- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-409-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37927-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- R. O.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusios R. O. (M.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. N. priteisti jai 4 600 eurų turtinei žalai atlyginti, 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 800 eurų už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. N. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, (duomenys neskelbtini) d., prie prekybos centro „M.“, (duomenys neskelbtini), iš R. O. (M.) perėmė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), neketindamas už jį atsiskaityti, o faktiškai už jį fiktyviai pažadėdamas atsiskaityti iki (duomenys neskelbtini) d. ir sumokėti už automobilį 4 600 eurų, savo pažadą atsiskaityti įformindamas dviem skolos dokumentais, pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti 1 600 eurų R. O. (M.) naudai, o 3 000 eurų – R. O. (M.) gyvenimo partnerio R. O. naudai, šio savo pažado nevykdė ir neketino vykdyti, už automobilį neatsiskaitė, apgavo R. O. (M.), išvengdamas atsiskaityti už automobilį 4 600 eurų, nutraukė ryšius su R. O. (M.), automobilio negrąžino ir jį užvaldė, tuo padarydamas nukentėjusiai 4 600 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis S. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį.
2.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo nukentėjusieji asmenys, todėl S. N. neturėjo galimybės jiems užduoti klausimus. Be to, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis neneigė, jog įsigijo automobilį išsimokėtinai, tačiau ketino už jį atsiskaityti pilnai. Netgi šiuo metu nuteistasis neturi kontaktinių duomenų tų asmenų, iš kurių įsigijo automobilį, bet pažymi, jog nori su jais pilnai atsisakyti.
2.2. Nuteistasis nurodo, jog jis iš nukentėjusiųjų asmenų nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi neturėjo visos sumos, abipusiu sutarimu buvo nutarta surašyti skolos vekselius. Nuteistajam buvo perduotas automobilis be registracijos liudijimo. Po kelių savaičių nuteistasis norėjo pervesti dalį pinigų, bet asmens, su kuriuo tarėsi dėl šio sandorio, telefonas buvo išjungtas ir nepavyko su juo susisiekė. Šią aplinkybę buvo galima patikrinti ikiteisminio tyrimo metu, peržiūrint telefono išklotines, tačiau tai padaryta nebuvo. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog būtent S. N. nutraukė visus ryšius su nukentėjusiaisiais ir neketino atsisakyti, tačiau ši aplinkybė būtų paneigta, jeigu būtų ištraukta nukentėjusiojo asmens telefono išklotinė.
2.3. Be to, nuteistasis pažymi, jog vekseliuose nurodyta jo asmeninė informacija yra teisinga, o būtent nukentėjusiųjų jokių duomenų ir telefono numerio jis neturėjo. Nors po kurio laiko S. N. telefono numeris keitėsi, tačiau vekselyje nurodyta gyvenamoji vieta buvo ta pati, tačiau niekas jo tokiu būdu neieškojo. Nors Kauno apylinkės teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu jis slapstėsi, tačiau nuteistasis pažymi, jog nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo suimtas (duomenys neskelbtini), o iki tol gyveno savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas du kartus per savaitę registruotis policijos įstaigoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis nesislapstė ir jo metus laiko nukentėjusieji neieškojo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas advokatas Artūras Andriukaitis prašo atmesti nuteistojo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį. Priteisti nukentėjusiosios naudai iš nuteistojo apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.
3.1. Atsiliepime nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad nukentėjusioji R. O. (M.), liudytojas R. O. buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 184 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įmanoma jų apklausti. Nukentėjusioji ir liudytojas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), be to prižiūri mažametį vaiką. Būtent šios aplinkybės ir lėmė, jog vykimas į apklausą teisme dar kartą, kai visos bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, šiems asmenis sukeltų didelius nepatogumus bei finansines išlaidas, kurių realus atlyginimas iš nuteistojo, šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę - abejotinas.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad liudytoju apklaustas R. O. nurodė, jog S. N. trumpąja SMS žinute nusiuntė R. O. (M.) banko sąskaitos duomenis, kad šis galėtų atsiskaityti. Liudytojas pažymėjo, kad nei jo, nei nukentėjusiosios R. M. (O.) telefonų numeriai nesikeitė, lietuviški numeriai veikė ir (duomenys neskelbtini), tačiau iš S. N. jokių skambučių nesulaukė, o pats S. N. į telefono skambučius neatsiliepė.
3.3. Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad vekseliuose jo anketiniai duomenys yra nurodyti teisingai, tačiau vekseliuose nurodytas S. N. adresas „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) mieste veikiančio lopšelio - darželio „P.P.P." adresas, o ne S. N. gyvenamosios vietos adresas. Todėl visiškai nelogiškas nuteistojo paaiškinimas, jog jam gyvenant (duomenys neskelbtini) ant vekselių, kuriais jis prisiėmė turtinę prievolę prieš nukentėjusią, jis kažkodėl nurodė netikrą gyvenamosios vietos adresą. Galiausiai, netgi pats S. N. savo apeliaciniame skunde parodo, kad keitėsi ir jo telefono numeris, kas taipogi suponuoja, jog S. N. veikė turėdamas išankstinę tyčią apgauti nukentėjusiąją ir tokiu būdu įgyti svetimą turtą.
Šalies argumentai
3.4. Atstovas pažymi, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nežino, kaip surasti nukentėjusiąją ir visą laiką nežinojo, kokiu būdu galėtų susisiekti ir atsiskaityti su nukentėjusiąją, tačiau Kauno apylinkės teisme nukentėjusioji visą laiką buvo atstovaujama atstovo, tačiau nuteistasis nerodė jokios iniciatyvos atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai, tarpininkaujant jos atstovui. Kita vertus, net jei teoriškai nuteistasis ir atlygintų nukentėjusiajai patirtą žalą, tai galėtų turėti įtakos teismui atsižvelgiant į bausmė skyrimą, o ne nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kadangi S. N. jau padarė nusikalstamą veiką, kurią jį pripažino įvykdžius Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu.
Atsiliepimas
3.5. Atsiliepime akcentuojama, kad nors S. N. apeliaciniu skundu prašo jį visiškai išteisinti, tačiau toks nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstas, kadangi baudžiamosios bylos įrodymai visiškai patvirtiną esant nusikalstamos veikos sudėčiai S. N. veiksmuose pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare nurodoma, kad apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesios iškraipymo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra, perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir panašiai. Atsakomybė už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kyla tik esant tyčiai, tai yra, kaltininkas, darydamas veiką, suvokė, jog jis apgaudinėja turto savininką ar kitą asmenį, galintį priimti sprendimą dėl turto, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus bei numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir to siekė. Visi tolimesni S. N. veiksmai, o būtent šio asmens slapstymasis, klaidingos gyvenamosios vietos nurodymas, net neturėjimas jokių finansinių galimybių automobilį įsigyti rodo, kad dar pasirašinėdamas vekselius jis turėjo tikslą apgaule įgyti svetimą turtą.
3.6. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti priteistą nukentėjusiajai neturtinę žalą ir advokato išlaidas, tačiau jokių argumentų, dėl ko teismas tai turėtų daryti nepateikia. Nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus dėl S. N. panaudotos apgaulės, jo melagingos įvykių versijos, suklaidinimo dėl tikrųjų savo ketinimų. Nukentėjusioji ilgą laiką jautė nemigą, patyrė stresą ir išgyveno supratusi, kad tapo sukčiavimo auka. Nukentėjusioji ilgą laiką buvo nervinga ir tai atsiliepė jos kasdieniniame gyvenime. Jos dvasinius išgyvenimus jautė ir sutuoktinis R. O.. Nukentėjusioji diskomfortą patyrė ir dėl to, kad teko ne kartą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, vykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, o čia vis prisiminti šią nemalonią istoriją. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors tik iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios prašymą priteisti neturtinę žalą, tačiau priėmė teisiškai pagrįstą nuosprendį priteisdamas nukentėjusiosios naudai ir 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš S. N.. Tai, jog nuteistasis prašo panaikinti dar ir nukentėjusiosios naudai priteistas išlaidas už advokato pagalbą, taipogi laikytina nepagrįstu nuteistojo prašymu, kadangi bylos medžiagoje yra pateiktos visos sąskaitos ir ataskaitos už suteiktas teisines paslaugas, kurių prireikė nukentėjusiajai siekiant apgint savo teises ir teisėtus interesus, o nukentėjusiosios realias patirtas išlaidas patvirtino pateiktos mokėjimo kvitų kopijos. Būtina pažymėti ir tai, kad nukentėjusiajai priteistos išlaidos ir tai buvo sumažintos beveik keturiais kartais atsižvelgiant į tai, kokias realias finansines išlaidas nukentėjusioji byloje turėjo, nepaisant to, jog byloje buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis S. N. atžvilgiu.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad S. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog apylinkės teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. S. N. kaltę apgaule savo naudai įgijus automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija šiuo klausimu pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nors S. N. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigdamas, jog nukentėjusiajai buvo išrašęs skolos vekselius, pinigus pagal juos už įsigytą automobilį jis ketino grąžinti, tačiau jam nepavykus susisiekti su nukentėjusiąja ir jos sutuoktiniu nežinojo į kokią banko sąskaitą pinigus reikia pervesti (5 t. 49-51, 65-66 b.l., 6 t. 59-60 b.l.), tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
7. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog S. N. (duomenys neskelbtini) d., prie prekybos centro „M.“ iš R. O. (M.) perėmė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neketindamas už jį atsiskaityti, o faktiškai už jį fiktyviai pažadėdamas atsiskaityti ir sumokėti už automobilį 4 600 Eur, savo pažadą atsiskaityti įformindamas dviem skolos dokumentais, šio savo pažado nevykdė ir neketino vykdyti, už automobilį neatsiskaitė, apgavo R. O. (M.), išvengdamas atsiskaityti už automobilį, nutraukė ryšius su ja, automobilio negrąžino ir jį užvaldė. Nors nuteistasis S. N. neginčija automobilio perdavimo fakto, automobilio kainos ir surašytų vekselių, tačiau ginčija, jog visus šiuos veiksmus atliko iš anksto turėdamas tyčia sukčiauti ir pasisavinti svetimą turtą. Tačiau nuteistojo kaltė buvo įrodyta nukentėjusios R. O. (M.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodė, jog įvykio dieną prie prekybos centro „M.“ ji perdavė automobilį S. N., kuris už automobilį pinigų nedavė, kadangi iš anksčiau buvo susitarę, jog S. N. automobilį pirks išsimokėtinai. S. N. kaip turtinės prievolės užtikrinimą surašė du paprastuosius vekselius. Po kelių dienų S. N. trumpąja žinute prašė atsiųsti banko sąskaitą, į kurią reikia atlikti pirmąją įmoką už automobilį. Nukentėjusiosios sutuoktinis trumpąja žinute nurodė nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį. Vėliau S. N. atsiuntė dar kelias žinutes dėl automobilio perpardavimo ir daugiau su juo nukentėjusiajai ir jos sutuoktiniui nepavyko susisiekti (3 t. 56-61, 67-69, 71-72, 115-117, 122 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus apklausiamas liudytoju nurodė nukentėjusiosios sutuoktinis R. O., kuris nurodė, jog S. N. už automobilį neatsiskaitė, nutraukė bendravimą ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybės dėl atsiskaitymo už automobilį (3 t. 100-101, 119-122 b.l.). Apie tai, jog (duomenys neskelbtini) d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas S. N. ir buvo surašyti du paprastieji vekseliai patvirtino liudytoja R. O. (3 t. 143-145 b.l., 6 t. 67-68 b.l.). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra du paprastieji (neprotestuotini) vekseliai, iš kurių matyti, kad S. N. (duomenys neskelbtini) d. priėmė turtinę prievolę prieš R. O. (M.) ir R. O. S. N. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (1 t. 96-97 b.l.).
8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-7-152-895/2019). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, tai yra, nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-152-895/2019). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-152-895/2019).
9. BK 182 straipsnyje numatyta veika (sukčiavimas) padaroma tik esant konkrečiai kaltininko kaltės formai – tiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia tuomet, kai kaltininkas suvokia, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas kitas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-287-697/2017).
10. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog S. N. įgydamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ buvo ką tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tai yra, nuteistasis buvo paleistas iš suėmimo (duomenys neskelbtini) d., šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) d. (4 t. 17 b.l.), per tą mėnesį jis niekur nedirbo, netgi nebuvo registruotas Darbo biržoje, neturėjo jokio asmeninio turto, žinojo, jog greitu metu pajamų negaus, kad galėtų įsigyti 4 600 eurų vertės automobilį. Be kita ko, nuteistojo S. N. tyčia suklaidinti nukentėjusiąją ir jos sutuoktinį įrodo klaidingas gyvenamosios vietos adreso įrašymas į paprastuosius vekselius. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusioji jį galėjo susirasti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Panevėžyje, tačiau nuteistasis į turtinę prievolę patvirtinančius dokumentus įrašė ne savo deklaruotą gyvenamąją vietą, o klaidingą adresą Vilniuje. Teisėjų kolegija pagrįstai daro išvadą, kad tokiu būdų nuteistasis sąmoningai norėjo suklaidinti nukentėjusiąją ir jos sutuoktinį. Teiginys, jog nuteistasis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) pas draugą jokiais baudžiamosios bylos duomenimis nėra pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, visi tolimesni nuteistojo veiksmai rodo, jog jis neketino sumokėti už automobilį, kadangi jis ir toliau nedirbo bei darbo neieškojo. Be to, ir toliau vykdė nusikalstamas veikas (praėjus keturiems mėnesiams nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdė veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, po dar keturių mėnesių įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje). Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten darė naujus nusikaltimus. Be to, nors nustatyta, jog užvaldęs automobilį S. N. surašė vekselius, kurie turėjo rodyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau jis, neturėdamas jokio pragyvenimo šaltinio ir įsigydamas 4 600 eurų automobilį be jokios abejonės suprato, kad nebus finansiškai pajėgus atiduoti pinigus ir pasirašomi vekseliai nesuteiks galimybės nukentėjusiajai ir jos sutuoktiniui pasinaudojant civilinėmis teisinėmis priemonėmis atgauti pinigus iš jo. Iš nustatytų duomenų akivaizdu, kad nukentėjusiosios pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka nuo pat pradžių buvo neperspektyvus. Be to, nėra duomenų, kad S. N. būtų kreipęsis į šeimos narius ar draugus dėl piniginės paramos ar būtų bandęs pasiskolinti pinigų, su nukentėjusiąja ar jos sugyventiniu susisiekęs dėl turtinės prievolės įvykdymo nebuvo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog savo įsipareigojimus pagal išrašytus vekselius jis ketino įvykdyti, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis įgijo automobilį suvokdamas, kad už automobilį neatsiskaitys, apgaulės būdu suklaidino nukentėjusiąją ir neteisėtai įgijo svetimą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) , numatydamas, jog dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji patirs turtinę žalą, ir to norėdamas, tai yra, S. N. veikė esant tiesioginei tyčiai sukčiauti.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi S. N., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad S. N. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. N. veiksmuose yra visi būtini BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nuteistojo motyvai, kad jis tikėjosi greitu metu gauti pinigų ir neturėjo išankstinės tyčios nevykdyti savo įsipareigojimų pagal automobilio pardavėjams išduotus skolos vekselius, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Pripažindamas S. N. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, tai yra, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. N. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
12. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo nukentėjusioji R. M. (O.) ir liudytojas R. O.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos manydamas, kad: 1) liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu; 2) liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus; 3) liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus. Šiuo atveju nukentėjusioji ir liudytojas R. O. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausti esant BPK 184 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindui, tai yra, nukentėjusioji ir liudytojas gyvena ir dirba užsienyje, nuolatinis vykimas į teisiamuosius posėdžius jiems sukeltų didelius nepatogumus dėl darbo bei sudarytų dideles finansines išlaidas.
13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
14. 2020 m. gegužės 27 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios R. M. (O.) atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo S. N. nukentėjusiosios naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 363 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo pateikė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaitą ir (duomenys neskelbtini) d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad R. M. (O.) ir R. O. advokatui Artūrui Andriukaičiui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 363 eurus. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).
15. Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo S. N. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios R. M. (O.) interesais byloje, todėl ji turėjo teisę kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant ją apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji išlaidas patyrė dėl S. N. jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo apygardos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. N.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (nagrinėjama viena nusikalstama veika), bylos apimtį (6 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį), sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos 363 eurų išlaidos apeliaciniame procese nėra didelės bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Todėl iš nuteistojo S. N. nukentėjusiajai R. M. (O.) priteistina 363 eurai proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo S. N. priteisti nukentėjusiajai R. M. (O.) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.