- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- eAN2-260-211/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02281-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovės A. B. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojo – kontrolieriaus A. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas, kuriuo E. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 16 eurų dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį buvo surašytas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 18 d. 08.22 val. važiavo „19“ maršruto autobusu Nr. 993 tarp stotelių „Stadionas“ ir „Pelesos“ ir kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą vienkartinį bilietą Nr. 548702, tokiu būdu pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojo – kontrolieriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu E. G. nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį 16 eurų bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. G. administracinio nusižengimo bylą, 2017 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant pastarojo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarimą ir E. G. skundą atmesti. Teigia, kad nutarime neteisingai išaiškinta, kad teisės norma (jos dispozicija), įtvirtinta ANK 446 straipsnio 4 dalyje, yra laikoma paprastąja, o ne blanketine. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino, kad Taisyklių numatytas 41 punkto reikalavimas ta apimtimi, kuria keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis pateikė kontrolės metu pažymėtą ar aktyvuotą bilietą, numato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju įstatyme, t.y. ANK 446 straipsnio 4 dalyje. Teigia, kad minėtas Taisyklių 41 punktas tik detalizuoja ANK 446 straipsnio 4 dalies įtvirtintą sąvoką „be bilieto“ ir apibrėžia aplinkybes, kuomet keleivis yra laikomas važiuojančiu viešojo transporto priemone be bilieto Vilniaus mieste.
Institucija taip pat nurodo, kad 2012 m. sausio 25 d. Taisyklės buvo paskelbtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, galiojusios iki 2014 m. sausio 1 d. (toliau – Tvarka), 12 straipsnio reikalavimais, įsigaliojo 2012 m. sausio 26 d., jos nėra pripažintos negaliojančiomis ar panaikintos, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo vadovautis galiojančiomis Taisyklėmis.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi liudytojais apklausti kontrolieriai patvirtino matę faktą, kaip E. G. žymisi vienkartinį keleivio bilietą kontrolieriams pradėjus vykdyti keleivių kontrolę „Pelesos stotelėje“. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pastarasis nevykdė savo, kaip viešojo transporto keleivio pareigos nedelsiant pažymėti turimą vienkartinį bilietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas nėra pagrįstas ir teisėtas, neatitinka byloje surinktų faktinių duomenų, prieštarauja įstatymo prasmei, kadangi bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, kad E. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 446 straipsnio 4 dalyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojo – kontrolieriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 18 d. 08.22 val. važiavo „19“ maršruto autobusu Nr. 993 tarp stotelių „Stadionas“ ir „Pelesos“ ir kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą vienkartinį bilietą Nr. 548702, tokiu būdu pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatyta, kad E. G. važiavo keleivine kelių transporto priemone – autobusu, turėdamas bilietą.
ANK 446 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba už važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Nors skundžiamame nutarime teigiama, kad teisės norma, įtvirtinta minėtame straipsnyje, nėra blanketinė, t.y. šios normos dispozicijoje nėra daroma nuoroda į kitą norminį aktą, nagrinėjamu atveju į Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisykles, atkreipiamas dėmesys, kad tokios nuorodos ir negalėtų būti, kadangi Lietuvos Respublikos mastu yra daug miestų ir rajonų savivaldybių, kurių tarybos savo sprendimais ir tvirtina Taisykles, už kurių pažeidimą, būtent, ir atsiranda administracinė atsakomybė. Skundžiamame nutarime taip pat pateiktas netinkamas sisteminis minėtos ANK normos aiškinimas, kadangi Taisyklės skirtingose Savivaldybėse įvardijamos skirtingai. Teisingai teismas nurodo, kad teisinių santykių dalyvių baustinas elgesys nurodytas ANK 446 straipsnio 4 dalyje, tačiau tą aplinkybę, kada yra laikoma, kad keleivis važiuoja be bilieto, detalizuoja ir paaiškina būtent Taisyklės. Nepagrįstai teismas nurodo, kad minėtos Taisyklės išplečia asmenų, kuriems taikoma teisinė atsakomybė ratą. Atvirkščiai – asmenų ratas, kuriems yra taikoma teisinė atsakomybė, konkrečiai įvardijamas, apibrėžiamas. Be to, Taisyklių 21 punkte įtvirtinta keleivio pareiga įlipus į autobusą ar troleibusą ir neturint galiojančio aktyvuoto bilieto, nedelsiant toje pačioje stotelėje, jį pažymėti ar aktyvuoti.
Matyti, kad teismas visiškai neanalizavo liudytojų parodymų, nors teisme liudytojais buvo apklausti tą dieną dirbę ir nubaustąjį tikrinę kontrolieriai, kurie nurodė matę, kad asmuo bilietą žymėjosi būtent jiems įlipus stotelėje „Pelesos“, t.y. kontrolės metu. Nors iš bylos matyti, kad 2017-09-12 posėdžio protokolas, kuriame minėti kontrolieriai buvo apklausti, nepasirašytas teisėjo, tačiau LITEKO duomenys patvirtina, kad posėdis vyko, protokole nurodytos aplinkybės atitinka garso įrašą, dėl to byloje ginčo nėra, o išklausius posėdžio garso įrašą, girdima liudytojų apklausa. Nors skundžiamame nutarime teisingai nurodoma, kad į bylą buvo pateiktas E. G. vienkartinis bilietas Nr. 548702 (b.l. 50), tačiau visiškai nepagrįstai padaryta išvada, kad jis autobusu važiavo turėdamas bilietą. Liudytojais teisme apklausti kontrolieriai A. J., A. S. ir D. I. patvirtino asmeniškai matę, kaip asmuo, kai jie prisistatė kaip kontrolė, greitai nuėjo žymėti bilietą, t.y. po kontrolės pradžios. Autobuso praėjimas buvo tuščias (b.l. 34-35, 51-52). Kaip jau minėta, Taisyklės įtvirtina kiekvieno keleivio pareigą nedelsiant pažymėti ar aktyvuoti, vos įlipus į viešojo transporto priemonę, toje pačioje stotelėje dar iki viešojo transporto priemonei pajudant, važiavimo bilietą. Kontrolės metu pažymėjus ar aktyvavus bilietą, laikoma, kad keleivis važiavo be bilieto (Taisyklių 41 punktas). Kiekvienam vidutinio išsilavinimo asmeniui turi būti aiškios šios taisyklės, o jų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Nesutiktina su skundžiamo nutarimo ir tuo motyvu, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėmis yra nustatomas teisinis reguliavimas, kuriuo sukuriama nauja teisės norma. Nepagrįstai šiuo atveju apylinkės teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimais dėl įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu ir padarė išvadą, kad Taisyklių 41 punktas pakeičia įstatymo nustatytas teisės normas, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju minėtos Taisyklės ne sukuria naują normą ar pakeičia įstatymą (ANK 446 straipsnio 4 dalis), o jį detalizuoja, paaiškinama šioje normoje esanti sąvoka važiavimas be bilieto.
Skundžiamame nutarime taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės bei jų suvestinės redakcijos nėra ir niekada nebuvo paskelbtos Teisės aktų registre, t. y. tokiu būdu, kaip tai yra numatyta teisės aktų skelbimą ir galiojimą reglamentuojančiame teisės akte. Pažymima, kad vadovaujanti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, galiojusios iki 2014-01-01 (toliau – Tvarka), 12 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių atstovaujamų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Minėtos Taisyklės 2012-01-25 buvo paskelbtos pagal Tvarkos 12 straipsnio reikalavimus ir įsigaliojo 2012-01-26, Taisyklės nėra pripažintos negaliojančiomis ar panaikintos, Taisyklių pakeitimai, įskaitant nagrinėjamam ginčui reikšmingą Taisyklių 41 punktą, teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre (žr. Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 1-2053 „Dėl Tarybos 2012-01-25 sprendimo Nr. 1-402 „Dėl keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2014-11-04, Nr. 2014-15600)), todėl tai, kad įsigaliojusios Taisyklės nebuvo papildomai išviešintos Teisės aktų registre, nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančių Taisyklių nuostatomis. Be to, Taisyklės ar Taisyklių pakeitimai periodiškai skelbiami Vilniaus miesto viešajame transporte, sudarant galimybę keleiviams su jomis susipažinti.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundą nagrinėjantis teismas E. G. iškeltą versiją, kad jis, visgi, važiavo turėdamas bilietą, vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, kadangi jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Nors nubaustasis, apklausiamas teisme, nurodė, kad autobuso praėjime buvo daug žmonių, o jis įlipo per galines duris, todėl reikėjo apeiti kiekvieną žmogų ir tam reikėjo laiko (b.l. 35-36), tačiau kaip minėta, liudytojais apklausiami kontrolieriai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, nurodė asmeniškai matę, kaip E. G. tik jiems įlipus kitoje stotelėje ir prisistačius kontrole, suskubo žymėti bilietą. Minėtų liudytojų parodymai sutapo, jie nėra prieštaringi, taip pat juos patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Priežasčių, dėl kurių liudytojai būtų siekę apkalbėti E. G., teisme nustatyta taip pat nebuvo.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovės A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.
E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojo – kontrolieriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo E. G. nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
Nutartis neskundžiama.