Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims E. S. ir D. Z., dėl tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvo valdžios ribojimo.

Atsakovui pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, rinkamai nesirūpino juo, nesiekė sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo E. S. kartu su atsakovu A. M. turi nepilnametę dukrą M. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios informacijos matyti, kad atsakovas su E. S. kartu pradėjo gyventi nuo 2015 metų, tačiau E. S. šeima dėl alkoholio vartojimo, silpnų socialinių ir tėvystės įgūdžių į socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įrašyta nuo 2007 m. gegužės 28 d. Gimus dukrai, atsakovo ir E. S. šeimai dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos buvo toliau teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nuo 2018 metų pradžios atsakovas su E. S. gyvena skyrium, jų dukra liko gyventi su motina E. S.. 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu E. S. namuose buvo rasti neblaivūs, iš jų paimtas vaikas ir perduotas budinčiai globėjai D. Z.. 2019 m. spalio 9 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi leista paimti M. M. iš jos atstovų pagal įstatymą E. S. ir A. M.. 2019 m. spalio 15 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-734 M. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. spalio 9 d. ir vaiko globėju paskirtas Skuodo socialinių paslaugų šeimai centras. Nuo 2020 m. liepos 29 d. M. M. grąžinta motinai E. S.. A. M. vengia bendrauti su socialine darbuotoja, nedalyvauja visuose suplanuotose susitikimuose su dukra, telefonu taip pat nesidomi dukros gyvenimu, auklėjimu. 2020 m. liepos 7 d. atvejo valdybos posėdžio metu A. M. teigė, kad šiuo metu neturi galimybės auginti dukrą, abejoja, ar vienas sugebėtų savarankiškai ja pasirūpinti. Iš UAB Skuodo psichikos ir psichoterapijos centro gauta pažyma, kurioje nurodyta, kad A. M. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas A. M., būdamas vaiko tėvu, paėmus vaiką iš jo ir apgyvendinus jį pas globėją, o vėliau grąžinus vaiką mamai, nepakankamai rūpinosi vaiku ir dėjo nepakankamas pastangas, kad vaiką susigrąžintų – vaiko tėvas tik epizodiškai pasidomi savo dukra, netinkamai vydo savo, kaip tėvo pareigas, nedalyvauja mergaitės gyvenime, jos auklėjime, neteikia reguliariai vaikui išlaikymo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Atsakovas A. M. atskirai nuo dukros gyvena jau daugiau kaip metai laiko, per šį visą laikotarpį atsakovas realiai nedėjo pastangų pasirūpinti vaiku. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas A. M. negali užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui gyvenimo sąlygų, būtinų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir tik dėl savo asmeninių priežasčių bei kaltės. Atsakovas nesirūpina savo nepilnamečio vaiko auklėjimu, priežiūra, ugdymu, situacija nesikeičia ilgą laiką, atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaiką, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvo valdžios ribojimą.

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvo valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Pažymėtina, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko tėvas nuo 2019 metų pakankamai nesirūpina vaiku, tik periodiškai bendrauja su vaiku ir nesistengia pakeisti savo padėties, kad vaikas galėtų gyventi kartu su juo, sprendžia, kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas sprendžia, kad tėvo valdžia atsakovui į jo vaiką apribotina neterminuotai.

Išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš A. M. išlaikymą vaikui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant į vaiko vardu atidarytą sąskaitą, kuria naudosis vaiko lėšų tvarkytojas.

2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė, kad ieškovas atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, nurodė, jog ieškovui yra žinomos ir suprantamos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į ieškovo prašymą, ieškovo prašymas dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo priimtinas ir civilinė byla dalyje reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio l dalis).

Už ieškinio reikalavimą apriboti tėvo valdžią mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis. Reikalavimas patenkintas 100 %. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo A. M. į valstybės biudžetą turėtų būti priteista 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertina tai, kad ieškovo pateiktas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo yra neturtinio pobūdžio ir pateiktas vaiko interesais, atsakovo A. M. procesinis elgesys buvo tinkamas, jis pateikė atsiliepimą, dalyvavo teismo posėdyje, atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, – iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priimti ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Nepriteisti iš A. M. valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.