis plastikinis kibiras su morkomis ir svogūnais ir jame esantis mobilusis telefonas su įranga priklausė S. V.. Taigi suimtasis S. V., turėdamas mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele bei mobiliojo ryšio telefono įkroviklį, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 32 straipsnio 3 dalį bei Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 priedo 6 punkto reikalavimus (b. l. 62–63).
Lukiškių TI-K direktorius 2014-09-19 nutarimu Nr. 62-868 suimtajam S. V. skyrė nuobaudą – uždarymą 10 parų į drausmės izoliatorių (b. l. 60).
Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 58-59), kuris 2014-10-24 sprendime Nr. 2S-5635 konstatavo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-09-19 nutarimas Nr. 62-868 yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 88-90).
Nesutikdamas su minėtais aktais pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Tiek pagal SVĮ, tiek pagal BVK nuostatas sulaikytieji ir bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė.
SVĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31) 32 straipsnio, nustatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 3 dalis nustato, kad suimtiesiems draudžiama turėti su savimi BVK 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. BVK 1 priedas numato daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. BVK (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-03-31) 1 priedo 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalys ir priedai) ir kitas elektroninio ryšio priemones.
Administracinėje byloje nėra ginčo, jog rastas mobilusis telefonas ir SIM kortelė patenka į Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašą (BVK 1 priedo 6 p.). Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad jie buvo rasti kameroje, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, kibire su daržovėmis.
Pareiškėjas neigia, jog 2014-09-10 kratos metu kibire su daržovėmis rastas telefonas yra jo. Nurodo, kad toje pačioje kameroje sėdėjo dar vienas asmuo, atvykęs į kamerą Nr. 126 joje jau rado kibirą su daržovėmis, o savo pirktas daržoves jis suvartojo, nes būtų sugedusios. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesurinko visų galimų įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl telefono priskyrimo jam.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tokie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos įrodymams.
Byloje nustatyta, kad S. V. 2014-08-24 pateikė prašymą įsigyti maisto produktų, iš jų 0,458 kg pomidorų ir 0,566 kg svogūnų, ir kitų reikmenų (b. l. 86). Produktai jam buvo perduoti 2014-08-25, kai jis jau buvo pervestas į gyvenamąją kamerą Nr. 126. G. M. į gyvenamąją kamerą Nr. 126 buvo pervestas viena diena vėliau, t. y. 2014-08-26 (b. l. 108, 121). S. V. 2014-09-02 pateikė prašymą įsigyti maisto produktų, taip pat ir 0,524 kg morkų, ir kitų reikmenų, (b. l. 41). Prekės buvo pristatytos 2014-09-03 į gyvenamąją kamerą Nr. 126 (b. l. 120). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, kitas kameroje Nr. 126 buvęs suimtasis G. M. morkų ir svogūnų nepirko (b. l. 110–111, 115, 116–117,118–119). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kameroje Nr. 126 rugsėjo mėnesį, kai buvo atlikta krata, buvo laikomas tik pareiškėjas S. V. ir G. M..
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pateikti duomenis, kokie asmenys buvo laikomi Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 126 iki paskiriant į minėtą gyvenamąją kamerą suimtąjį S. V., neturi galimybės, kadangi dėl didelio kalinamųjų judėjimo tokia apskaita įstaigoje nėra vedama. Papildomai nurodė, kad S. V. į gyvenamąja kamerą Nr. 126 buvo perkeltas 2014-08-25, o skundžiamos aplinkybės yra įvykusios 2014-09-10.
Teismas konstatuoja, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad morkas ir svogūnus pirko tik S. V., taigi G. M. jos priklausyti negalėjo. Konstatuotina, kad kibire esančios daržovės priklausė pareiškėjui, taigi ir tarp jų rastas mobiliojo ryšio telefonas. Aplinkybė, kad kibiras yra ne jo, o priklauso kamerai, nepaneigia, kad kibire esančios daržovės buvo pareiškėjo. Kaip paaiškino atsakovas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”), 37 punkto reikalavimu, visos Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros aprūpinamos valymo priemonėmis ir inventoriumi, tarp kurių yra ir šiukšlių kibiras. Inventorius priklauso kamerai, bet ne asmeniui. Pagal kokią paskirtį suimtieji/nuteistieji naudoja šiukšlių kibirus, esančius gyvenamosiose kamerose, Lukiškių TI-K nėra žinoma. Prideda Ūkio skyriaus 2016-10-18 pažyma Nr. 24-8059 (b. l. 6).
Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnų paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški, atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nenustatyta, kad įvardinti subjektai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti kitaip nurodyti ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai, nėra pagrįsto pagrindo abejoti pareigūnų paaiškinimų nuoseklumu, nešališkumu, todėl jie vertinami kaip objektyvūs. Šiuo atveju pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais argumentais, kad pažeidimas nepagrįstai jam buvo inkriminuotas, tačiau nebuvo pateikta įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už draudžiamo daikto laikymą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad draudžiamas turėti daiktas (mobilaus ryšio telefonas ir jo priedai) buvo rastas kibire, kuriame buvo pareiškėjui priklausančios daržovės, todėl manytina, kad minėtomis aplinkybėmis surastą daiktą laikė būtent pareiškėjas (BVK 1-ojo priedo 6 d.). Pareiškėjo argumentai, kad mobilųjį telefoną galėjo padėti anksčiau kameroje laikyti asmenys arba suimtasis G. M. teismo vertintini kritiškai. Atsižvelgus į administracinėje byloje nustatytas pirmiau minėtas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad G. M. nei morkų, nei svogūnų nepirko, taigi kibire esančios daržovės jam nepriklausė, taigi ir mobiliojo ryšio telefonas jam nepriskirtinas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas padaręs BVK 1 priedo 6 punkto reikalavimų pažeidimą. Teismas pažymi ir tai, kad įstatymu nustatyti draudimai nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose turėti atitinkamus daiktus ir reikmenis yra adekvati teisinė priemonė užtikrinant galimų režimo pažeidimų prevenciją, sukuriant teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai.
Dėl pareiškėjo argumento, kad savo pirktas daržoves jis suvartojo, nes būtų sugedusios, kadangi krata po jų įsigijimo (2014-08-25 ir 2014-09-03) buvo atlikta atitinkamai po 15 ir 7 dienų, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punkte nustatyta, kad maisto produktai perduodami saugoti į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Jeigu dėl natūralių sąlygų maisto produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.
Byloje nėra duomenų, kad kameroje Nr. 126 būtų rastos sugedusios kokios nors galimai anksčiau paliktos kito asmens daržovės. Pareiškėjas, atvykęs į kamerą Nr. 126, dėl to Lukiškių TI-K administracijai pretenzijų nereiškė.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai, kad krata buvo atlikta nedalyvaujant stebėtojams, neturi teisinio pagrindo, kadangi, kaip pareiškėjui buvo paaiškinta dar ginčijamame Kalėjimų departamento sprendime, nei Kalėjimų departamento 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, nei kiti teisės aktai tokio reikalavimo atliekant kratą nenustato. Kratoje dalyvavo trys pareigūnai, kurie nustatytas aplinkybes savo parašais patvirtino tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek kratų protokole.
Dėl atsakovo nepateiktų skambučių išklotinių, pažymėtina, kad tarnybinio tyrimo atlikimo metu nebuvo tikrinami suimtojo S. V., kratos metu rasto mobiliojo telefono skambučiai ir SMS žinutės, kadangi mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo rastas šiukšlių kibire, gyvenamojoje kameroje Nr. 126, kurioje buvo laikomas minėtas suimtasis, buvo nepataisomai sugedęs ir neįsijungė (b. l. 10).
Nustatytos faktinės aplinkybės ir anksčiau nurodytų teisės normų analizė leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas nutarimą, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, todėl nutarimą naikinti, skunde nurodytais ir kitais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-09-19 nutarimą Nr. 62-868 atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Konstatavus, kad Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimas skirti nuobaudą yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo naikinti ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusio Kalėjimų departamento 2015-10-24 sprendimą Nr. 2S-5635 dėl Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimo panaikinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.