Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00533-2006-9

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajai Ž. Š., jos gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nukentėjusiajai R. L., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jai paskirta 10 MGL (1250 litų) dydžio bauda, ją sumokant per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteista R. L. iš AB „Lietuvos draudimas“ 309,09 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista R. L. iš Ž. Š. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. nuteista už tai, kad 2006 m. spalio 3 d. 7 val. 40 min. vairuodama savo automobilį Opel Kadett, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama Anykščiuose, Vilniaus gatve ties namu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktų reikalavimus, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui ir nepadarytų žalos turtui, nesulėtino transporto priemonės greičio bei neapvažiavo priekyje buvusios kliūties, automobilio priekine dalimi partrenkė ant važiuojamosios kelio dalies prie dešiniojo šaligatvio dirbusią, ryškiaspalvę įspėjamąją liemenę vilkinčią kelio darbininkę R. L., padarydama jai muštinę žaizdą dešiniame smilkinyje, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžį, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, dešinio klubo sąnario gūžduobės priekinės dalies lūžimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti ir iš nuteistosios priteisti 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. L., kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, nuteistosios kaltė, padarius LR BK 281 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą. Tačiau apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai R. L. neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį 1000 Lt (prašė 40 000 Lt), nepakankamai įvertino pasekmes, atsiradusias jai dėl sveikatos sužalojimų, neatsižvelgė į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kad kai neatsargiais nusikaltimais asmuo nesunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-111/2009, 2K-215/2010), todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuteistajai Ž. Š. paskyrė per švelnią bausmę, prašo bausmę griežtinti, tačiau iš to prašymo turinio nėra aišku, ar prašoma skirti griežtesnė bausmės rūšis ar paskirti didesnę baudą. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas dėl nuteistajai paskirtos bausmės griežtinimo netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajai Ž. Š. už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą bei nustatydamas jos dydį – 10 MGL, mažesnį nei įstatymo už nesunkaus nusikaltimo numatytą galimą šios bausmės vidurkį (BK 47 str. 3 d. 2 p.), laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo principų ir jų nepažeidė. Teismas ištyręs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teisingai įvertino nuteistosios padarytos veikos subjektyviąją pusę ir padarė pagrįstą išvadą, jog Ž. Š. nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Apylinkės teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę, teismas išsamiai įvertino nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis: ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė (T, 1, b. l. 79), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistoji neatlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos žalos. Kadangi nukentėjusioji – civilinė ieškovė R. L. apeliaciniame skunde konkrečios bausmės rūšies ar dydžio nenurodė, todėl nesant galimybei palyginti, nėra ir pagrindo manyti, kad nuteistajai paskirtoji bausmė yra aiškiai per švelni. Kolegija laiko, kad teismo paskirtoji bausmė yra tinkama ir nekeistina.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji – civilinė ieškovė R. L. nesutinka su teismo jai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo priteisti iš nuteistosios 40 000 Lt neturtinės žalos. Skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlygino jai priteisimo klausimą pažeidė LR CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, nes neįvertino visų turinčių reikšmės šio klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nukentėjusioji R. L. šią teisę realizavo pareikšdama Ž. Š. ir AB „Lietuvos draudimui“ civilinį ieškinį baudžiamajame procese (BPK 109 str.) (T. 3, b. l. 2-4). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią jos įtaką turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir t. t. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Vertinant žalą padariusio asmens turtinę padėtį teismas atsižvelgia į jo turimą turtą ir gaunamas pajamas. Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą, į padarytos turtinės žalos dydį bei tinkamai įvertino nuteistosios turtinę padėtį. O apeliantės skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistosios turėtų butų, kurie buvo perleisti per ilgą laikotarpį dar iki įvykio, neleidžia konstatuoti nuteistosios turtinės padėties kitaip nei teismas ją įvertino (T. 2, b. l. 146-155). Tačiau kolegijos nuomone, teismas nepakankamai įvertino pasekmes, atsiradusias nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog dėl sužalojimų nukentėjusiosios darbingumas sumažėjo 5 procentais, o ekspertas G. Serbenta teismo posėdžio metu nurodė, jog darbingumo sumažėjimas 5 procentais, nėra esminis dalykas ir nerodo, jog jos sveikata labai pablogėjo. Tačiau toks teismo įvertintas nukentėjusiosios netekto darbingumo procentas prieštarauja byloje esantiems duomenims. Byloje nustatyta, kad R. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - muštinės žaizdos dešiniame smilkinyje, galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio, dešinio klubo sąnario gūžduobės priekinės dalies lūžimo nuo 2006-10-03 iki 2006-10-19 gydėsi stacionariai, o po to iki 2007-05-21 ambulatoriškai. Iš 2007-05-22 darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0221983 matyti, kad nukentėjusiajai R. L. nuo 2007-05-22 iki 2008-05-21 buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai (T. 3, b. l. 11), o iš 2008-05-22 darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0352165 matyti, kad nuo 2008-05-22 iki 2010-05-21 jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir toks pat netektas darbingumas (T. 3, b. l. 12). Aukščiau išdėstytos apylinkės patvirtina, kad apylinkės teismas vertindamas vieną iš pagrindinių, nustatant neturtinės žalos dydį, kriterijų – pasekmes, nepakankamai įsigilino į byloje esančius duomenis, dėl ko neteisingai nustatė nukentėjusiosios netekto darbingumo procentus, kas turėjo reikšmės nustatant aiškiai per mažą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Sutinkamai su nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas rodo, jog jos sveikata po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nėra pilnai atstatyta. Nukentėjusioji iki šiol išgyvena dėl pasveikimo galimybės ir išliekamųjų sužalojimo padarinių. Svarbu įvertinti ir tai, jog fizinės sveikatos sutrikdymas iš esmės paveikė ir nukentėjusiosios socialinį gyvenimą: ji dėl jai nustatyto nedarbingumo lygio gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (T. 3, b. l. 15). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo atveju neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrina skirtingų interesų pusiausvyros ir yra aiškiai per maža.

Kita vertus, patenkinus nukentėjusiosios ieškinį pilnai ir priteisus prašomą 40 000 Lt sumą, taip pat būtų pažeisti bendrieji teisės principai. Kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo konstatuotas neturtinės žalos įvertinimo aplinkybes, į šia nutartimi įvertintas nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pasekmes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją R. L., bei, kad R. L. skundžiamu nuosprendžiu jau yra priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti 1726,40 Lt neturtinės žalos, mano, kad galima šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį padidinti iki 5000 Lt, kitą prašomą neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti.

Nukentėjusioji R. L. prašo iš nuteistosios Ž. Š. priteisti 500 Lt už advokato pagalbą atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Tokį jos prašymą teismo posėdyje palaikė ir jos atstovė bei prokurorė. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 516928, patvirtina, kad tokia suma sumokėta. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš nuteistosios priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti:

Nukentėjusiajai R. L. priteisti iš Ž. Š. 5000 Lt (penkis tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti.

Papildomai iš Ž. Š. priteisti nukentėjusiosios R. L. naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.