Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-698-350/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-31
Bylos Nr.
1S-698-350/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
1S-698-350/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, kuria įtariamajam A. G. 2 mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. kovo 10 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu dūrė vieną kartą savo sugyventinei J. G. į pilvo sritį ir padarė durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo dešinės pusės žaizdą su kepenų sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė savo šeimos narės J. G., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, sveikatą. Tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p..

Taip pat A. G. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. kovo 10 d., apie 19 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jo sužalota peiliu į pilvo sritį J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjus į butą nukentėjusiosios dukrai D. G., elgėsi agresyviai, sudavė vieną smūgį kumščiu D. G. į veido sritį, bandė dar suduoti, grasino nužudyti D. G., sakydamas, kad tuoj užmuš ją, D. G. pabėgus į vonios kambarį ir jame užsirakinus, bandė išlaužti duris, jas apie 4 minutes daužydamas ir spardydamas bei grasindamas, kad nukentėjusioji „gyva iš ten neišeis“, šiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 145 str. 1 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, A. G. buvo sulaikytas 2014 m. kovo 26 d. bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas A. G. buvo pratęstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-22 bei 2014-07-22 nutartimis.

A. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-22 nutartį bei prašo ją panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas, išvadą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas, padarė tik iš nukentėjusiosios J. G. parodymų, kurie yra prieštaringi. Jis pats visuomet teigė nukentėjusiąją sužalojęs neatsargiai, siekdamas atimti iš jos peilį. Teigia, kad jis nors ir yra teistas, tačiau teistumai išnykę, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, taigi, anot įtariamojo, teismas nepagrįstai mano, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Taip pat skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad jis nedirbo – 2013 m. rudenį oficialiai dirbo Vokietijoje. Gyvena savo tėvų bute. Nurodo, jog pasižada nebėgti (nesislėpti) bei nedaryti jokių naujų nusikaltimų, jeigu teismas ar prokuroras uždraus, nebendrauti su nukentėjusiosiomis. Mano, kad galima parinkti švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi ikiteisminis tyrimas yra baigtas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dviejų mėnesių laikotarpiui A. G. pratęstas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir įrodymų nevertina, kadangi tai priklauso iš esmės bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, taip pat nesprendžia klausimų susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į švelnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti jos terminą.

Nors įtariamasis iš esmės neigia padaręs vieną iš jam inkriminuotų veikų bei kelia savas įvykių versijas, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje išvardintų duomenų pakanka pagrįstai manyti, kad A. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taigi kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo bei jos termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 121 str. 2 d., sprendžiant teismui kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą buvo. Kad duomenų (ir kokių būtent) pakanka ir yra pagrindas pratęsti kardomosios priemonės taikymo terminą skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė, taigi BPK reikalavimų nepažeidė.

BPK 122 str. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y. suėmimas skiriamas nustačius bent vieną pagrindą ir padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis įgyvendinti BPK 119 str. nurodytos kardomųjų priemonių paskirties neįmanoma.

Skundžiama nutartimi įtariamajam A. G. suėmimas paskirtas vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus, nusikaltimus.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei A. G. įtariamas padaręs labai sunkų bei nesunkų tyčinius nusikaltimus, vienas iš šių nusikaltimų yra nurodytas BPK 122 str. 4 d. ir už jį baudžiamieji įstatymai numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BPK 122 str. 2 d., kuomet pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Šiuo pagrindu pratęsdamas A. G. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nors įtariamasis ir tvirtina turintis pastovią gyvenamąją vietą – gyvenantis tėvų bute, tačiau, kaip matyti iš informacijos pateikiamos gyventojų registre, jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą prie Panevėžio miesto savivaldybės, o ir, kaip matyti iš jam pareikšto įtarimo, iki nusikalstamų veikų padarymo jis gyveno kartu su nukentėjusiąja, taigi pagrindo daryti išvadą apie A. G. gyvenamosios vietos pastovumą, nagrinėjamu atveju nėra. Taip pat, kaip nurodo pats įtariamasis, 2013 metų rudenį jis oficialiai dirbo Vokietijoje. Taigi šie duomenys patvirtina, kad Lietuvoje tvirti socialiai ryšiai nei su šeima, nei su darbu A. G. nesaisto ir jis turi ryšių užsienyje, be to po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų A. G. pasislėpė ir buvo surastas bei sulaikytas tik po daugiau nei dviejų savaičių ir todėl šios aplinkybės, įvertinant ir bausmės už A. G. inkriminuojamus nusikaltimus griežtumą, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir skundžiamoje nutartyje šis suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

Suėmimą A. G. apylinkės teismas pratęsė ir BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui, kurio buvimą grindė tuo, kad įtariamasis grasino nukentėjusiosioms, bandė jas paveikti, bei manydamas, kad įtariamasis darys naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Remiantis BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Tuo tarpu BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Atkreiptinas dėmesys, jog A. G. nusikalstamas veikas įtariamas padaręs prieš jam artimus žmones, taigi būdamas laisvėje jis turėtų realią galimybę bendrauti su nukentėjusiosiomis, o tai pagrįstai leidžia manyti, jog būdamas laisvėje suimtasis, siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, gali bandyti paveikti šiuos asmenis ir taip trukdyti teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui, o be to – įgyvendinti savo grasinimus ir taip padaryti naujas nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių pakanka išvadai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo paskyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. konstatavo taip pat pagrįstai ir nesant galimybės BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – pratęsė įtariamajam skirto suėmimo taikymo terminą.

Pažymėtina, jog suėmimo terminas įtariamajam motyvuojant ankstesniais jo teistumais tęsiamas nebuvo, taigi plačiau šie skundo argumentai nėra analizuojami, o, kaip jau ir minėta, pagrindą daryti išvadai, kad įtariamasis gali padaryti naujas nusikalstamas veikas šiuo atveju patvirtina kiti, pirmiau aptarti duomenys.

Taigi, suėmimo terminas A. G. pagrįstai pratęstas esant BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytiems kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrindams, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, suėmimo paskyrimas neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Taigi, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutarė:

Įtariamojo A. G. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis