- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- ATP-497-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03273-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas E. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu E. B. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkintas E. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, motyvuojant tuo, kad negalima daryti išvados, jog nuobaudos tikslai jau pasiekti.
E. B. skundžia tokį Kauno apylinkės teismo sprendimą, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
Skunde E. B. nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, padarė esminių materialiosios teisės pažeidimų, t. y. jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Nutartyje neargumentuota, kodėl nepasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apylinkės teismas visiškai nevertino jo požiūrio į nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu, visiškai nenagrinėjo ir nevertino jo prašyme nurodytų aplinkybių. Nutartyje neargumentuota, koks dabartinis jo elgesys ar požiūris į nuobaudą sąlygoja poreikį netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Nutartyje netgi nenurodoma, koks jo elgesys iki nuobaudos paskyrimo sukelia teismui abejones dėl nuobaudos tikslų pasiekimo. Jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra.
Skundžiamas teismo sprendimas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (lygiateisiškumo principui), 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra šabloninis, formalus, visiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas, nes apylinkės teismas pakartotinai įvertino anksčiau, skiriant nuobaudą, įvertintas ir šiuo metu neturinčias esminės reikšmės aplinkybes, o esminės reikšmės turinčių aplinkybių nevertino, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis neatitinka procesiniams sprendimams keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, o taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves.
Skunde nurodoma, jog asmeniui paskyrus administracinę nuobaudą vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis ir paskyrus švelnesnę nei numatytas ATPK 130 str. 1 d. minimalus 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, vis vien galimas ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymas. Todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, konstitucinio teisingumo principas bei lygiateisiškumo principas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino jo asmenybės, požiūrio į nuobaudą bei elgesio nuobaudos vykdymo metu, t. y. kad jis yra bendrijos pirmininkas, nėra teistas, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra įrašytas į psichologinę ar narkologinę įskaitas, gyvena sveiką gyvenimo būdą, ne kartą buvo neatlygintinu kraujo donoru, yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, stengiasi tobulinti savo kvalifikaciją, nuolat dirba, sąžiningai moka mokesčius, yra daug metų vedęs, augina puikiai besimokančias dukras. Be to, per nuobaudos vykdymo laikotarpį padarė tinkamas išvadas dėl savo neatsargaus ir nepakankamai rūpestingo elgesio ir stipriai išgyvena. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad per daugiau nei 20 vairavimo metų jis niekada nebuvo padaręs analogiško pažeidimo ar kito grubaus pažeidimo, o būtent ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis ir daugiau nebepasikartos. Be to, už pažeidimo padarymą jis buvo nubaustas milžiniška 868 eurų bauda, su kuria sutiko, prisipažino padaręs pažeidimą bei atlygino pažeidimu padarytą žalą.
Pareiškėjas pažymi ir tai, kad vykdo individualią veiklą, tačiau, be teisės vairuoti, ją vykdyti pasidarė sunku. Dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo jam teko atsisakyti pasiūlytų kelių itin pelningų projektų vystymo, todėl ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos, dukroms teko atsisakyti papildomų užsiėmimų lankymo, tapo suvaržytas šeimos gyvenimas, jo šeimai tapo nebeįmanoma nuvykti iki žemės sklypo, kuriuo jie privalo rūpintis.
Pareiškėjas sutinka, jog neįvertino galimų neigiamų žalingų savo pažeidimo pasekmių, tačiau, jo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pareiškėjas suvokė atsakomybės neišvengiamumą, suprato, kad tokie veiksmai valstybėje nėra toleruojami, ir pasižada, kad atgavęs teisę vairuoti, jis vairuos atsakingai ir saugiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. B. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. B. skundas atmetamas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra formalusis pagrindas E. B. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, pateikė prašymą, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, sumokėjo baudą, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė nuobaudos tikslus, nes skirdamas nuobaudą už šiurkštų pažeidimą, teismas vertino, kad tik tokios trukmės suvaržymai yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei, ir tik jie paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. O specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). ATPK 329 straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo, priešingai, šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, ši teisė nebegali būti panaikinama ir toliau tęsiamas nuobaudos vykdymas dėl kokių nors priežasčių, pvz. naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu. Todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Ir šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.
Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, pakankamai išsamiai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Teismų praktikoje dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo ypatybėmis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl, svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Šiuo atveju, jokių naujų išskirtinių aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. nuobaudą, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, byloje nenustatyta.
Nors apelianto skunde nurodoma, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdyti individualią veiklą, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos, dukroms teko atsisakyti papildomų užsiėmimų lankymo, tapo suvaržytas šeimos gyvenimas, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbo ir dėl šeimos poreikių tenkinimo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti paskirtos nuobaudos terminą.
Pažymėtina, jog E. B. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – jis savo veiksmais sukėlė autoįvykį, dėl to kiti asmenys patyrė žalą, pats iš įvykio vietos pasišalino, policijos pareigūnams apie įvykį nepranešė. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas ir ypač grubiai pažeidė nustatytus įstatymų reikalavimus, be to, jis visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę. Nors E. B. teigia, kad per daugiau nei 20 vairavimo metų jis niekada nebuvo padaręs analogiško pažeidimo ar kito grubaus pažeidimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis ankščiau net 6 kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus tiek pėsčiomis, tiek vairuojant transporto priemones, todėl tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl, teismo vertinimu, tik pusės atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad jis jau patyrė pakankamus apribojimus, kurių tikslas pasiekti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslus.
Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas pakartotinai įvertino anksčiau, skiriant nuobaudą, įvertintas ir šiuo metu neturinčias esminės reikšmės aplinkybes, o esminės reikšmės turinčių aplinkybių nevertino, tačiau su šiuo skundo argumentu nesutiktina. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ne tik, kad nevertino tų pačių aplinkybių, tačiau ir pagrįstai nurodė, kad jo prašyme nurodytų aplinkybių dar kartą nevertina, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant E. B. nuobaudą. Aukštesnysis teismas apylinkės teismo išvadoms pritaria ir pažymi, jog tas pačias aplinkybes dar kartą vertinti ir pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių dar kartą sušvelninti E. B. paskirtą nuobaudą teismas neturi visiškai jokio pagrindo.
Visiškai nepagrįsti yra skundo argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (lygiateisiškumo principui), 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, teismas pažeidė jo teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, konstitucinio teisingumo principus. Pačiame skunde nenurodoma jokių argumentų, kaip šie principai buvo pažeisti, todėl aukštesnysis teismas šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir apie juos plačiau nepasisako. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo lūkesčių neatitinkantį sprendimą, jokiais būdais šio sprendimo nedaro nei neteisėtu, nei pažeidžiančiu visus skunde nurodytus Konstitucinius principus.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl E. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
E. B. skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.