- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- I-4247-811/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė dalyvaujant pareiškėjo G. M., pareiškėjo atstovei advokatei E. A., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui I. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde (I t. b. l. 1-14) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2015-08-21 sprendimą Nr.68-144 (toliau – VMI prie FM Sprendimas) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2015-05-15 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-286 (toliau – Vilniaus AVMI Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu Vilniaus AVMI konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas UAB „Vilniaus prekyba“ ir UAB „EVA grupė“ akcininku, su šiomis įmonėmis sudarė paskolų sutartis, pagal kurias nebuvo investuojamos (suteikiamos) lėšos juridinių vienetų įregistruotai veiklai vykdyti, o performinamas į paskolas susidaręs juridinių vienetų įsiskolinimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir neginčijama, kad atitinkami įsiskolinimai pareiškėjui iš tiesų susidarė pagal vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartis pareiškėjui pardavus kitų kontroliuojamų įmonių akcijas, o įmonėms už jas neatsiskaičius. Reorganizavus akcijas įsigijusius juridinius vienetus, paskolas ir palūkanas mokėjo kiti, veiklą tęsiantys vienetai. Tokiu būdu laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 pareiškėjas palūkanų forma iš savo kontroliuojamų įmonių gavo 440 248 eurų neapmokestinamųjų pajamų: 2008 m. iš UAB „Vilniaus prekyba“ gavo 244 160 eurų; 2009-2010 m. iš UAB „EVA grupė“ gavo 196 088 eurų.
Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimuose nurodytais argumentais, kad analizuoti pareiškėjo sudaryti sandoriai neturėjo ekonominės logikos, jų forma neatitiko jų turinio, o pagrindinis šių sandorių tikslas buvo gauti neapmokestinamų pajamų, todėl nepagrįstai taikomos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 str. nuostatos. Tuo pačiu mano, kad mokesčių administratoriaus pozicija grindžiama nelogiškomis, nenuosekliomis išvadomis ir abstrakčiomis prielaidomis, o įrodinėjimo našta nepagrįstai perkeliama pareiškėjui. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas gavo neapmokestinamųjų A klasės pajamų, papildomas mokėtinas mokestis turėtų būti nurodytas sumokėti išskaičiuojančiam asmeniui, o ne pareiškėjui.
Pareiškėjas teigia, kad vien aplinkybė, kad sudarydamas sandorius ir juose dalyvaudamas pareiškėjas įgijo tam tikrą mokestinį pranašumą, pati savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad šie sandoriai sudaryti piktnaudžiaujant mokesčių mokėtojų teisėmis. Apmokestinamieji asmenys paprastai gali laisvai pasirinkti organizacines struktūras ir sandorių formas, kurios jiems atrodo tinkamiausios jų ekonominei veiklai ir siekdami riboti mokesčių naštą. Joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vieną iš kelių teisėto elgesio modelio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė.
Pareiškėjo teigimu, nustatyti tik faktai, kokia kaina buvo pirktos / parduotos akcijos, tačiau neatlikta papildoma analizė – nenurodyta, kuri iš lyginamų kainų (prikimo ar perleidimo) yra neteisinga, daromos neparemtos įmonių veiklos / finansiniais duomenimis, turto vertinimo ataskaitomis išvados, nepateiktas nė vienas įrodymas, paneigiantis, kad kažkuri iš kainų yra netikra, neteisinga ar neatitinkanti rinkos kainos. Sandorių kainos lygintos selektyviai, neanalizuojant pačių sandorių turinio ir jų sudarymo aplinkybių, akivaizdžiai ignoruojant daromoms prielaidoms nepalankius faktus (pvz., UAB „Optimali investicija“ akcijų pirkimo ir perleidimo kaina). Be to teigia, kad akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai, pareiškėjo vykdyti iki 2003-01-01, t. y. iki Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ), kuriame įtvirtinta lengvata palūkanoms, kurios pradedamos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų, už gyventojų suteiktas paskolas, įsigaliojimo, kai visi akcijų perleidimo sandoriai, įvardinti kaip prielaida pareiškėjui 2008 m. išmokėti neapmokestinamas palūkanas, buvo sudaryti ir įvykdyti.
Nurodo, kad mokesčių administratorius, bandydamas kelti abejonę dėl netinkamų sandorių kainų, visiškai neatskleidė, kaip šie sandoriai tapo „mokesčių vengimo“ schemos dalimi, kai atitinkamos teisės normos dar nebuvo priimtos. Teigia, kad ne vienintelis finansinių išteklių įmonei suteikimo būdas yra tiesioginis pinigų pervedimas, todėl tuo tikslu buvo perkeliamos reikalavimo teisės. Neturint laisvų lėšų išmokėti tam tikras sumas, buvo formuojamos paskolos, už kurių naudojimąsi mokamos nustatyto dydžio palūkanos. Šiuos veiksmus laiko normalia verslo praktika ir mano, kad vien dėl to, kad mokesčių administratoriui sunku ją suprasti dėl ribotos verslo ekonomikos sampratos, tai netampa mokesčių vengimu. Skolinimąsi šiuo atveju laiko normalia verslo praktika, kai maksimaliai panaudojami pačios grupės turimi ekonominiai ištekliai, sukuriama ekonominė nauda išsaugoma grupės viduje. O mokestines to pasekmes laiko pačios valstybės nustatyto teisinio reguliavimo papildoma pasekme. Teigia, kad paskolų teikimas įmonėms savaime, nenustačius visiško tokių skolinimo sandorių dirbtinumo, turto perdavimo nerealumo ar netikslingumo, jų nevykdymo ir pan., negali būti pagrindas pripažinti, kad paskolų sutartys buvo apsimestinės ar sudarytos išimtinai mokestiniais tikslais.
Teigia, kad paskolos grąžinimo anksčiau, nei po 366 dienų atveju, jokios palūkanos apskritai nebūtų mokamos ir mano esant nelogiška ir neprotinga teigti, kad normaliomis rinkos sąlygomis veikiantys asmenys sutiktų atsisakyti pajamų vien dėl to, kad jiems neatsirastų prievolė mokėti mokesčius nuo palūkanų. Mano, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog asmuo atsisako gautinų pajamų vien todėl, kad nereiktų mokėti valstybei mokesčių, prieštarauja elemantariai logikai.
Nurodo, kad mokesčių administratorius analizuoja 2001 metais vykdytus sandorius, kurie niekuomet iki 2013 metų nebuvo ginčyti mokestine tvarka, jų realumo nekvestionuoja. Įsiskolinimai, kurie buvo pakeisti į paskolas, egzistavo realiai, t. y. kilo iš atitinkamų sandorių, todėl mano, kad teigiant, jog įsiskolinimą keičiant paskola nepatiriamos paskolų teikimo išlaidos, sėkmingai galima būtų teigti, kad jiems sudarant, nebuvo gautos ir pajamos.
Tuo pačiu teigia, kad vien aplinkybė, jog asmenys laikomi susijusiais asmenimis, savaime negali reikšti ir nereiškia, kad jie vienas kitam gali daryti kokią nors reikšmingą įtaką ar ją visais atvejais daro. Nurodo, kad mokesčių administratorius sprendime jokių paaiškinimų ir argumentų dėl susijusių asmenų realios galimybės daryti įtaką nepateikė. Pareiškėjas buvo mažumos akcininkas, jo valdoma dalis visais atvejais buvo apie 2 procentus akcijų, todėl negalėjo daryti esminės įtakos įmonių priimamiems sprendimams. Sprendimai dėl įmonių reorganizavimo, įstatinio kapitalo mažinimo, reikalavimo teisių perkėlimo priimami balsų dauguma, o lemiamą sprendimą priimą didžiąją akcijų dalį valdantys asmenys. Teigia, kad mokesčių administratorius nenustatė jokių aplinkybių, kad pareiškėjas būtų veikęs pagal kokius nors išankstinius susitarimus ar įsipareigojimus su kitais akcininkais. Mano, kad vien faktas, kad pareiškėjas ir jo broliai yra susiję asmenys pagal GPMĮ, taip pat nėra pagrindas teigti, kad jie galėjo ar darė įtaką vienas kitam, ir visus sandorius, kuriuose jie dalyvauja, perkvalifikuoti mokesčių tikslais.
Teigia, kad mokesčių administratorius niekaip nepagrindžia, jog pareiškėjo ir UAB „Vilniaus prekyba“ bei UAB „EVA grupė“ sudaryti sandoriai buvo finansiškai nenaudingi pačioms įmonėms. Nurodo, kad atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą nenumatymas sutartyje su EVA Holding dėl UAB „EVA grupė“ akcijų perleidimo savaime nereiškia jos nebūvimą, nes sutarties šalių tarpusavio atsakomybės klausimus reguliuoja ne tik sutartys, bet ir teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ji gali būti kur kas platesnės apimties, nei aptariama šalių sutartyse, todėl sprendimą pakeisti tokią prievolę paskola su aiškiai apibrėžtomis palūkanomis, atsakomybe, papildomomis garantijomis skolininkui (pirmiausia – dėl grąžinimo termino) yra visiškai logiškas ir ekonomiškai pagrįstas. Teigia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius patiria žalą, todėl skolininkas privaląs mokėti palūkanas (CK 6.210 str.), o viena pagrindinių netesybų funkcijų pagal CK 6.258 str. taip pat yra kompensacinė (žalos atlyginimo). GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p. aiškiai buvo nustatyta, kad sumos materialinei žalai atlyginti yra neapmokestinamos.
Nurodo, kad pareiškėjas, kaip sandorio šalis, privalėjo pasirašyti paskolos sutartis su paskolos gavėjomis. Net jei pareiškėjas būtų balsavęs „prieš“ priimant akcijų sprendimus, tai nebūtų pakeitę įmonių sprendimo ir , tikėtina, nebūtų turėję esminės įtakos mokesčių administratoriaus atliktam sandorių perkvalifikavimui.
Mano, kad iš mokesčių administratoriaus akcento, kad UAB „Vilniaus prekyba“ turėjo ypač didelę sukauptų dividendų sumą, kuri akcininkams nebuvo išmokėta, turėtų sekti, kad atkuriant paslėptas ir iškreiptas aplinkybes, šios išmokėtos lėšos pirmiausia turėtų būti pripažintos dividendais, kas lemtų mažesnio tarifo taikymą 2008 metais ir ženkliai sumažintų pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių sumą. Teigia, kad mokesčių administratorius neįrodė, kad paskolos nebuvo teikiamos (nepaneigė jų formos), nepagrindė, kad tokių sutarčių vienintelis tikslas buvo gauti mokestinę naudą, nesugebėjo atkurti jokių iškreiptų ar paslėptų aplinkybių, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, todėl MAĮ 69 str. 1 d. nuostatos pritaikytos nepagrįstai.
Tuo pačiu teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, nes skundžiamuose sprendimuose užima poziciją, kad pareiškėjas nepagrindė tam tikrų aplinkybių (sandorių sudarymo tikslų), nepateikė įrodymų ir argumentų dėl sandorio tikslingumo, taip pat nepagrįstai mokesčio sumokėjimo pareigą perkėlė nuo išskaičiuojančio asmens pareiškėjui, nepagrindė, kad pareiškėjas „apgavo“ įmones UAB „Vilniaus prekyba“ ir UAB „EVA grupė“ ar kad buvo tikslingai siekiama perkelti mokesčių mokėjimą to akivaizdžiai negalinčiam padaryti asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI prie FM atsiliepime (I t. b. l. 57-61) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti. Teigia, kad pareiškėjas savo nesutikimą su VMI prie FM Sprendimo išvadomis grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais ginčijo Vilniaus AVMI Sprendimą.
Atsakovė nurodo nustačiusi, kad pareiškėjas yra UAB „Vilniaus prekyba“ ir UAB „EVA grupė“ akcininkas, su šiomis įmonėmis sudarė paskolų sutartis, pagal kurias nebuvo investuojamos lėšos juridinių vienetų įregistruotai veiklai vykdyti, o performinamas į paskolas susidaręs juridinių vienetų įsiskolinimas. Toks įsiskolinimas pareiškėjui susidarė pagal vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis, kai pareiškėjas pardavė kitų kontroliuojamų vienetų akcijas, tačiau už jas neatsiskaitė. Reorganizavus juridinius vienetus paskolas ir palūkanas mokėjo kiti, veiklą tęsiantys susiję vienetai. Tokiu būdu pareiškėjas laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 palūkanų forma iš savo kontroliuojamų vienetų gavo 440 248,67 Lt neapmokestinamų pajamų: 2008 m. 244 160,05 Lt iš UAB „Vilniaus prekyba”; 2) 2009 m. – 184 963,56 Lt, 2010 m. – 11 125,06 Lt (viso 196 088,62 Lt) iš UAB „EVA grupė“.
Dėl pareiškėjo iš UAB „Vilniaus prekyba“ gautų palūkanų. Patikrinimo akte nurodyta, kad kreditoriniai reikalavimai, kurių pagrindu pareiškėjas 2008 m. gavo 244 160,05 Lt palūkanų iš UAB „Vilniaus prekyba”, faktiškai susidarė dėl 2001 – 2002 m. vykdytų akcijų pirkimo pardavimo sandorių su kitomis įmonėmis, todėl vertinant palūkanų gavimo aplinkybes buvo išanalizuoti šio laikotarpio sandoriai bei su jais susijusios aplinkybės (patikrinimo akto 3-9 puslapiai). Išanalizavus minėtų sandorių aplinkybes nustatyta, kad UAB „Vilniaus prekyba” turėdama sukaupusi ypač didelį nepaskirstytą pelną (2007 m. gavo 5 328 203 000 Lt grynojo pelno, 2007-12-31 nepaskirstytas pelnas buvo 5 259 691 000 Lt) įmonės akcininkui pareiškėjui pajamų iš paskirstytojo pelno (dividendų) nėra mokėjusi, o pagrindinės pareiškėjo gaunamos piniginės lėšos iš susijusios įmonės yra palūkanos už suteiktą 2005-12-30 paskolą, kurios pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Pagrindinis piniginių lėšų išmokėjimo akcininkui pareiškėjui šaltinis yra UAB „Vilniaus prekyba” veiklos pajamos, t. y. dukterinės įmonės UAB „VP Market“ išmokėti dividendai, UAB „VP Market“ akcijų pardavimo pajamos, Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybių obligacijų pardavimo pajamos.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Vilniaus prekybos” nekilnojamas turtas pagal 2001-11-23 – 2001-12-03 akcijų pasirašymo sutartis įsigijo 35 012 300 vnt. UAB „Optimali investicija” akcijų už 350 123 000 Lt emisijos kainą (vienos akcijos įsigijimo kaina – 10 Lt). Pareiškėjas 2001-12-30 įsigijo 1 583 071 vnt. UAB „Optimali investicija” akcijų už 18 040 519 Lt (11,40 Lt už vieną akciją). Pareiškėjas 2002-04-28 visas turimas UAB „Optimali investicija” akcijas pardavė Draugijai už 15 830 710 Lt (10 Lt už vieną akciją). Pažymėtina, kad 2001-12-29 Eurobaltica Holding S.A. įsigijo iš UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas 242 980 vnt. UAB „Optimali investicija” akcijų už 1 159 218 Lt (4,77 Lt už vieną akciją), iš UAB „Turto vystymo įmonė“ 1 386 450 vnt. akcijų už 4 860 576 Lt (3,51 Lt už vieną akciją), t. y. už 2,4 – 3,2 karto mažesnę kainą nei Pareiškėjas (11,40 Lt už vienetą) 2001-12-30 įsigijo iš Eurobaltica Holding S.A. arba už 2,1 – 2,8 karto mažesnę kainą nei Draugija 2002-04-28 įsigijo minėtos įmonės akcijų iš Pareiškėjo (10 Lt už vienetą), kas nėra pagrįsta ekonomine logika.
Pareiškėjas 2001-12-30 įsigijo 1 583 071 vnt. UAB „Optimali investicija” akcijų už 18 040 519 Lt iš Eurobaltica Holding S.A. Pareiškėjo mokėtiną 18 040 519 Lt 2001-12-30 Eurobaltica Holding S.A. perleido UAB „Vakarų investicija”. Pareiškėjo mokėtina suma 2002-05-03 įskaityta į UAB „Vakarų investicija” mokėtiną sumą už pareiškėjo 2001-12-20 parduotas 154 000 vnt. UAB „VP Market” akcijas už 60 060 600 Lt.
Pareiškėjui iš esmės nepatiriant realių išlaidų po 2001-12-20 sandorio, pareiškėjas 2001-12-24 iš Panbaltica Holding S. A. (atstovaujamos direktoriaus pareiškėjo) įsigijo 1 863 vnt. UAB „VP Market” akcijų už 17 000 000 Lt (po 9 125,07 Lt už vnt.). Pagal 2001-12-30 reikalavimo perleidimo sutartį Liuksemburgo įmonės Panbaltica Holding S. A. 17 000 000 Lt reikalavimo teisę perėmė UAB „Vilniaus prekyba” nekilnojamas turtas. Pagal 2002-05-02 reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamas turtas perleido reikalavimo teisę į 17 000 000 Lt UAB „Vakarų investicija”. Pareiškėjas 2001-12-30 iš Eurobaltica Holding S. A. (atstovaujamos generalinio direktoriaus I. S.) įsigijo 19 936 vnt. UAB „VP Market” akcijų už 8 773 890 Lt (po 440,10 Lt už vnt.). Pagal 2001-12-30 reikalavimo perleidimo sutartį Liuksemburgo Eurobaltica Holding S. A. perleido 8 773 890 Lt reikalavimo teisę UAB „Vakarų investicija” į pareiškėjo skolą. Ši skola 2002-05-03 buvo įskaityta į UAB „Vakarų investicija“ skolą pareiškėjui už 2001-12-20 šio asmens parduotus 154 000 vnt. UAB „VP Market“ akcijų už 60 060 600 Lt, kurių įsigijimo šaltinis yra UAB „Vilniaus duona plius“ akcijų perleidimas pagal 2001-12-05 sutartį. Tokiu būdu Pareiškėjas įsigijo 21 801 vnt. UAB „VP Market“ akcijų (2 proc. įmonės įstatinio kapitalo).
Didinant įstatinį kapitalą 2001-12-10 pareiškėjas įsigijo 154 000 vnt. UAB „VP Market“ akcijų už 15 400 000 Lt (100 Lt už vnt.). Minėtas akcijas pareiškėjas įsigijo 2001-12-05 pardavęs 154 vnt. UAB „Vilniaus duona plius“ akcijas už 15 400 000 Lt (100 000 Lt už vnt.). UAB „Vilniaus duona plius“ akcijas pareiškėjas buvo įsigijęs prieš 30 dienų, t. y. 2001-11-05 už 15 400 Lt (100 Lt už vnt.), t. y. 1000 kartų pigiau, negu pardavė, kas nėra pagrįsta ekonomine logika.
Pareiškėjui 2002-04-28 pardavus 1 583 071 vnt. UAB „Optimali investicija“ akcijų Visuomeninei invalidų organizacijai „Spindulio draugija”, Draugijos finansinio įsipareigojimo pareiškėjui 11 099 411 Lt dalį 2003-01-30 perėmė UAB „VP Market“, 9 452 355,76 Lt dalį 2005-12-30 perėmė UAB „Vilniaus prekyba“ ir nuo 7 358 435 Lt sumos pagal 2005-12-30 paskolos sutartį apskaičiavo ir 2008 m. išmokėjo 244 160,05 Lt palūkanų, nors realiai jokių finansinių lėšų pagal šį sandorį iš pareiškėjo nebuvo gavusi.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nustatytas aplinkybes padaryta išvada, kad pareiškėjas, sudarydamas tarpinius UAB „Optimali investicija“ ir UAB „VP Market“ akcijų pirkimo – pardavimo ir paskolų sandorius, įmonėms iš esmės piniginių lėšų nesumokėjo ir realių išlaidų nepatyrė, t. y. pareiškėjas pagal 2001-12-30 (įsigytos „Optimali investicija“ akcijos už 18 040 519 Lt) sandorį susidariusį įsipareigojimą padengė įskaitydamas priepriešinius reikalavimus. Po šiame punkte nurodyto sandorio pareiškėjas jokių įsipareigojimų pagal minėtus akcijų pirkimo – pardavimo sandorius neturėjo, tačiau pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 1 583 071 vnt. UAB „Optimali investicija“ akcijų (2 proc. įstatinio kapitalo) bei į 21 801 vnt. UAB „VP Market“ akcijų (2 proc. įmonės įstatinio kapitalo).
Įvertinus nurodytas aplinkybes padaryta išvada, kad pareiškėjas 2001-12-30, įsigydamas 1 583 071 vnt. UAB „Optimali investicija“ akcijų už 18 040 519 Lt, turėjo tikslą sudaryti eilę sandorių tarp susijusių juridinių asmenų, kurių pagrindu įgytų 1 583 071 vnt. UAB „Optimali investicija“ akcijų, kurias perleidęs Draugijai suformuotų 15 830 719 Lt finansinį įsipareigojimą bei sudarytų galimybę ateityje piniginių lėšų gavimą iš susijusių asmenų pateisinti nurodytais tarpiniais sandoriais.
Nustatyta, kad Draugiją 2002-04-26 sprendimu įsteigė E. K., kuri yra M. B. sutuoktinės J. B., V. N., J. N. ir N. N. sesuo. Nuo 2004-04-05 įmonės dalininkai yra E. K., L. N., kuri 1996-08-30 – 2009-01-15 laikotarpiu buvo N. N. sutuoktinė bei Ž. M., kuri nuo 1997-01-04 yra pareiškėjo sutuoktinė. Nuo 2008-12-05 buvo dvi Draugijos dalininkės – E. K. ir Ž. M., 2009-08-11 Draugijos dalininkės buvo E. K., Ž. M. ir J. B., kuri nuo 2006-09-21 yra VP GRUPĖ, UAB vadovė. Pagal šios įmonės pateiktus duomenis (FR0438) 25 proc. VP GRUPĖ, UAB akcijų valdė V. N., 14 proc. – Ž. M.. Taigi 2002-04-28 UAB „Optimali investicija“ akcijų kontrolė buvo perleista Draugijai, kurios dalyvės ir ankstesni UAB „Optimali investicija“ akcininkai pagal GPMĮ 2 str. 19 dalį ir 32 dalį yra susiję ir asocijuoti asmenys.
Nustatyta, kad beveik visą UAB „Optimali investicija“ įstatinį kapitalą 2001-11-23 - 2001-12-28 suformavo UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamas turtas ir UAB „Turto vystymo įmonė“ nepiniginiais įnašais – 791 525 850 Lt vertės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Nustatyta, kad didžiąją dalį šio turto UAB „Optimali investicija“ pardavė: 2001-12-21 UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas už 106 464 000 Lt ir UAB „Turto vystymo įmonė“ už 76 441 600 Lt, 2002 m. gegužės mėn., t. y. po 2002-04-28 akcijų pardavimo Draugijai, pardavė UAB „VP Market“ už 703 148 902 Lt. Didžiąją dalį UAB „VP Market“ skolos (554 970 556 Lt) ir UAB „Turto vystymo įmonė“ skolos (76 341 600 Lt) 2003-01-30 perėmė Draugija, t. y. iš viso perėmė 631 312 156 Lt dydžio įsipareigojimus UAB „Optimali investicija“ (tokiu būdu perleido likusius įsipareigojimus fiziniams asmenims už UAB „Optimali investicija“ akcijas). Atitinkamai 2003-05-26 buvo sumažintas UAB „Optimali investicija“ įstatinis kapitalas ir ši įmonė tapo skolinga Draugijai 743 269 500 Lt. Tokiu būdu fiziniams asmenims parduotų UAB „Optimali investicija“ akcijų vertė buvo suformuota iš su pareiškėju susijusių įmonių turto, kuris vėliau buvo perleistas su pareiškėju susijusioms įmonėms, o tokiu būdu susidarę įmonių tarpusavio įsipareigojimai padengti anuliuojant Draugijos turimas UAB „Optimali investicija“ akcijas. Iš to seka, kad didžioji dalis UAB „Optimali investicija“ akcijų Draugijai nebuvo reikalinga.
Pažymėtina, kad Draugija už UAB „Optimali investicija“ akcijas fiziniams asmenims sumokėjo 160 223 694 Lt, tačiau atsiskaitė ne iš įmonės lėšų, o UAB „Optimali investicija“ suteiktų paskolų (111 957 350 Lt) ir šios įmonės dividendų (48 284 480,60 Lt). Iš to seka, kad Draugija įsigydama UAB „Optimali investicija“ akcijas, neturėjo finansinių galimybių už jas atsiskaityti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad 2002-04-28 perleidžiant UAB „Optimali investicija“ akcijas Draugijai, iš anksto buvo numatyta fiziniams asmenims susidariusius finansinius įsipareigojimus perkelti UAB „VP Market“, kurios 2 proc. akcijų valdė pareiškėjas, t. y. su pareiškėju susijusiai įmonei perkelti didžiąją dalį UAB „Optimali investicija“ turto bei anuliuoti didžiąją dalį Draugijos įsigytų UAB „Optimali investicija“ akcijų.
UAB „VP Market“ galėjo minėtą nekilnojamąjį turtą įsigyti tiesiogiai iš UAB „Turto vystymo įmonė“ ir UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamas turtas ir už jį atsiskaityti su minėtomis įmonėmis, tačiau buvo priimtas sprendimas sudaryti eilę akcijų pirkimo-pardavimo, įsipareigojimų perkėlimo, paskolų sandorių, kurių pagrindu UAB „VP Market“ įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau susidarė 11 099 411 Lt UAB „VP Market“ skola įmonės akcininkui pareiškėjui, nors turtas yra įsigytas iš kitų juridinių asmenų, o pareiškėjas jokių realių akcijų įsigijimo, paskolų teikimo išlaidų nepatyrė.
Devyni fiziniai asmenys 2004-12-17 – 2004-12-18 100 proc. UAB „VP Market“ akcijų perleido UAB „Vilniaus prekyba“ (pareiškėjas pardavė 21 804 vnt. akcijų). UAB „Vilniaus prekyba“, kurios 2 proc. akcijų valdė pareiškėjas, 2005-12-30 priėmė finansiškai nenaudingą sprendimą perimti susijusios įmonės UAB „VP Market“ (UAB „Vilniaus prekyba“ valdė 100 proc. akcijų) 9 452 355,76 Lt dydžio įsipareigojimą pareiškėjui ir nuo 7 358 435 Lt sumos mokėti palūkanas nors:
- Draugija pagal 2002-04-28 UAB „Optimali investicija“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir UAB „VP Market“ pagal 2003-01-30 skolos perkėlimo sutartį įsipareigojo atsiskaityti su pareiškėju dalimis iki 2012-12-31, todėl UAB „Vilniaus prekyba“ valdoma įmonė UAB „VP Market“ turėjo galimybę iki nurodytos datos nemokėdama palūkanų atsiskaityti su pareiškėju, tačiau UAB „Vilniaus prekyba“, perimdama UAB „VP Market“ skolas, įsipareigojo jas grąžinti iki 2010-12-30 ir nuo didžiosios dalies skolos mokėti pareiškėjui palūkanas.
- UAB „Vilniaus prekyba“ ir pareiškėjo pasirašytoje 2005-12-30 paskolos sutartyje nurodyta palūkanų norma - 12 mėn. VILIBOR + 0,7 proc. marža, kuri keičiama kas 12 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2005-12-30 palūkanų norma – 3,52 proc., nuo 2006-12-30 – 4,76 proc., nuo 2007-12-30 – 8,01 proc. Tuo tarpu 2005-12-30 konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartyje, kurios pagrindu UAB „VP Market“ perleido UAB „Vilniaus prekyba“ 1 100 vnt. UAB „VP Market“ konvertuojamųjų obligacijų (bendra emisijos kaina – 220 000 000 Lt) ir tokiu būdu padengė didžiąją dalį UAB „Vilniaus prekyba“ 2005-12-30 perimtų įsipareigojimų (417 392 834,57 Lt), numatyta fiksuota palūkanų norma 3,74 proc.
Pagal GPMĮ 17 str. nuostatas neapmokestinamos yra palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. Pareiškėjo ir susijusios įmonės UAB „Vilniaus prekyba“ sudarytoje 2005-12-30 paskolos sutartyje numatyta sąlyga, kad jei paskolos davėjas pareikalauja grąžinti bet kurią paskolos dalį sumokant ją anksčiau kaip iki 2007-01-02 (368 dienos nuo 2005-12-30 paskolos sutarties pasirašymo), paskola tampa neatlygintine ir pagal šią paskolos sutartį neturi būti mokamos palūkanos už visą laikotarpį iki paskolos grąžinimo. Todėl padaryta išvada, kad UAB „Vilniaus prekyba“ ir pareiškėjas jau pasirašydami minėtas paskolų sutartis iš anksto numatė sąlygas, kurioms esant gautos palūkanos nebūtų priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, palūkanų mokėjimas siejamas ne su įmonės galimybėmis išmokėti pinigines išmokas, o su sąlygomis, kai pagal teisės nuostatas nesusidaro mokėtinų mokesčių. UAB „Vilniaus prekyba“ pagal 2005-12-30 paskolos sutartį susidariusius įsipareigojimus pareiškėjui pradėjo grąžinti 2007-02-01, t. y. sulaukus termino, kuriam esant gautos palūkanos nepriskiriamos apmokestinamoms pajamoms.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal GPMĮ 2 str. 19 dalį ir 32 dalį UAB „Vakarų investicija“, UAB „VP Market“, UAB „Vilniaus prekyba“ nekilnojamas turtas, UAB „Turto vystymo įmonė“, Panbaltica Holding S.A., UAB „Vilniaus prekyba“ ir pareiškėjas yra susiję bei asocijuoti asmenys, padaryta išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę daryti realią įtaką šių įmonių priimamiems sprendimams.
Įvertinęs tai, mokesčių administratorius nustatė, kad mokestinę naudą gavo pareiškėjas ir kiti akcininkai, o ne UAB „Vilniaus prekyba“. Paskolos pradėtos grąžinti po metų, t. y. pareiškėjo naudai. Be to, įvertinus nustatytas aplinkybes patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjas, sudarydamas tarpinius UAB „Optimali investicija“ ir UAB „VP Market“ akcijų pirkimo – pardavimo ir paskolų sandorius, įmonėms iš esmės piniginių lėšų nesumokėjo, realių išlaidų nepatyrė bei jokių įsipareigojimų pagal akcijų pirkimo – pardavimo sandorius neturėjo, tačiau pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 1 583 071 vnt. UAB „Optimali investicija“ akcijų (nepatyrė realių išlaidų susidarant 11 099 411 Lt UAB „VP Market“ skolai įmonės akcininkui pareiškėjui). UAB „Vilniaus prekyba“ ir pareiškėjas jau pasirašydami paskolų sutartis iš anksto numatė sąlygas, kurioms esant gautos palūkanos nebūtų priskiriamos apmokestinamoms pajamoms. UAB „Vilniaus prekyba“ pagal 2005-12-30 paskolos sutartį susidariusius įsipareigojimus pareiškėjui pradėjo grąžinti sulaukus termino, kuriam esant gautos palūkanos nepriskiriamos apmokestinamoms pajamoms. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 69 str., GPMĮ 6 str. 3 dalies nuostatomis ir nuo mokestinio patikrinimo metu nustatytų gautų 244 160,05 Lt kitų pajamų už 2008 metus pareiškėjui nurodė sumokėti 16 971,15 Eur GPM.
Dėl pareiškėjo iš UAB „EVA grupė“ gautų palūkanų. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2009 - 2010 m. pagal 2009-01-09 paskolų sutartis iš UAB „EVA grupė“ gavo 196 088,62 Lt palūkanų (2009 m. – 184 963,57 Lt, 2010 m. – 11 125,05 Lt). Kreditoriniai reikalavimai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išmokėtos palūkanos, faktiškai susidarė dėl EVA HOLDING, UAB įsigytų UAB „EVA grupė“ akcijų. Pareiškėjas, kaip viena iš sandorio šalių, pasirašė 2008-04-09 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2008-07-09 paskolos sutartį, 2009-01-09 paskolos sutartį. 2008-04-23 sprendimą parengti reorganizavimo sąlygas ir 2008-07-11 sprendimą patvirtinti reorganizavimo sąlygas priėmė UAB „EVA grupė“ vienintelis akcininkas EVA HOLDING, UAB, kurios vienas iš akcininkų buvo pareiškėjas.
EVA HOLDING, UAB disponuojamas turtas nuo 2008 m. balandžio mėn. (UAB „EVA grupė“ akcijų įsigijimo) iki 2008 m. liepos mėn. (EVA HOLDING, UAB prijungimo prie UAB „EVA GRUPĖ“) neviršijo 9 463,95 Lt (neskaitant UAB „EVA grupė“ akcijų), įmonės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, vienintelės įmonės pajamos – 2,87 Lt palūkanų, įmonė nebuvo paėmusi paskolų iš bankų ar kitų kredito įstaigų. Pagal EVA HOLDING, UAB didžiosios knygos išrašus, reorganizacijos metu visą EVA HOLDING, UAB turtą sudarė UAB „EVA grupė“ akcijos (100 000 000 Lt), kurias po reorganizacijos įgijo veiklą baigusios EVA HOLDING, UAB akcininkai, tuo pačiu ir pareiškėjas, ir piniginės lėšos (1 594,26 Lt), įmonės nepaskirstytas nuostolis buvo 8 405,74 Lt, visus įsipareigojimus sudarė 100 000 000 Lt skola EVA HOLDING, UAB akcininkams (t. t. 1 967 000 Lt pareiškėjui). EVA HOLDING, UAB yra turėjusi tik 3 darbuotojus: D. K. (2008-01-03 – 2008-03-04, įmonės vadovas), D. B. (2008-03-05 – 2008-07-17, įmonės vadovė), I. K. (2008-03-06 – 2008-07-17, apskaitą tvarkantis asmuo). D. B. ir I. K. tais pačiais laikotarpiais dirbo ir UAB „EVA grupė“. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad įmonėms EVA HOLDING, UAB ir UAB „EVA grupė“ buvo ekonomiškai tikslinga sudaryti 2008-04-09 akcijų perleidimo sandorį, kurio pagrindu EVA HOLDING, UAB prisiėmė ypač didelį finansinį įsipareigojimą akcininkams (10 000 kartų viršijantį jos įstatinį kapitalą), ir kurio EVA HOLDING, UAB neturėjo galimybių įvykdyti. Be to, 2008-07-17 reorganizacijos metu UAB „EVA grupė“, įgydama sąlyginai mažą turtą, prisiėmė didelius finansinius įsipareigojimus (100 000 000 Lt), iš esmės susidariusius už jos pačios akcijų perleidimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad EVA HOLDING, UAB 2008-04-09 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu prisiėmė 100 000 000 Lt dydžio finansinį įsipareigojimą akcininkams, kurio įvykdyti neturėjo galimybės.
EVA HOLDING, UAB neatsiskaitė už 2008-04-09 įsigytas UAB „EVA grupė“ akcijas, o 2008-07-09 prievolę sumokėti už akcijas pakeitė į prievolę grąžinti paskolas, 2008-07-17 reorganizacijos metu EVA HOLDING, UAB prievoles perėmė UAB „EVA grupė“. Pažymėtina, kad 2008-04-29 jau buvo parengtos reorganizavimo sąlygos, pagal kurias EVA HOLDING, UAB prijungiama prie UAB „EVA grupė“, todėl pasirašant 2008-07-09 paskolos sutartį buvo žinoma, kad EVA HOLDING, UAB pagal šią paskolos sutartį nereikės atsiskaityti.
EVA HOLDING, UAB pagal 2008-04-09 UAB „EVA grupė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti pareiškėjui 1 967 000 Lt mokėjimo pavedimu į pareiškėjo vardu atidarytą banko sąskaitą, tačiau sutartyje nėra numatyta EVA HOLDING, UAB atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (baudos, delspinigiai). 2008-07-09 paskolos sutartyje numatytos 0,03 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną (paskolos grąžinimo terminas – 2011-05-26), kas atitinka 10,95 proc. dydžio metines palūkanas (0,03 x 365). Šis palūkanų dydis (10,95 proc.) yra artimas palūkanų normai, kuri buvo taikyta 2009-01-09 – 2010-01-08 laikotarpiu pagal 2009-01-09 paskolos sutartį (nuo 2009-01-09 - 9,45 proc., nuo 2009-07-09 – 10,15 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu UAB „EVA grupė“ būtų išmokėjusi pareiškėjui netesybas dėl 2008-04-09 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje ir 2008-07-09 paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, pagal GPMĮ nuostatas tokios pajamų būtų priskirtos apmokestinamoms pajamoms.
Nuo 2008-03-03 EVA HOLDING, UAB akcijų įsigijimo sandorio iki 2008-07-17 reorganizacijos praėjo sąlyginai trumpas laiko tarpas, t. y. mažiau nei 5 mėnesiai. Praėjus 14 dienų nuo 2008-04-09 akcijų pardavimo sandorio (2008-04-23) UAB „EVA grupė“ akcininkė EVA HOLDING, UAB (kurios 1,97 proc. akcijų valdė pareiškėjas), priėmė sprendimą parengti reorganizavimo sąlygas, pagal kurias prie UAB „EVA grupė“ būtų prijungiama EVA HOLDING, UAB. Pagal UAB „EVA grupė“ pateiktus dokumentus reorganizavimo sąlygos buvo parengtos po 6 dienų (2008-04-29) nuo sprendimo parengti reorganizavimo sąlygas.
Nustatyta, kad iki 2008-04-09 akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo pareiškėjas valdė 196 700 vnt. UAB „EVA grupė“ akcijų, t. y. 1,97 proc. UAB „EVA grupė“ įstatinio kapitalo, kurį sudarė 10 000 000 vnt. akcijų (vienos nominali vertė – 10 Lt). Po 2008-07-17 reorganizacijos pareiškėjas įgijo 354 600 vnt. UAB „EVA grupė“ akcijų (vienos nominali vertė 1 Lt), t. y. 1,97 proc. UAB „EVA grupė“ įstatinio kapitalo. Taigi po tarpinių akcijų pirkimo – pardavimo ir paskolų sandorių faktiškai pareiškėjo valdoma UAB „EVA grupė“ akcijų dalis iš esmės nepasikeitė. Tokiu būdu nepasikeitė ir šių akcijų pagrindu suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, įskaitant teisę į paskirstytą pelną (dividendus).
UAB „EVA grupė“ ir EVA HOLDING, UAB reorganizavimo sąlygose nurodytas pagrindinis reorganizavimo principas ir tikslas – efektyvus, sklandus ir ekonomiškas EVA HOLDING, UAB, kuri po reorganizavimo pasibaigia, viso turto, teisių ir pareigų perėjimas UAB „EVA grupė“, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, vykdant skaidrią, numatančią tinkamą bendrovių kreditorių ir akcininkų teisių apsaugą, prijungimo procedūrą. Patikrinimo akte pažymėta, kad nurodytas tikslas nepagrindžia, kodėl buvo priimtas sprendimas EVA HOLDING, UAB prijungti prie UAB „EVA grupė“, ir kokią naudą šis sprendimas turės įmonių veiklai.
Pareiškėjas 2009-01-09 pateikė prašymą UAB „EVA grupė“ grąžinti 1 967 000 Lt paskolą pagal 2008-07-09 su EVA HOLDING, UAB pasirašytą paskolos sutartį. Tą pačią dieną UAB „EVA grupė“ priėmė įmonei finansiškai nenaudingą sprendimą ir pasirašė su pareiškėju paskolos sutartį ir novacijos sutartį, kurių pagrindu UAB „EVA grupė“ prievolė sumokėti pareiškėjui 1 967 000 Lt pakeista į prievolę grąžinti paskolą pagal minėtą paskolos sutartį su palūkanomis. Nuo 1 967 000 Lt sumos UAB „EVA grupė“ apskaičiavo ir išmokėjo 196 088,62 Lt palūkanų, nors realių finansinių lėšų pagal paskolų sutartis UAB „EVA grupė“ negavo ir neturėjo galimybių mokėti tokias ženklias pinigines išmokų sumas, o 2008-12-31 sukauptas nepaskirstytas pelnas siekė tik 117 000 Lt, kitų rezervų neigiama reikšmė – 17 990 000 Lt, paskolų ir palūkanų sumas UAB „EVA grupė“ išmokėjo iš skolintų lėšų.
Pagal GPMĮ 17 str. nuostatas neapmokestinamos yra palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. Pareiškėjo ir susijusios įmonės UAB „EVA grupė“ sudarytoje 2009-01-09 paskolos sutartyje numatyta sąlyga, kad jei paskolos davėjas paprašo grąžinti bet kurią paskolos dalį sumokant ją anksčiau kaip iki 2010-01-12 (368 dienos nuo 2009-01-09 paskolų sutarčių pasirašymo), paskola tampa neatlygintine ir pagal šią paskolos sutartį neturi būti mokamos palūkanos už visą laikotarpį iki paskolos grąžinimo (2010-01-07 susitarimu vietoje 2010-01-12 nurodyta data 2010-01-11), t. y. UAB „EVA grupė“ ir pareiškėjas jau pasirašydami minėtą paskolos sutartį iš anksto numatė sąlygas, kurioms esant gautos palūkanos nebūtų priskiriamos apmokestinamoms pajamoms. UAB „EVA grupė“ pagal 2009-01-09 paskolos sutartį susidariusius įsipareigojimus pareiškėjui grąžino 2010-01-11 (praėjus 367 dienoms nuo 2009-01-09 paskolos sutarties pasirašymo), t. y. sulaukus termino, kuriam esant, gautos palūkanos nepriskiriamos apmokestinamoms pajamoms.
Pagal GPMĮ 6 straipsnio nuostatas 2009 - 2010 m. pajamoms iš paskirstytojo pelno taikomas 20 proc. GPM tarifas, kitoms pajamoms 15 proc. GPM tarifas, 2009 m. pagal SDĮ 17 straipsnį pajamoms iš paskirstytojo pelno ir kitoms pajamoms taikomas 6 proc. PSDĮ tarifas, todėl pareiškėjas buvo suinteresuotas gauti pinigines lėšas iš susijusios įmonės UAB „EVA GRUPĖ” palūkanų forma. Nustatyta, kad 2009-12-04 anuliavus UAB „NDX energija“ nuosavybės teise priklausančias LEO LT, AB akcijas, UAB „NDX energija“ buvo pervestas 680 000 000 Lt restitucinis atlyginimas. UAB „NDX energija“ iš šių piniginių lėšų 2009-12-04 banko pavedimu suteikė 600 787 200 Lt paskolą Estijos įmonei Klarus Finance OU pagal 2009-12-04 paskolos sutartį. Klarus Finance OU 2010-01-11 pervedė UAB „EVA grupė“ 30 158 000 EUR (104 129 542,40 Lt) pagal 2010-01-11 kreditavimo sutartį Nr. 11012010/KL-EVAG/A. Iš šių piniginių lėšų UAB „EVA grupė“ 2010-01-11 pervedė pareiškėjui 1 978 125,02 Lt pagal 2009-01-09 paskolos sutartį (tuo pačiu 1 976 000 Lt suma susidariusi dėl 2008-04-09 ir 2008-07-09 sandorių). Pagal GPMĮ 2 str. 27 dalies nuostatas 2009 – 2010 m. UAB „NDX energija“ buvo su pareiškėju susijusi įmonė. Be to, pareiškėjas netiesiogiai (per UAB „Taikos projektas”) buvo susijęs su Estijos įmonės Klarus Finance OU. UAB „NDX energija” ir Estijos įmonė Klarus Finance OU jau 2009-12-04 disponavo piniginių lėšų suma, kuri buvo pakankama grąžinti UAB „EVA grupė“ gautoms paskoloms iš pareiškėjo, tačiau Klarus Finance OU suteikė paskolą UAB „EVA grupė“ ir UAB „EVA grupė“ grąžino paskolą pareiškėjui tik 2010-01-11, t. y. sulaukus termino, kuriam esant gautos palūkanos nepriskiriamos apmokestinamoms pajamoms.
Atsakovė nurodo, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad UAB „EVA grupė“ akcininkai (tuo pačiu ir pareiškėjas), priimdami sprendimą sudaryti 2008-04-09 akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, buvo iš anksto numatę tolesnius veiksmus - EVA HOLDING, UAB prievolę atsiskaityti už akcijas pakeisti į prievolę grąžinti paskolą ir EVA HOLDING, UAB prijungti prie UAB „EVA grupė“. UAB „EVA grupė“ sprendimas įsipareigoti pareiškėjui mokėti palūkanas pagal sandorius, kurie įmonės veiklai nėra naudingi, nėra pagrįstas ekonomine logika. Patikrinimo akte konstatuota, kad 2008-04-09 sandorio (akcijų perleidimas), 2008-07-09 sandorio (paskola) ir 2009-01-09 sandorio (paskola) tikslas buvo ne perleisti UAB „EVA grupė“ akcijas ir jų kontrolę EVA HOLDING, UAB bei suteikti paskolas, bet buvo siekiama tarpiniais akcijų pirkimo – pardavimo, paskolų įforminimo sandoriais suformuoti UAB „EVA grupė“ 1 967 000 Lt finansinį įsipareigojimą akcininkui pareiškėjui ir sudaryti galimybę šiais tarpiniais sandoriais pateisinti pareiškėjo palūkanų forma gautas pinigines lėšas, kurios nebūtų priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, t. y. įsiskolinimą pavertus paskola, gauti GPM neapmokestinamas pajamas palūkanų forma.
Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal formaliai sudarytas paskolų sutartis pareiškėjui buvo išmokėtos ne palūkanos, o kitos pajamos, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir į biudžetą sumokėtos GPM bei PSDĮ. Pagal MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatas, mokesčių administratorius pareiškėjui susidariusį įsiskolinimą ir jo pagrindu pareiškėjo su UAB „EVA grupė“ 2009-01-09 sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią išmokėtos palūkanos, laikė formaliu, sudarytu siekiant gauti pareiškėjui mokestinę naudą - išvengti GPM ir PSDĮ mokėjimo nuo palūkanų forma už suteiktas paskolas gautų kitų pajamų. Todėl vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatomis, atkūrus iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, ginčijamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjas 2009-2010 m. gavo 196 088,62 Lt kitų pajamų, kurias vadovaudamasis GPMĮ 27 str. 1 dalimi privalėjo deklaruoti ir GPMĮ 6 str. 1 dalimi nustatytu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apskaičiuoti bei sumokėti 8 008,28 Eur GPM, o vadovaudamasis SDĮ 17 str. apskaičiuoti ir sumokėti PSD įmokas.
Atsakovas nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus dėl analizuojamų sandorių akcijų įsigijimų ir pardavimų kainų skirtumų: akcijų pirkimo – pardavimo kainos nustatomos šalių susitarimu, tačiau nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų naudojęsis nepriklausomų vertintojų paslaugomis. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl sudarytų paskolų sutarčių nuostatų, pagal kurias susitarta, kad paskolas grąžinus ankščiau, nei po 366 dienų nuo paskolos suteikimo, jos tampa neatlygintinos (grąžinamos be palūkanų), nes UAB „EVA grupė“ pagal 2009-01-09 paskolos sutartį susidariusius įsipareigojimus pareiškėjui grąžino 2010-01-11 (t. y. praėjus 367 dienoms nuo 2009-01-09 paskolos sutarties pasirašymo), t. y. sulaukus termino, kuriam esant gautos palūkanos nepriskiriamos apmokestinamoms pajamoms (aukščiau nurodyta sąlyga, kada paskolos sutartis tampa neatlygintine, 2010-01-07 susitarimu pakeista vietoje 2010-01-12 nurodant 2010-01-11 datą), nors UAB „NDX energija“ ir Klarus Finance OU jau 2009-12-04 disponavo piniginių lėšų suma, kuri buvo pakankama grąžinti UAB „EVA grupė“ iš pareiškėjo gautoms paskoloms, tačiau Klarus Finance OU suteikė paskolą UAB „EVA grupė“ ir UAB „EVA grupė“ grąžino paskolas akcininkams (tame tarpe ir Pareiškėjui) tik 2010-01-11. Taigi, iš šių aplinkybių mokesčių administratoriuas teigia pagrįstai konstatavęs, kad UAB „EVA grupė“ ir pareiškėjas pasirašydami minėtas paskolų sutartis, iš anksto numatė sąlygas, kurioms esant gautos palūkanos nebūtų priskiriamos apmokestinamoms pajamoms.
Pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad sudėtinga sandorių struktūra nepagrindžia mokestinės naudos siekimo, laiko nepaneigiančiai mokesčių administratoriaus padarytos išvados, jog pareiškėjas ginčo sandoriais siekė gauti kitų pajamų ir mokestinės naudos.
Konstatavus MAĮ 69 str. 1 dalyje numatytas sąlygas (sudarius sandorį (-ius), kurio(-ių) vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma ir nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą. Konstitucinis Teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami sąžiningai, kad draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu, kad esant piktnaudžiavimui mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad nesąžiningas mokesčių mokėtojas neturėtų nepagrįstai gauti mokestinės naudos ir išvengti atsakomybės vien dėl to, kad įstatymu yra nustatyta taisyklė, numatanti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui bendro pobūdžio pareigą išskaičiuoti ir sumokėti mokestį nuo A klasės pajamų už mokesčio mokėtoją. Teigia, kad iš esmės tokios pačios nuostatos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. adm. byla Nr. A–438-359/2010, A442-773/2009, A556-363/2011, 2013-11-12 Nr. A-556-715/2013). Pareiškėjo mokesčių bazę nustačius taikant MAĮ 69 str. 1 dalį, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, konstatuotina, kad nuo papildomai gautų kitų pajamų pareiškėjui atsiranda prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į skundą nurodė su skundu nesutinkanti, palaikanti VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir prašo skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė E. A. iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovas I. J. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, atsiliepime nurodė, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvaus (t. I b. l. 56).
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo mokestinis ginčas dėl VMI prie FM ir Vilniaus AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjui pritaikius Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, nuo palūkanų forma iš UAB „Vilniaus prekyba“ ir UAB „Eva grupė“ gautų pajamų priskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei su jomis susijusios sumos - delspinigiai ir baudos, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nustačius, kad minėti sandoriai buvo sudaryti su tikslu gauti pareiškėjui gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų.
MAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pagal MAĮ 69 str. 1 dalį tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius neatliko jokios papildomos pirktų/ parduotų akcijų kainų analizės, nenurodė, kuri iš lyginamų kainų yra neteisinga, išvadas padarė neparemdamas įmonių veiklos / finansiniais duomenimis, turto vertinimo ataskaitomis, nepateikė įrodymų, paneigiančio, kad kažkuri iš kainų yra netikra, neteisinga ar neatitinkanti rinkos kainos. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi ginčijamuose sprendimuose nėra įrodinėjama, kad akcijų perleidimo sandoriai buvę nerealūs, netikri, nekalbama apie kainų (ne)teisingumą. Mokesčių administratorius pateikia nustatytus faktus, iš kurių matyti pirktų ir parduotų akcijų kainą, pirkimo – pardavimo sandorių laikas, sulygintos akcijų kainos jų pirkimo ir pardavimo momentu. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutiko su ginčijamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose nurodytomis akcijų perleidimo kainomis, jis turėjo teisę pateikti priešingus įrodymus (MAĮ 67 str.), tačiau šia teise nepasinaudojo.
Pareiškėjas teigia, kad jo sąsaja su įmone ir kitais jos akcininkais pati savaime negali reikšti, kad akcininkas, priimdamas sprendimą, piktnaudžiauja teise. Nors aplinkybė, kad pareiškėjas yra susijęs su įmone ir kitais akcininkais, pati savaime negali reikšti, kad akcininkas, priimdamas sprendimą piktnaudžiauja teise, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiame mokestiniame ginče nebuvo vertinama vien ši aplinkybė, ji buvo vertinama kaip viena iš nustatytų aplinkybių, kurių visuma leido mokesčių administratoriui padaryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti MAĮ 69 str. 1 d. nuostatą.
Sutiktina su mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis, kad UAB „Vilniaus prekyba“ 2005-12-30 priėmė finansiškai nenaudingą sprendimą perimti susijusios įmonės UAB „VP Market“ (UAB „Vilniaus prekyba“ valdė 100 proc. akcijų) 9 452 355,76 Lt dydžio įsipareigojimą pareiškėjui ir nuo 7 358 435 Lt sumos mokėti palūkanas, nes Draugija pagal 2002-04-28 UAB „Optimali investicija“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir UAB „VP Market“ pagal 2003-01-30 skolos perkėlimo sutartį įsipareigojo atsiskaityti su pareiškėju dalimis iki 2012-12-31 (VII t. b. l. 47-50), todėl UAB „Vilniaus prekyba“ valdoma įmonė UAB „VP Market“ turėjo galimybę iki nurodytos datos nemokėdama palūkanų atsiskaityti su pareiškėju, tačiau UAB „Vilniaus prekyba“, perimdama UAB „VP Market“ skolas, įsipareigojo jas grąžinti iki 2010-12-30 ir nuo didžiosios dalies skolos mokėti pareiškėjui palūkanas.
Tuo pačiu sutiktina ir su mokesčių administratoriaus išvada, kad 2009-01-09 UAB „EVA grupė“ pasirašyta su pareiškėju paskolos sutartis ir novacijos sutartis buvo įmonei finansiškai nenaudingos, nes realių finansinių lėšų pagal paskolų sutartis UAB „EVA grupė“ negavo ir neturėjo galimybių mokėti tokias ženklias pinigines išmokų sumas, 2008-12-31 sukauptas nepaskirstytas pelnas siekė tik 117 000 Lt, kitų rezervų neigiama reikšmė – 17 990 000 Lt, paskolų ir palūkanų sumas UAB „EVA grupė“ išmokėjo iš skolintų lėšų. Jokių priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Svarbus nagrinėjamuoju atveju yra ir pats paskolų sutarčių vykdymas. Pagal GPMĮ 17 str. nuostatas neapmokestinamos yra palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. Kaip matyti, UAB „Vilniaus prekyba“ pagal 2005-12-30 paskolos sutartį susidariusius įsipareigojimus pareiškėjui pradėjo grąžinti 2007-02-01, UAB „EVA grupė“ pagal 2009-01-09 paskolos sutartį susidariusius įsipareigojimus pareiškėjui grąžino 2010-01-11 (t. y. praėjus 367 dienoms nuo 2009-01-09 paskolos sutarties pasirašymo), t. y. sulaukus termino, kuriam esant gautos palūkanos nepriskiriamos apmokestinamoms pajamoms.
Teismo nuomone, svarbiomis pripažintinos ir aplinkybės, iš kurių matyti, kad UAB „Vilniaus prekyba”, turėdama sukaupusi ypač didelį nepaskirstytą pelną (2007 m. gavo 5 328 203 000 Lt grynojo pelno, 2007-12-31 nepaskirstytas pelnas buvo 5 259 691 000 Lt) įmonės akcininkui pareiškėjui pajamų iš paskirstytojo pelno (dividendų) nėra mokėjusi, o pagrindinės pareiškėjo gaunamos piniginės lėšos iš susijusios įmonės buvo palūkanos už suteiktą 2005-12-30 paskolą, kurios pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Pagrindinis piniginių lėšų išmokėjimo akcininkui pareiškėjui šaltinis pagal 2005-12-30 paskolos sutartį buvo UAB „Vilniaus prekyba” veiklos pajamos, t. y. dukterinės įmonės UAB „VP Market“ išmokėti dividendai, UAB „VP Market“ akcijų pardavimo pajamos, Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybių obligacijų pardavimo pajamos. Be to, mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad UAB „NDX energija“ ir Klarus Finance OU jau 2009-12-04 disponavo piniginių lėšų suma, kuri buvo pakankama grąžinti UAB „EVA grupė“ iš pareiškėjo gautoms paskoloms, tačiau Klarus Finance OU suteikė paskolą UAB „EVA grupė“ ir UAB „EVA grupė“ grąžino paskolas akcininkams (tuo pačiu ir pareiškėjui) tik 2010-01-11.
Iš šių aplinkybių laikytina pagrįsta mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas, pasirašydamas paskolų sutartis su UAB „Vilniaus prekyba“ (2005-12-30) ir su UAB „EVA grupė“ (2009-01-09), iš anksto numatė sąlygas, kurioms esant gautos palūkanos nebūtų priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, palūkanų mokėjimas susietas ne su įmonių galimybėmis išmokėti pinigines išmokas, o su sąlygomis, kai pagal teisės nuostatas nesusidaro mokėtinų mokesčių.
Pagal GPMĮ 6 str. 2 d. nuostatas 2008 m. pajamoms iš paskirstytojo pelno taikomas 15 proc. GPM tarifas, o pagal GPMĮ 6 str. 3 d. nuostatas 2008 m. kitoms pajamoms taikomas 24 proc. GPM tarifas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilniaus prekyba“ išmokėjo pinigines lėšas pareiškėjui iš įmonės veiklos pajamų, laikytina pagrįsta mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas, valdydamas ypač pelningos įmonės akcijas, kuri turėjo sukaupusi ypač didelį nepaskirstytą pelną, buvo suinteresuotas gauti pinigines lėšas palūkanų forma, kurios GPM neapmokestinamos. Įvertinus tai, kad pagal formaliai sudarytą paskolos sutartį, pareiškėjui buvo išmokėtos ne palūkanos, o kitos pajamos, nuo jų pagrįstai turi būti apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas GPM. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinę naudą šiuo atveju gavo ne UAB „Vilniaus prekyba“, o pareiškėjas, kuris kartu su kitais akcininkais galėjo daryti įtaka įmonės priimamiems sprendimams, pripažintinas pagrįstu MAĮ 69 str., GPMĮ 6 str. 3 d. nuostatų taikymas, dėl kurio nuo mokestinio patikrinimo metu nustatytų pareiškėjo gautų 244 160,05 Lt kitų pajamų už 2008 metus pareiškėjui priskaičiuotas GPM.
Atsižvelgiant į visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, sutiktina ir su mokesčių administratoriaus išvada, kad UAB „EVA grupė“ akcininkai (tuo pačiu ir pareiškėjas), priimdami sprendimą sudaryti 2008-04-09 akcijų pirkimo - pardavimo sandorį (VIII t. b. l. 136-139), buvo iš anksto numatę tolesnius veiksmus - EVA HOLDING, UAB prievolę atsiskaityti už akcijas pakeisti į prievolę grąžinti paskolą ir EVA HOLDING, UAB prijungti prie UAB „EVA grupė“. UAB „EVA grupė“ sprendimas įsipareigoti pareiškėjui mokėti palūkanas pagal sandorius, kurie įmonės veiklai nėra naudingi, nėra pagrįstas ekonomine logika. Visų nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina pagrįsta mokesčių administratoriaus išvada, kad 2008-04-09 akcijų perleidimo sandorio, 2008-07-09 paskolos sandorio ir 2009-01-09 paskolos sandorio tikslas buvo ne perleisti UAB „EVA grupė“ akcijas ir jų kontrolę EVA HOLDING, UAB bei suteikti paskolas, bet tarpiniais akcijų pirkimo – pardavimo, paskolų įforminimo sandoriais buvo siekiama suformuoti UAB „EVA grupė“ 1 967 000 Lt finansinį įsipareigojimą akcininkui pareiškėjui ir sudaryti galimybę šiais tarpiniais sandoriais pateisinti pareiškėjo palūkanų forma gautas pinigines lėšas, kurios nebūtų priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, t. y. įsiskolinimą pavertus paskola, gauti GPM neapmokestinamas pajamas palūkanų forma.
Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal formaliai sudarytas paskolų sutartis pareiškėjui buvo išmokėtos ne palūkanos, o kitos pajamos, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir į biudžetą sumokėtos GPM bei PSDĮ. Todėl pagrįstai vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis mokesčių administratorius pareiškėjui susidariusį įsiskolinimą ir jo pagrindu pareiškėjo su UAB „EVA grupė“ 2009-01-09 sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią išmokėtos palūkanos, laikė formaliu, sudarytu siekiant gauti pareiškėjui mokestinę naudą - išvengti GPM ir PSDĮ mokėjimo nuo palūkanų forma už suteiktas paskolas gautų kitų pajamų. Todėl vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis atkūrus iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, ginčijamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas iš UAB „EVA grupė“ 2009-2010 m. gavo 196 088,62 Lt kitų pajamų, kurias vadovaudamasis GPMĮ 27 str. 1 dalimi privalėjo deklaruoti ir GPMĮ 6 str. 1 d. nustatytu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apskaičiuoti bei sumokėti GPM, o vadovaudamasis SDĮ 17 str. apskaičiuoti ir sumokėti PSD įmokas.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo mažumos akcininkas (valdęs apie 2 proc. akcijų), todėl negalėjo daryti esminės įtakos priimamiems sprendimams, nes jie priimami balsų dauguma, o lemiamą sprendimą priima didžiąją akcijų dalį valdantys asmenys, nepripažintina svarbia, nes nagrinėjamuoju atveju visi sprendimai buvo priimti vienbalsiai. Tai rodo, kad pareiškėjas priimamiems sprendimams neprieštaravo. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Be to, kaip jau nurodyta ir aptariant iš kitų įmonių pareiškėjo gautas palūkanas, mokesčių administratorius taikydamas MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į aplinkybę, kad pareiškėjas ir minimos įmonės yra susiję bei asocijuoti asmenys, bet vertino visų patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą – tiek sprendimus, kuriais pareiškėjui buvo suformuoti kreditoriniai reikalavimai, tiek pačias paskolų sutarčių sąlygas, tiek jų vykdymą ir kt. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2005-12-30 ir 2009-01-09 paskolų sutartis pasirašė ne laisva valia, o pats pareiškėjo pasirašymo sutarčių faktas, jų realumas, kaina ir kt. nėra kvestionuojamas.
Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius, net ir pritaikydamas MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjo gautas pajamas privalėjo priskirti A klasės pajamoms, todėl mokestį turėtų sumokėti UAB “Vilniaus prekyba” ir UAB “EVA grupė”. Teismas su šiais pareiškėjo argumentas nesutinka, nes nagrinėjamuoju atveju konstatuotinos mokesčių administratoriaus nustatytos objektyvios, ypatingos ir išskirtinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo GPMĮ 23 str. nuostatų ir mokestį išskaičiuojančių asmenų (UAB “Vilniaus prekyba” ir UAB “EVA grupė”) prievoles išskaičiuoti mokestį ir jį sumokėti į biudžetą perkelti pareiškėjui, nes būtent pareiškėjas kartu su susijusiais fiziniais asmenimis piktnaudžiaudamas Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. nustatytomis akcininko teisėmis, darė įtaką kontroliuojamoms bendrovėms priimti joms ekonomiškai nenaudingus sprendimus, t. y. buvo nesąžiningas, dirbtinai siekė gauti GPM neapmokestinamųjų pajamų. Nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius nustatė objektyviais įrodymai pagrįstas ypatingas ir išskirtines aplinkybes, kurios, taikant MAĮ 6 str. įtvirtinta teisingumo principą, kuris neatsiejamas nuo MAĮ 8 str. 3 d. įtvirtintos pareigos administruojant mokesčius vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principais (MAĮ 7 str. ir 8 str. 1 d.), kurie pažeidžiami, kai mokesčiai (jų dalys) yra nesumokami ar mokestinė prievolė vykdoma nesilaikant įstatyme numatytų terminų, sąžiningumo principu, kuris reikalauja mokesčio mokėtoją (mokestį išskaičiuojantį asmenį) būti atidžiu, rūpestingu bei draudžia piktnaudžiauti teise, pagrįstai leido nukrypti nuo GPMĮ 23 str. nuostatų ir mokestį išskaičiuojančių asmenų UAB “Vilniaus prekyba” ir UAB “EVA grupė” prievoles išskaičiuoti mokestį ir jį sumokėti perkėlė pareiškėjui. Priešingu atveju būtų pažeisti mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principai. Tuo pačiu priešingas situacijos aiškinimas neatitiktų administruojant mokesčius privalomų paisyti protingumo ir teisingumo kriterijų.
Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą. Su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiktina dėl žemiau nurodytų motyvų. ABTĮ 57 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. LVAT pasisakydamas dėl šios normos taikymo mokestinių ginčų nagrinėjimo procese yra pažymėjęs, kad minėta ABTĮ 57 str. nuostata taikytina turint omenyje MAĮ 67 str. 1 d., pagal kurią mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniai bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė“ (LVAT 2011-11-14 nutartis A556-2839/2011, 2014-03-25 Nr. A556-1215/2014 ir kt.). Pagal onus probandi paskirstymo taisyklę mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 2 d.). LVAT šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. MAĮ 67 str. 2 d. prasme mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su papildomų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimu, savo poziciją privalo pagrįsti konkrečiais duomenimis ir leistinais įrodymais, o ne vien tik savo nesutikimą išreiškiančiais paaiškinimais, apibendrinto, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais (LVAT 2015-08-14 nutartis Nr. A-1108-146/2015).
Nagrinėjamuoju atveju teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų savo patikrinimo akte bei sprendimuose nustatytoms aplinkybėms pagrįsti, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, jis turi galimybę teikti savo nesutikimą pagrindžiančius įrodymus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, siekdamas pagrįsti pareiškėjui papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė MAĮ 67 str. 1 d. nustatytą pareigą, pagrįstai taikė MAĮ 69 str. 1 dalį bei pagrįstai pareiškėjo gautas pinigines lėšas pripažino jo kitomis apmokestinamosiomis pajamomis ir nuo jų apskaičiavo 19 509,09 eurų GPM, 16 945,29 eurų GPM delspinigių, 1 950,91 eurų GPM baudos, 3 214,20 eurų PSD įmokų, 1 784,67 eurų PSD įmokų delspinigių ir 321,42 eurų PSD įmokų baudos.
Ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas - išsamiai išnagrinėtos ir aptartos visos aplinkybės, pagal kurias priimti skundžiamo sprendimai, įvertintos pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių mokesčių administratorius nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, nurodyta ginčijamų sprendimų apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijami sprendimai priimti juos priėmusių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja šių institucijų tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami Sprendimai turėtų būti panaikinti.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.