Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-8392-642/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
e2-8392-642/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
O. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8392-642/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06000-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.2; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 6 d.KlaipėdaKlaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei O. B. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 80,11 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, įpareigojant atsakovę žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau ji per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama sutelktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nustatė, kad nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 28 d. atsakovei O. B. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 80,11 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu, O. B. buvo drausta iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2016 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, sutelktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VA-103 nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos, todėl, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26-27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (88,11 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Taigi byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi visą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis tuo, kad išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 80,11 Eur padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 80,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsni 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovės O. B. 80,11 Eur (aštuoniasdešimt eurų vienuolika centų) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, žalą sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank”, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės O. B. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė