- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-307-870/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- I. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, išnagrinėjusi nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. balandžio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. balandžio 24 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko 2015 m. balandžio 24 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. liepos 12 d. – 9 mėnesiai 12 dienų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 59-135 nutarė taikyti nuteistajam I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. V., nes, įvertinus I. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybės pavojingumą, nenorą paklusti privalomoms teisės normoms, polinkį į agresiją ir savitvardos stoką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.Skundu nuteistasis I. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 nutarimą Nr. 59-135 ir jį paleisti lygtinai iš pataisos namų.Nuteistojo nuomone, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta jokiais tikrovę atitinkančiais faktais. I. V. teigimu, nutartyje remiamasi įvairių įstaigos darbuotojų: būrių vadovų, psichologų ir apsaugos skyriuje dirbančių asmenų melagingais liudijimais ir asmenine subjektyvia nuomone. Be to, pataisos įstaigoje vyksta nuolatinė darbuotojų kaita. Nuteistojo manymu, pataisos įstaigoje dirbantys asmenys išimtinai paklūsta įstaigos vadovui ir jo paniškai bijo, asmenims pakliuvus į pataisos įstaigos vadovo nemalonę, su jais gali būti susidorojama.I. V. pažymi, kad jam iš visos paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės viso liko atlikti tik 8 mėnesius. Nuteistasis pažymi, jog šiuo metu jis yra brandus, sveiką nuovoką turintis ir visose srityse pažangą padaręs žmogus, todėl tam, kad galėtų pradėti savo gyvenimą, yra tikslinga jį paleisti iš pataisos namų.Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. V. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Kaip jau minėta, I. V. šiuo metu pataisos namuose atlieka dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo, kuriam paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, turi būti atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Taip pat 2018-06-08 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-115 nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 6-9). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. V. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, I. V. Komisijoje buvo svarstomas aštuntą kartą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 28 balais. Statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti (nusikalstamo elgesio istorija), sudaro 5 balus, o dinaminiai veiksniai, kurių sumažinimo galimybė yra (tokie kaip: alkoholio vartojimas ir vartojimo pateisinimas, impulsyvumas, padidinta savivertė, pataisos įstaigos priežiūros ir apribojimų nepaisymas, empatijos stoka, sąžinės ir atgailos stoka) sudaro 23 balus. Nors I. V. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vis dėlto, šiuo metu nusikalstamo elgesio riziką lyginant su praeito svarstymo rezultatais, stebimas bendro vertinimo rezultato padidėjimas 1 balu. Pakartotino I. V. elgesio rizika padidėjo būtent jo mąstymo ir elgesio srityje. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu I. V. nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, t. y. nežymus padidėjimas, o ne sumažėjimas, nesudaro pagrindi tvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog lygtinis paleidimas asmeniui taikomas tuo atveju, kai įvertinus daugybę aplinkybių, minimų BVK 157 straipsnyje, susiformuoja objektyvus ir tvirtas įsitikinimas, kad nuteistasis laisvėje gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų, tačiau byloje esantys duomenys skundą nagrinėjančio teismo, kaip ir pirmosios instancijos teismo, neįtikina, kad I. V. bent jau šiuo metu laisvėje sugebės gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau jis, bausmės atlikimo metu, 31 kartą pažeidė režimo reikalavimus. I. V. buvo paskirtos net 27 nuobaodos, tarp jų už alkoholio vartojimą, lokalizacijos ir dienotvarkės pažeidimus bei mobiliojo ryšio telefonų ir kitų draudžiamų daiktų laikymą. Per visą bausmės atlikimo laiką I. V. buvo skatintas tik du kartus. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo nuteistojo neatsakingą ir atsainų požiūrį į pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kurių jam privalu laikytis. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu I. V. atlieka bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą. Socialinėje tyrimo išvadoje akcentuojama, kad I. V. vis dar būdingas impulsyvumas, savitvardos praradimas, pykčio proveržiai. Jis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikaltimui, savo kaltę kategoriškai neigia. Be to, socialinėje tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo laikotarpiu I. V. kyla problemų su kitais nuteistaisiais, įstaigos pareigūnais, siekia juos kontroliuoti, naudoja psichologinį smurtą. Nors nuteistasis skunde su tokia išvada nesutinka, nurodo, kad pataisos namų administracija bei kiti pataisos namų darbuotojai yra prieš jį nusistatę bei priešiškai nusiteikę, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nekompetentingo ar neprofesionalaus pataisos įstaigos darbuotojų elgesio atvejus. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis jam paskirtų nuobaudų neskundė, taip pat neteikė skundų dėl neva netinkamo pareigūnų elgesio. Aptartas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir jo demonstruojamos nuostatos šiuo metu vis dar neleidžia teigti, jog rizika, kad jis būdamas laisvėje nebenusikals, yra pakankamai sumažėjusi. I. V. nurodo, jog jis, išėjęs į laisvę dirbs, gyvens dorą gyvenimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie nuteistojo teiginiai savaime nepatvirtina, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų sumokėjęs priteistą civilinį ieškinį ar bent jo dalį.Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad I. V. palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais, išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, supranta poreikį laikytis įstatymų bei puoselėti pripažintas vertybes. Jis aktyviai dalyvauja įvairiose adaptacijos, pozityvaus užimtumo, teisinio ir socialinio švietimo bei pataisos programose. Nuteistasis taip pat įvykdė Komisijos rekomendacijas. Šios aplinkybės neabejotinai atspindi nuteistojo nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau vis dar nėra pakankamos nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę šiuo metu I. V. atžvilgiu patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-135. Juolab, kaip tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Komisijos narių sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo I. V. atžvilgiu nebuvo vieningas. Komisijos narė L. J. pateikė atskirąją nuomonę, siūlydama netaikyti lygtinio paleidimo, atsižvelgiant į nuteistojo režimo pažeidimus, nenuoseklų elgesį bausmės atlikimo metu, atsainų pataisos įstaigos taikomos priežiūros vertinimą bei tai, kad jis nedengia civilinio ieškinio ir nedirba.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu I. V. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.