Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.

2012 m. spalio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2007-12-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. nubaustas 5MGL (650,00 Lt) bauda, 2009-03-18 nutartimi bauda pakeista į 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant visuomenės labui po 21 val. per mėnesį – 84 val.; 2) 2007-12-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. nubaustas 14 MGL (1820,00 Lt) bauda, 2009-03-18 nutartimi bauda pakeista į 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant visuomenės labui po 10 val. per mėnesį – 30 val., 2009-03-30 bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 92 val. viešųjų darbų bausmė, neatlygintinai dirbant visuomenės labui po 23 val. per mėnesį (4 mėnesiams),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2011 m. gruodžio 16 d. apie 1.30 val. kazino „Admiralas“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, nukentėjusiajam T. R. sudavė ranka smūgį į galvą, pargriovęs sudavė kojomis, nenustatytą kiekį smūgių, padarydamas: galvos ir veido sumušimą – galvos muštinę žaizdą pakaušio srityje su pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimu, dešinio apatinio voko muštą žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą, kairės alkūnės sumušimą, tokiais veiksmais nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdė T. R. sveikatą.

Be to, jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. gruodžio 16 d. apie 1.30 val. kazino „Admiralas“, esančiame (duomenys neskelbtini) , veikdamas kartu su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nukentėjusiajam T. R. sudavė ranka smūgį į galvą, pargriovęs sudavė kojomis, nenustatytą kiekį smūgių, padarydamas: galvos ir veido sumušimą – galvos muštinę žaizdą pakaušio srityje su pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimu, dešinio apatinio voko muštą žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą, kairės alkūnės sumušimą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą T. R. ir nukentėjusiajam V. Č. rankomis ir kojomis sudavė: du smūgius į galvą, smūgį į dešinę šlaunį, smūgį į nenustatytą ikiteisminiu tyrimu, šoną, padarydamas veido sumušimą dešinio smilkinio, viršutinės lūpos ir dešinio skruosto srityse su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis J. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2011 m. gruodžio 16 d. naktį apie 24 val. jis taksi automobiliu atvažiavo prie baro „Admiral“. Kitoje gatvės pusėje, prie prekybos centro „IKI“ stovėjo greitoji medicininė pagalba. Ten buvo ir policijos darbuotojai. Jis užlipo į viršų, užsisakė bokalą alaus. Į barą atėjo nukentėjusieji. Vienas iš jų buvo su žalia striuke, kiek prisimena, jie buvo purvini ir jis suprato, jog jie atėjo iš muštynių vykusių prie parduotuvės „IKI“. Vienam buvo praskelta galva, dar kažkas. Buvo bare kažkokia panelė, dar kažkas, nukentėjusieji pradėjo konfliktuoti tarpusavyje. Jam jie nerūpėjo, nes jis gėrė savo alų. Paskui išėjo į lauką parūkyti. Jam atrodo, kad nukentėjusieji irgi išėjo į lauką. Grįžo atgal. Atsigėrė alaus, išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Kad nukentėjusieji buvo sumušti, jis tikrai matė, vienam buvo lūpa praskelta, dar kažkas, bet kad nukentėjusieji sumušti atėjo į barą gali garantuoti 100 procentų, bet kas nukentėjusiuosius mušė jis nematė ir nežino.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. R. parodė, kad grįžęs iš užsienio 2011-12-16 susitiko su draugu V. Č. ir nutarė nueiti į barą. Iš pradžių buvo „Bilduke“, žaidė boulingą, išgėrė alaus, o paskui nutarė eiti namo, bet eidami nutarė užsukti į „Admiral“ išgerti po kokteilį. Į „Admiral“ atvyko apie 23.30-24.00 val. Atsisėdo prie baro. Ten buvo dar du jaunuoliai ir panelė. Vienas iš jų jau gulinėjo ant minkštasuolių. Susiruošus pastariesiems išeiti, vienas pasigedo mobilaus ryšio telefono. Tada priėjo prie jų ir pradėjo kaltinti, kad jie paėmė telefoną. Nežino, kas iškvietė policiją. Atvykus policijai buvo išsiaiškinta, kad telefonas atsirado. Jie grįžo į barą, o konfliktavę asmenys išvažiavo namo. Jiems grįžtant į barą, prie baro durų stovėjo kompanija žmonių, kurių tarpe buvo J. B.. Jie į ėjo į barą, gėrė kokteilius. Negali pasakyti, kad buvo blaivus, buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau tikrai nebuvo girtas, bet po kažkurio laiko, išėjus parūkyti, jį užpuolė Jonas su draugu. Priežasties, kodėl J. jį užsipuolė įvardinti negali. Sudavus pirmą smūgį lauke, tarpduryje, jis užsidengė. Smūgis buvo suduotas į krūtinę ar pilvą. Smūgį sudavė Jonas. Jis užsidengė. Tada priėjo dar vienas ir prasidėjo smūgių lavina, kiek smūgių buvo suduota negali pasakyti, bet smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis. Jam buvo praskelta galva. Kas sumušė V. Č. jis nematė. Prašo teismo priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos, nes patyrė skausmus ir nepatogumus, kadangi tuo laiku turėjo savo įmonę, reikėjo susitikti su klientais, dar ir dabar jaučia galvos sutrenkimą, tris dienas gulėjo ligoninėje, blogai jautėsi bei turtinę žalą 140,00 Lt.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Č. parodė, kad jis su T. R. susitiko ir buvo „Boulinge“, o ne „Bilduke“, T. R. sumaišė baro pavadinimus, nes žaidė boulingą, išgėrė du bokalus alaus. Iš ten išėjus, atėjo prie „Putino“ ir norėjo su taksi važiuoti namo, bet pamatė, kad yra naujas baras, nutarė užeiti ir išgerti po kokteilį. Viskas buvo 2011-12-16 apie 23.30 val. Atėjo į „Admiral“. Ten kampe sėdėjo du vaikinukai ir panelė. Jie atsisėdo prie baro. Vienas iš jų buvo priėjęs prie jų, bet jis taip ir nesuprato, ko pastarasis norėjo, nes kalbėjo visiškai nerišliai. Pokalbis baigėsi tuo, kad jie pasakė, jog jokių pretenzijų neturi. Vaikinas grįžo prie savų, pabaigė savo gėrimus ir išėjo lauk. Po kokių 10 minučių, išėjus tai kompanijai, jis su T. išėjo parūkyti. Prie jų iš kažkur atsirado pagyvenęs vyriškis apie 55-60 metų amžiaus ir pradėjo juos kaltinti, kažkokio telefono vagyste. Jis pasakė, kad jie nieko nežino. Bare jis buvo palikęs striukę, ėjo į vidų. Jis, eidamas į barą matė, kad tas pagyvenęs vyriškis suėmęs už rūbų purtė T. Jis grįžo į barą pasiėmė striukę ir norėjo eiti lauk, pažiūrėti, kodėl negrįžta T. Tada prie jo priėjo ta panelė, iš tos kompanijos su moterimi, ir pareikalavo atiduoti telefoną. Jis pasakė, kad jokio telefono neėmė ir atsidarius durims, pamatė, kad ten, tarpduryje, kur yra toks kaip tambūras, kažkas vyksta. Ten buvo susistumdymas. Jis iš ten išsitraukė T. Visi išėjo į lauką. Atvažiavo policija, kuri susirašė visų pavardes, adresus ir dar kartą išsiaiškino, kad jokio telefono neėmė. T. susistumdymo metu buvo prakirsta lūpa. Jis jokių sužalojimų nepatyrė. Grįžo į barą, nes norėjo baigti išgerti kokteilį, T. norėjo apsiprausti veidą. Užsisakė dar po kokteilį. Išėjo parūkyti. Tada išeinant, T. pradėjus rūkyti, išėjo dar 4 asmenys, tarp kurių buvo kaltinamasis. Du asmenys jį užkalbino kažką apie automobilius. Buvo nereikšmingas pokalbis. Jis išgirdo keistus garsus. Atsisuko į T. pusę ir pamatė, kad T. guli pargriautas ant žemės, o kaltinamasis ir dar vienas asmuo jį spardo kojomis. Jis tiksliai matė, kaip T. mušė J. B.. Tomą mušė dviese. Jis sušuko, kad dingtų į barą, o jie namo, pasilenkė kelti T. ir pajuto smūgį į antakį ir parvirto. Gavo dar keletą smūgių į šonus, į ranką, į lūpą, veidą užsidengė rankomis, susigūžė, lipo laiptais žemyn. Nuo smūgių buvo pritemę akyse ir jis nelabai suvokė, kas ir kaip yra. Jis nulipo laiptais žemyn ir apačioje laiptų sutiko T. T. kalbėjo nerišliai, nes buvo labai stipriai sumuštas. Prieš tai T. kalbėjo normaliai, suprato, kad nerišlumas nuo sumušimo. Pamatė, kad privažiavo greitoji, jis įlaipino T. ir juos nuvežė į priėmimo skyrių. T. paguldė į ligoninę, o jis paėmęs T. daiktus grįžo į namus, pranešė T. žmonai, kad T. negrįš.

Kaltinamojo J. B. kaltė be jo paties parodymų, nukentėjusiųjų paaiškinimų, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu:

2011-12-20 T. R. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2011-12-16 apie 1.30 val. kazino „Admiral“ jį sumušė du nepažįstami vyriškiai, ir jam ligoninėje diagnozuotas veido dešinės pusės skruosto žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas pakauškaulio įskėlimas (11 b.l.);2011-12-20 V. Č. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2011-12-16 apie 1.30 val. prie kazino „Admiral“ įėjimo jį sumušė nepažįstami asmenys (12 b.l.);2011-12-28 specialisto išvadoje Nr. 1978/11 (03) nurodyta, kad T. R. padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, muštinė žaizda pakaušio kairėje, atviru pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimu, galvos smegenų sukrėtimu, kairės alkūnės sumušimas su poodine kraujosruva. Dėl galvos sumušimo su atviru pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimu sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui - T. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (14-15 b.l.);2012-01-06 specialisto išvadoje Nr. G 49/12 (03) nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus bei užduotį T. R. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos ir veido sumušimas – galvos muštinė žaizda pakaušio srityje su pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimu, dešinio apatinio voko mušta žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, kairės alkūnės sumušimas. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti trijų kontaktų srityse, kurios tiesiogiai kontaktavo ne mažiau kaip po vieną kartą su kietu buku daiktu at daiktais. Pagal pateiktus medicininius dokumentus sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2011-12-16 1.42 val. Galvos pakaušio srities sumušimo pasėkoje padarytas pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimas (lūžis) sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl T. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kitų kūno sričių sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (19-20 b.l.);2012-01-06 specialisto išvadoje Nr. G 48/12 (03) nurodyta, kad V. Č. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas dešinio smilkinio, viršutinės lūpos ir dešinio skruosto srityse su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl V. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (30 b.l.);2011-12-20 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. R. iš nuotraukų kartotekos atpažino J. B., kurio nuotrauka yra Nr. 2084, kaip jį sumušusį asmenį (28 b.l.);2011-12-20 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. Č. iš nuotraukų kartotekos atpažino J. B., kurio fotonuotrauka Nr. 2084, kaip asmenį spardžiusį T. R. (35 b.l.);2011-12-23 daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „Novogaming“ atstovas pateikė 2011-12-16 reikšmingą tyrimui vaizdo įrašą (49 b.l.);2012-03-09 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2011-12-23 pateiktas vaizdo įrašas, kuriame: 00:48:42 į barą – kazino įeina J. B. su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu. Po to, lauke prie įėjimo į barą – kazino durų matomi nukentėjusieji T. R., V. Č. ir įtariamasis J. B. su nenustatytu ikiteisminiu tyrimu asmeniu (51-54 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu J. B. apklaustas, kaip įtariamasis parodė, kad 2011 m. gruodžio 15 d. prieš vidurnaktį ar 16 d. jis nuėjo į kazino „Admiralas“ vienas pats. Gėrė alų. Atėjo vienas ir kazino buvo vienas, tai yra nieko nepažinojo. Jokio konflikto ar muštynių nematė ir pats nieko nemušė. Iš kazino „Admiralas“ išvažiavo vienas pats taksi apie 2 val. Kazino išgėrė du bokalus alaus, atėjo į kazino būdamas blaivas. Dar būnant kazino, matė, kad į kazino įėjo du policininkai, bet dėl ko jie atvažiavo, nesuprato. Jis T. R. nepažįsta. Jokio asmens nemušė ir nematė, kad kas būtų mušęsi (89 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. R. apklaustas liudytoju parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį naktį iš 15 d. į 16 d. buvo su draugu V. Č. kazino – bare „Admiralas“. Tą naktį buvo pirmas konfliktas susistumdymas tarp jo, jo draugo ir nepažįstamų dviejų asmenų, kuris įvyko kazino viduje. Po šio incidento buvo atvykę policijos pareigūnai, kas kvietė nežino. Tada su pareigūnais pakalbėjo ir viskas tuo pasibaigė, nes nebuvo jokių pretenzijų, nebuvo sužalojimų. Tie asmenys, su kuriais konfliktavo iš kazino išvyko. Praėjus maždaug valandai, gal ir daugiau, sėdėjo su V. kazino, sugalvojo išeiti į lauką ant laiptų prie įėjimo, parūkyti. Dabar nepamena, ar kai išėjo į lauką buvo ant laiptų asmenų, ar ne. Pradėjus rūkyti gavo smūgį, kiek pamena, kad smūgį gavo į galvą iš nugaros pusės, nors gali ir apsirikti, nes gerai nepamena. Po to, juto smūgį į pilvą iš rankos, ėjo į kazino koridorių, užsidengė veidą tupėdamas, kai atsidengė, jam sudavė smūgį koja į galvą vaikinas, kurį atpažino iš fotonuotraukos. Jis po to, dar sudavė smūgius į rankas, nes jomis dengėsi galvą taip pat buvo suduoti smūgiai į kojas. Smūgių į galvą buvo ne vienas, todėl nežino, nuo kurio jam lūžo pakauškaulis. Negali pasakyti ar vienas asmuo jam sudavė smūgius į galvą. Jį mušė dviese. Vienas, tas kurį atpažino. Jo veido bruožai išskirtiniai. Jis nematė, kad V. Č. taip pat buvo mušamas, jau po muštynių matė, kad jo veidas sumuštas, patinęs (24, 25 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Č. apklaustas liudytoju parodė, kad būnant su T. R. bare – kazino „Admiralas“ per pirmąjį konfliktą, kur juos kaltino dėl mobilaus telefono paėmimo, jiedu nebuvo sumušti. Jį su T. R. sumušė visai kiti du nepažįstami vaikinai. Po pirmojo konflikto jau išvažiavus policijai kazino viduje pasirodė keturi nepažįstami vaikinai, tarp jų buvo tas, kurį atpažino iš fotonuotraukos, kaip mušusįjį T. R.. Jie keturiese buvo prie baro. Jiedu su T. R. sėdėjo taip pat prie baro ir su jais šnekučiavosi, bet tikrai nekonfliktavo. Jis su T. išėjo parūkyti ir jie keturi iš paskos. Rūkant T. stovėjo prie pat įėjimo ir kalbėjosi su jais dviem, o jis su kitais, kalbėjosi neutraliom temom. Kalbantis jis atsisuko ir pamatė, kad sukniubęs T. R. ant žemės, tai yra nepamena ar gulėjo, ar tupėjo, bet tikrai nestovėjo. Toje vietoje prie durų yra prietema, šviesa sklinda per stiklines duris iš koridoriaus ir dar nuo reklamos virš durų, todėl neįžiūrėjo, kuris kur įspyrė. T. spardė tas, kurį atpažino, ir dar vienas vaikinas, jo veidas savotiškų bruožų, apvalokas, įsimintinas. Kai ėjo gelbėti T., pasilenkė jį kelti, tada pajuto smūgį į dešinį smilkinį. Nuo smūgio krito, sąmonės neprarado, dar juto ne mažiau du smūgius į šonus, tai yra po to, buvo mėlynė dešinėje šlaunyje ir kažkuriame šone, kuriame nepamena. Nuvirtęs, pargriuvęs gavo vieną smūgį į veidą. Viso suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai buvo jam. Atsimena nuo to kai jau atvažiavęs buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir buvo su T. prie jo (31, 33 b.l.);2012-03-06 akistatos protokole, tarp akistaton suvestų nukentėjusiojo T. R. ir įtariamojo J. B., matyti, jog kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (80-81 b.l.);2012-03-06 akistatos protokole, tarp akistaton suvestų nukentėjusiojo V. Č. ir įtariamojo J. B., matyti, jog kiekvienas pasiliko prie savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (84-85 b.l.);iš įvykių suvestinės nuo 2011-12-15 0.00 val. iki 2012-12-16 24.00 val. matyti, jog į kavinę „Admiral“, esančią Žemaitijos g. 36, Mažeikiai, buvo gauti du iškvietimai 2011-12-16, tai yra 0.30 val. bei 1.46 val. Taip pat užregistruoti pranešimai apie pasikreipusius asmenis į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ 2011-12-16 2.00 val. pristatytas T. R. ir 2.28 val. kreipėsi V. Č. (153-163 b.l.).

LR BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., dažniausiai tai pasireiškia, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007 Teismų praktika Nr. 28), kitais atvejais kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Kaltinamojo J. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam padarė galvos ir veido sumušimą, galvos muštinę žaizdą pakaušio srityje su pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimu, dešinio apatinio voko muštą žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą, kairės alkūnės sumušimą, ir padarytas pakauškaulio išorinės plokštelės įskilimas (lūžis) sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokie J. B. aktyvūs veiksmai, smūgių sudavimas į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, padaryti iš chuliganiškų paskatų, kadangi be jokios priežasties, viešoje vietoje sumuštas nukentėjusysis, kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą, sumušė nukentėjusįjį T. R., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusįjį V. Č., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, savo aktyviais veiksmais, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, taip J. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. B., veikdamas bendrais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje be jokios priežasties, tai yra nesant jokioms asmeninėms aplinkybėms, kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji patvirtino, jog vieni kitų nepažinojo, tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam T. R. į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis, taip jį sužalojęs sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai byloje patvirtina specialistų išvados, nukentėjusiųjų T. R. ir V. Č. parodymai, akistatos metu duoti nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos duodami nukentėjusieji patvirtino, jog smūgius T. R. sudavė kaltinamasis J. B. bei dar vienas asmuo, kurio tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Teismas abejoti nukentėjusiųjų parodymais neturi pagrindo, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs ir atitinkantys byloje surinktą medžiagą, tai yra teismo posėdžio metu ištirtą vaizdinę medžiagą bei esančius kitus įrodymus, o būtent akistatos metu duotus parodymus, asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolais, specialistų išvadomis. Be to, byloje nėra nustatyta duomenų, jog nukentėjusieji turėtų kokio nors suinteresuotumo pakenkti kaltinamajam J.B. Nors nukentėjusieji nepatvirtino, kad V. Č. sumušė J. B., tačiau iš byloje esančių duomenų, nuketėjusiųjų apklausų matyti, jog kai V. Č. pasilenkė pakelti T. R., prie kurio buvo kaltinamasis J. B. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniui, V. Č. buvo suduoti smūgiai.

Nors kaltinamasis J. B. ir neigia sumušęs nukentėjusiuosius, tačiau tai vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti bausmės. Kaltinamojo J. B. duoti parodymai neatitinka byloje esančios medžiagos, o būtent: J. B. teigė, jog atvažiavęs į barą „Admiral“ matė, kaip prie parduotuvės „IKI“ stovėjo policija bei greitosios pagalbos automobilis, kur vyko, pasak jo, muštynės, tačiau iš patiektos įvykių suvestinės matyti, jog iškvietimų prie parduotuvės „IKI“ laikotarpyje nuo 2011-12-15 23.00 val. iki 2011-12-16 2.00 val. nebuvo gauta, todėl kaltinamojo J. B. teiginiai, neva nukentėjusieji į barą „Admiral“ atėjo sumušti iš įvykio, vykusio prie parduotuvės „IKI“, ir purvini yra paneigti ir byloje esančia ir teisminio nagrinėjimo metu ištirta vaizdine medžiaga. Be to, kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog nukentėjusiųjų nematė ir jų nepažįsta bei bare visą laiką buvo vienas, vėliau teisminio nagrinėjimo metu pradėjo keistis jo pozicija pagal jau žinomus įrodymus esančius byloje. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pradėjo keisti poziciją dėl bendravimo su nukentėjusiais ir kitais baro lankytojais, iš esmės tik kaltindamas nukentėjusiuosius buvus agresyviais ir konfliktavus su kitais asmenimis. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusieji turėjo konfliktą su kitais baro lankytojais dėl neva pavogto telefono, po konflikto nukentėjusiajam T. R. buvo sumušta lūpa, tačiau jokių kitokių sužalojimų nei T. R., nei V. Č. nepatyrė, o atvykusiai policijai pareiškė, jog pretenzijų neturi. Tai byloje patvirtina vaizdinė medžiaga bei paros įvykių suvestinės informacija, kurioje nurodyta, kad buvo gautas iškvietimas į kavinę „Admiral“ 0.30 val., kur nepageidaujami asmenys išsiskirstė, niekas pretenzijų nepareiškė ir pareiškimas negautas (159 b.l.). Tuo tarpu sumušimai, kuriuo kaltinamas J. B. buvo įvykdyti po valandos ir tai patvirtina byloje vaizdinė medžiaga, nukentėjusiųjų T. R. ir V. Č. parodymai bei paros įvykių suvestinės informacija, kurioje nurodyta, jog gautas pranešimas 1.46 val. „Admiral“ klube 5 vyrai prieš 30 minučių sumušė vieną vyrą, apie įvykį pranešė nukentėjusysis buvo informuota greitoji medicinos pagalba (158 b.l.), tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog nukentėjusysis T. R. greitosios pagalbos automobiliu į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ pristatytas 2.00 val. sumuštas „Admiral‘ lošimo namuose nepažįstamų asmenų ir 2.28 val. kreipėsi į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ nukentėjusysis V. Č., kuris taip pat sumuštas lošimo namuose „Admiral“ nepažįstamų asmenų (157-157 b.l.). Kaltinamasis teigia, jog jis nesumušė nukentėjusiųjų, kadangi tai nėra nufilmuota, tačiau vien ta aplinkybė, jog nėra pateikta filmuota medžiaga, kurioje matytųsi, kaip buvo sumušti nukentėjusieji, nepaneigia ir nepašalina J. B. kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų, kadangi nukentėjusieji pasiremiant filmuota medžiaga viską labai nuosekliai išdėstė, taip pat davė parodymus apie įvykusius įvykius po to, kai buvo pasibaigusi filmuota medžiaga ir pratęsė nurodydami, jog su nukentėjusiuoju T. R., toliau nuo nukentėjusiojo V. Č., kartu buvo kaltinamasis J. B. ir kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tai patvirtino vaizdinė medžiaga ir nukentėjusiųjų parodymai. Taip pat nukentėjusieji T. R. ir V. Č. ikiteisminio tyrimo metu iš fotonuotraukų kartotekos atpažino kaltinamąjį J. B., kaip asmenį, kuris 2011-12-16 sumušė juos (28, 35 b.l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusieji tik patvirtino teismui, jog T. R. sumušė būtent kaltinamasis J. B. su dar vienu asmeniu (145, 147 b.l.). Visa įrodymų visuma tik patvirtina kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo J. B. agresyvus elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. dispozicijoje ir to norėjus.

Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo J. B. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 5 ir 60 str.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. B. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, nusikaltimas viešajai tvarkai bei vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje (131 b.l.), anksčiau teismo teistas (59-60 b.l.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (66-67 b.l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs. Teismas skirdamas bausmę vadovaujasi LR BK 56 straipsniu, tai yra recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad J. B. bausmės tikslai bus pasiekti, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, tai yra 1 metus 6 mėnesius, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, tai yra 9 mėnesius.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant griežtesne bausme paskirta pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., apimant švelnesnę bausmę paskirtą už veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam J. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (90-92 b.l.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nuketėjusysis T. R. pateikė civilinį ieškinį prašydamas iš J. B. priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą viso 10139,27 Lt (132 b.l.) ir jo dydį grindė tuo, jog jam padarytą turtinę žalą sudaro 139,27 Lt, tai yra vykimas pas ekspertą į Klaipėdą dėl ekspertizės atlikimo bei gydymui skirtų vaistų pirkimas, neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl J. B. padarytos nusikalstamos veikos ir sutrikdytos sveikatos tris savaites jautė galvos skausmus, pykinimą, dėl to negalėjo padėti šeimai tvarkyti namų ūkio. Taip pat būdamas bendrovės direktoriumi negalėjo vadovauti įmonės veiklai, dėl sumušto veido turėjo nepatogumų susitikimuose su verslo partneriais.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo J. B. turtinė žala 139,27 Lt, o ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiajam T. R. neturtinė žala yra 1000,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, dėl nukentėjusiųjų T. R. ir V. Č. gydymo išlaidų atlyginimo, tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis J. B. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį T. R. bei tyčia nežymiai sužalojo V. Č., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužalotų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas (40 b.l.) ir priteistina iš J. B. 1288,25 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (38-39 b.l.) (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir LR CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskirti įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas.

Nukentėjusiojo T. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiajam T. R. 139,27 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus ir 27 centus) turtinės žalos atlyginimui bei 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. B. 1288,25 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ir 25 centus).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.