Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-51/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-26
Bylos Nr.
2A-51/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
Lazdijų
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
Socialinės apsaugos ministerijai, Respublikinei
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 51/2007Procesinio sprendimo kategorija 42.9
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vinco Versecko ir V. V. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Romaldui Briliui, Inai Lasevičienei,atsakovo atstovams L. M. , adv. Pranui Makauskui, Alvydui Kardokui,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lazdijų darbo biržos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-119-324/2006 pagal ieškovo Lazdijų darbo biržos ieškinį atsakovui A. K. individualiai įmonei „Mugė“ dalyvaujant tretiesiems asmenims Socialinės apsaugos ministerijai, Respublikinei darbo biržai dėl sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lazdijų darbo birža pateikė ieškinį teismui, kuriame nurodė, jog dėl skerdyklos, esančios Lazdijų rajone Gervėnų kaime, modernizavimo, 2003 metais vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau tekste – VUI) projektą pateikė atsakovo A. K. individuali įmonė „Mugė“. Atsakovo projekto tikslas – įmonės modernizavimas, 20 naujų darbo vietų įkūrimas, investicijų taikymas ES reikalavimams įgyvendinti. Atsakovas pageidavo 170 000 Lt valstybės parmos įsigyti įrengimams, 2000 Lt reklamai. Įrengimų montavimui atsakovas numatė skirti 100 000 Lt savų lėšų. Ieškovas 2003 m. birželio 23 d. sudarė su atsakovu VUI projekto įgyvendinimo sutartį (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią paramos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo įsteigti darbo biržoje įsiregistravusiems asmenims 20 darbo vietų iki 2003 m. gruodžio 15 d. ir vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Šalys susitarė, jog už sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 2004 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, prašė užtikrinti visapusišką įsipareigojimų įvykdymą iki 2004 m. rugpjūčio 25 d. arba grąžinti valstybės paramos lėšas. Ieškovas, vadovaudamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 59 patvirtinta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarka ir Sutartimi, prašo Sutartį nutraukti ir priteisti atsakovui išmokėtus 172 000 Lt. Reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas A. K. IĮ “Mugė” nevykdė sandorio 1.3, 1.8, 1.10, 1.14 punktuose nustatytų įsipareigojimų: raštu teikti ieškovui visą prašomą informaciją, su projekto įgyvendinimu ir valstybės teikiama parama darbo vietoms steigti susijusius ataskaitas ir dokumentus; nedelsiant informuoti darbo biržą ir kitus projekto dalyvius apie įvykius, kurie gali pakenkti vykdyti projektą; jį vykdyti profesionaliai, efektyviai ir taupiai, taikant profesinius vadybos ir apskaitos standartus, bei atsakyti už jo vykdymo kokybę.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 832 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendime, dėl Sutarties 1.3 punkto, kuriuo atsakovas įsipareigojo įsteigtų darbo vietų nepanaikinti trejus metus, pažeidimo nurodė, jog ieškovas, pasirašydamas darbo vietų įsteigimo aktus patvirtino, jog buvo visos darbo vietai reikalingos sąlygos. Teismas pažymėjo, jog įrenginių montavimas yra jų integracija į pastatą, todėl šis procesas neišvengiamai susijęs su atitinkamais statybiniais darbais. Nors pagal darbo sutartis pagal projektą įdarbinti asmenys buvo priimti dirbti konkretų darbą, tačiau darbo sutartie 10 punktu šalys buvo sutarę , jog darbuotojai sutinka dirbti visus darbus susijusius su skerdykla, gamtosauga ir darbo sąlygų gerinimu. Todėl, teismo nuomone, pagal Sutartį priimtiems darbuotojams iki skerdyklos veiklos pradžios dirbant su įrengimų montavimu susijusius darbus, atsakovas nepažeidė Sutarties ir darbo sutarčių. Teismas nelaikė esminiu Sutartie pažeidimu fakto, jog pažeistas projekto įgyvendinimo terminas, nes tai apsprendė objektyvios aplinkybės. T.y. ieškovo lėšas, kurios turėjo būti skirtos įrengimų pirkimui, ieškovas gavo tik 2003 m. gruodžio pabaigoje, todėl pirmiau investavęs lėšas į įrengimus, atsakovas neturėjo objektyvių galimybių atlikti montavimo ir kitų baigiamųjų statybos darbų savo lėšomis. Be to, atsakovas savo lėšomis profesinio pasirengimo neturinčius žmones apmokė specialių žinių reikalaujančioms pareigoms. Ieškovas pasirašydamas aktą parodė, jog neprieštarauja, kad atsakovas skerdyklos veiklą pradės 2004 m. rudenį, nes atsakovas buvo padaręs viską, kas buvo numatyta projekte. Teismo manymu pagal Sutarties esmę griežtas minėtų prievolės sąlygų laikymasis neturėjo esminės reikšmės bei dėl to nebuvo atsakovo tyčios (CK 6.217 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.). Ieškovo teiginius, kad atsakovas nemokėjo minimalaus darbo užmokesčio, grindžiamus VSDFV pažymėjimu teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog darbo sutartyje šalys sutarė mokėti pagal faktiškai išdirbtą darbo laiką. O pagal pateiktus duomenis atsakovo mokamas vidutinis darbo užmokestis viršija minimalų valandinį darbo atlygį. Ieškovų nurodoma aplinkybė, jog atsakovas buvo įsiskolinęs VSDFV biudžetui neleidžia spręsti apie netinkamą sutarties vykdymą, nes tokia pareiga nebuvo numatyta atsakovui Sutartyje, be to, šiuo metu įsiskolinimų VSDFV nėra. Dėl Sutarties 1.8 punkto pažeidimų, t.y. dėl neatsakymo į ieškovo raštus, teismas nurodė, jog atsakovo atsisakymas informaciją pateikti raštu pažeidė Sutarties įsipareigojimus, tačiau tai esmingai nesutrukdė ieškovui vykdyti projekto priežiūrą. Atsakovas informaciją apie darbo užmokestį pateikė ne raštu, bet žodžiu posėdyje, taip prailgindamas posėdžio laiką, tačiau toks pažeidimas nelaikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. Kita šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog ieškovo pageidaujamą informaciją ir ataskaitas atsakovas pateikė. Į kitus raštus atsakovas atsakė, nors ir pavėlavęs, todėl minėtas Sutarties punktas nebuvo pažeistas esminiai. Dėl Sutarties 1.10 punkto, kuriuo atsakovas įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovą apie įvykius galinčius pakenkti projekto vykdymui bei 1.14 punkto, kuriuo atsakovas įsipareigojo vykdyti projektą profesionaliai, efektyviai ir taupiai, taikant profesinius vadybos ir apskaitos standartus ir atsakyti už projekto vykdymo kokybę, nesilaikymo, teismas nurodė, jog nepakanka įrodymų pažeidimus laikyti esminiais. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kuriais ieškovas grindė Sutarties 1.10 punkto pažeidimą, t.y. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio iki 2004 m. rugsėjo mėnesio nevykusią gamybą, atsakovo darbuotojų užsiiminėjimą ne veikla, kuriai skirta valstybės parama ir pan. Teismas pripažino, jog nepranešimas apie nevykdomą gamybą yra Sutarties pažeidimas, bet atsižvelgdamas, jog tai įvyko dėl objektyvių aplinkybių (aukščiau minėtos aplinkybės), teismas nelaikė šio pažeidimo esminiu. Taip pat, prašydamas darbuotojų atsilaisvinusioms darbo vietoms užimti, atsakovas klaidingos informacijos neteikė. Teismas remdamasi liudytojų parodymais negalėjo padaryti išvados, kad įdarbintus asmenims atsakovas siuntė dirbti ne tose darbo vietose, kurioms įsteigti buvo paskirta valstybės parama. Dėl reikalavimo vykdyti projektą profesionaliai teismas pažymėjo, jog šalys nebuvo sutarę dėl kokybės kriterijų, todėl vykdymas vertintinas pagal bendruosius sutarčių vykdymo principus. Teismas nurodė, jog ieškovas buvo įsipareigojęs organizuoti paramos gavėjo (atsakovo) prašymu asmenų, numatomų priimti į įsteigtas darbo vietas, profesinį mokymą, tačiau ieškovas tokių mokymų neatliko ir atsakovas savo lėšomis siuntė darbuotojus mokytis. Teismas padarė išvadą, jog abiems Sutarties šalims trūko profesionalumo vykdant sutartinius įsipareigojimus. Teismas nustatė, jog iki sutarties sudarymo įmonėje buvę darbo vietos nėra panaikintos, todėl ieškovo teiginius atmetė kaip neįrodytus. Teismas nustatė, jog byloje yra darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tačiau ieškovas jais nepasinaudojo paskaičiuojant atsakovo įmonės darbo efektyvumą. Todėl teiginį, kad efektyvumo apskaičiuoti neįmanoma, nes atsakovas neteikia informacijos, bei ieškinio pagrindą dėl atsakovo neefektyviai vykdomos sutarties, teismas laikė neįrodytu. Teismas nustatė, jog atsakovo pateikta paraiška buvo atrinkta kaip tinkama valstybės paramai gauti, Respublikinė darbo birža jį patvirtino, skerdykla pelningai veikia iki šiol, todėl šie faktai įrodo, jog projekto tęstinumą atsakovas buvo tinkamai numatęs ir veikia pakankamai profesionaliai. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo teiginiais dėl vadybos ir apskaitos reikalavimų nesilaikymo vykdant Sutartį, t.y. Sutarties vykdymo pradžioje darbuotojams kas mėnesį nebuvo išduodami atsiskaitymo lapeliai, įmonės vadovas nebuvo nustatęs žiniaraščių pildymo tvarkos, neparengtas ir nepatvirtintas darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsauginių priemonių sąrašas, neatliktas profesinės rizikos vertinimas. Įmonės veiklos pradžioje nebuvo laiku išmokamas darbo užmokestis daliai darbuotojų, tačiau nutraukiant darbo sutartį, atsakovas su visais pilnai atsiskaitė, o šiuo metu darbuotojai darbo užmokestį gauna kas mėnesį pagal žiniaraščius ir atsiskaitymo lapelius. Teiginio, jog neatitinka darbo apmokėjimo žiniaraščiuose suvestos sumos, ieškovas negalėjo konkretizuoti, o paaiškinimo, jog kai kurie parašai yra suklastoti, neįrodė. Fakto, kad darbdavys nesiėmė teisinių priemonių pravaikštas darančių darbuotojų atžvilgiu, teismas nelaiko darbo santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimu bei esminiu ginčo sutarties pažeidimu, nes Darbo kodekse nėra normų, įpareigojančių darbdavį taikyti drausmines nuobaudas pravaikštas darantiems darbuotojams. Drausminių nuobaudų atsakovas netaikė, atsižvelgdamas į konkrečias neatvykimo į darbą priežastis (ligos, atstumas tarp gyvenamosios vietos ir darbo bei transporto nebuvimas, besąlygiškas prioriteto suteikimas darbui savo ūkyje), t.y. iš esmės pravaikštų priežastis atsakovas išsiaiškindavo. Šių argumentų pagrindu teismas nusprendė, jog dėl įrodytų sutarties vykdymo principų pažeidimo pati sutartis nebuvo iš esmės pažeista. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, jog netinkamai vykdydamas sutartį sprendime išvardintais atvejais, atsakovas esmingai sutarties nepažeidė. Be to, teismas atsižvelgė, jog atsakovo įmonė iki šiol veikia, joje nuolat dirba apie trisdešimt darbuotojų, kuriems darbas pas atsakovą yra vienintelis pragyvenimo šaltinis toje gyvenamojoje vietovėje. Tai pripažįsta ir ieškovas, kuris nėra apskaičiavęs socialinių pasekmių ieškinio patenkinimo atveju. Pas atsakovą skerdykloje per dieną paskerdžiama apie 20-60 gyvulių, atsakovas iš banko pasiskolino 200 000 Lt ir paskolą dengia kas mėnesį. Šiuo metu įmonė dirba pelningai. Šios aplinkybės įrodo, jog sutarties nutraukimas sukeltų pernelyg sunkias pasekmes ne tik juridiniam asmeniui, bet ir įmonės darbuotojams. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ginčo sandoriu faktiškai yra įgyvendinami Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programos tikslai, bei ginamas viešasis interesas, ieškinį atmetė

Šalies argumentai

Ieškovas Lazdijų darbo birža apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Dėl sutarties 1.3 punkto reikalavimų pažeidimo. Atsakovas nesuteikė darbuotojams darbo sutartyse sulygto darbo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo pravaikštas, tuo fiktyviai rodydamas, jog išlaiko darbo vietas. Šį faktą patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai, t.y. už 2003 m. gruodžio mėnesį neišmokėtas darbo užmokestis; nuo 2004 m. sausio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio atsakovas nesuteikė darbo sutartimi sulygto darbo darbuotojams ne dėl jų kaltės. Be to, atsakovas nesiaiškindavo darbuotojų neatvykimo be svarbių priežasčių aplinkybių. Valstybinė darbo inspekcija yra gavusi telefoninį pranešimą, jog atsakovas nemoka atlyginimo darbuotojams, o 2005 m. sausio mėnesį buvo gautas atsakovo darbuotojos skundas dėl neteisingai žymėtų darbo valandų, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų darbo įstatymų pažeidimų. Ieškovas 2004 m. liepos mėnesį taip pat atliko patikrinimus, kurių metu nustatė, jog VUI projekte numatyta veikla nėra vykdoma, skerdykla neveikia. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nebuvo esmingai pažeistas Sutarties 1.3 punktas.

Nepagrįsta teismo išvada, jog įrengimų montavimas buvo integracija į prastatą ir šis procesas susijęs su statybiniais darbais. Šios išvados grindžiamos prieštaringais įrodymais, kurie neįrodo ir nepaaiškina faktinių aplinkybių. Be to nurodomi statybos darbai nesietini su VUI projektu, nes visa, kas nurodyta VUI projekto penktoje lentelėje buvo atlikta iki 2003 m. gruodžio pabaigos ir tai liudija pasirašytas šios įmonės projekto įgyvendinimo aktas.

Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovas valstybės paramą gavo VUI projekto įgyvendinimo pabaigoje ir dėl to objektyviai užsitęsė įrenginių montavimo darbai. Nes atsakovas, gavęs avansinį mokėjimą iki 2003 m. gruodžio 24 d. nepateikė ieškovui tarpinės ataskaitos su finansavimą pagrindžiančiais dokumentais, dėl ko ieškovas neturėjo teisės pervesti atsakovui likusios valstybės paramos dalies. Todėl dėl visų vėlavimų kaltas pats ieškovas.

Teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas žinojo ir sutiko, jog skerdyklos veikla prasidės 2004 m. rudenį, nes patikrinimo metu atsakovas ieškovui garantavo, jog veikla bus pradėta 2004 m. sausio pabaigoje.

Prieš pasirašant Sutartį atsakovas pateikė pažymą ieškovui, kurioje nurodė, jog įmonėje yra 13 dirbančiųjų. Įgyvendinant projektą buvo įsteigta 20 naujų darbo vietų, todėl gruodžio mėnesio pabaigoje turėjo būti 33 darbuotojai. Tačiau 2003 m. gruodį pas atsakovą buvo tik 30 darbuotojų, o šiandien yra tik 23 darbuotojai.

Teismo išvada, jog projekto pradžioje įmonėje dirbo dalis darbuotojų pagal terminuotas darbo sutartis ir dėlto atsirado neatitikimai dėl darbuotojų skaičiaus nepagrįsti. Nes atsakovas, kaip projekto paraiškos teikėjas, privalėjo nurodyti tik įmonėje pastoviai dirbančius darbuotojus, o atsakovas yra nurodęs 13 pastoviai dirbančių darbuotojų prieš projekto įgyvendinimą. Pagal SODRA duomenis nuo 2004 m. kiekvieną ketvirtį mažėjo darbuotojų skaičius pas atsakovą. Be to, vidutinis darbo užmokestis buvo tik 160 Lt, o įsiskolinimai VSDFV biudžetui viršijo 2000 Lt. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutarties 1.3 punktą, padarė esminius šio punkto reikalavimų pažeidimus.

Dėl Sutarties 1.8 punkto pažeidimo. Pagal Sutarties 1.8 punktą atsakovas privalėjo tiekti ieškovui visą ieškovo prašomą informaciją, ataskaitas ir dokumentus susijusius su projekto įgyvendinimu ir valstybės teikiama parama darbo vietoms steigti. Šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė: iki 2004 m. gegužės 12 d. nepateikė pagal projektą įdarbintų žmonių vidutinio atlygio ir įmokų VSDFV sumos. Taip pat nepateikė pagal projektą įsteigtose vietose dirbusių asmenų darbo laiko apskaitos ir darbo apmokėjimo žiniaraščių. Atsakovo pateikti atsakymai buvo netinkami, nes nebuvo pateikta konkreti informacija, todėl laikytina, kad atsakovas nepateikė reikiamos informacijos. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo rodomos tariamos darbuotojų pravaikštos, o darbo apmokėjimo žiniaraščiuose kai kurių darbuotojų parašai galimai suklastoti. Teismas nepagrįstai atsisakė atlikti grafologinę ekspertizę, todėl teismo išvada, jog ieškovai neįrodė parašų suklastojimo yra nepagrįsti. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog šio Sutarties punkto pažeidimai yra esminiai.Dėl Sutarties 1.10 ir 1.14 punktų pažeidimo. Pagal Sutarties 1.10 punktą atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie įvykius, galinčius sutrukdyti tinkamą projekto vykdymą. Atsakovas neinformavo, jog pagal projektą sukurta skerdykla veiklos nevykdo nuo 2004 m. sausio 1 d. Projekte numatytos veiklos nevykdymas laiku ir nepranešimas yra esminis Sutarties pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas ieškovui nurodė, jog reikalingi tam tikri darbuotojai, tačiau ieškovas tokių kandidatų nepasiūlė. Ieškovas 2003 m. gruodžio 19 d. atliko projekto patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pagal projektą numatytos darbo vietos galutinai neparuoštos, todėl ieškovas negalėjo rekomenduoti darbuotojų į neparuoštas darbo vietas.

Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neorganizavo mokymų nekvalifikuotiems bedarbiams, nes atsakovas nepatiekė tokio prašymo. Atsakovas projekto paraiškoje nurodė, jog suteiks galimybę mokytis visiems darbuotojams. Ieškovas nevertino ir negali vertinti savo klientų kontingento vertės. Valstybės parama teikiama sunkiausiai integruojamiems į darbo rinką darbo biržos bedarbiams. Šias aplinkybes paramos gavėjas (atsakovas) turėjo įvertinti prašydamas paramos valstybės paramos darbo vietoms steigti.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tariamai įtemptus šalių santykius. Liudytojo parodymai, neva ieškovo vadovė neleidusi įsidarbinti asmenims pas atsakovą nebuvo patvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais, todėl nėra pakankamas pagrindas minėtai teismo išvadai padaryti.

Nepagrįsta teismo išvada, jog įmonės darbuotojų sąrašai ir migracijos kortelės įrodo, jog iki Sutarties sudarymo pas atsakovą buvusios darbo vietos nėra panaikintos. Minėti dokumentai sutiekia informaciją tik apie tuos darbuotojus, kurie buvo įdarbinti pagal projektą, tačiau juose nėra informacijos apie asmenis dirbusius iki pateikiant projekto paraišką.

Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieškovas neskaičiavo atsakovo įmonės efektyvumo, nes neturėjo ir neprašė pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tačiau byloje esantys ieškovo raštai patvirtina, jog ieškovas šios informacijos prašė, tačiau negavo.

Teismas nepagrįstai teigia, neva administracinėje byloje buvo paneigti kaltinimai atsakovui, nes administracinis teismas sutiko su nustatytais pažeidimais, tačiau nuobaudas panaikino, nes administracinio pažeidimo aktas buvo surašytas ne tam asmeniui.

Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas negalėjo konkretizuoti darbo apmokėjimo žiniaraščiuose neatitinkančių sumų, nes ieškovas konkrečiai nurodė neatitinkančias sumas.

Teismas nelaikė darbo įstatymų pažeidimu ir esminiu Sutarties pažeidimu fakto, jog atsakovas nesiaiškino darbuotojų pravaikštų aplinkybių. Darbo kodekso 227, 228, 229, 234 straipsniai reikalauja nustatyti pravaikštų aplinkybes. Atsakovui to neatliekant susidaro galimybės sudaryti fiktyvias darbo sutartis siekiant valstybės paramai gauti ir po to žymėti pravaikštas.

Teismas nepagrįstai nurodo, jog darbo birža siunčia pas atsakovą asmenis pagal viešųjų darbų atlikimo sutartis, nes ieškovas pas atsakovą asmenų nesiuntė.

Teismas nepagrįstai teigia, jog atsakovas per dieną paskerdžia apie 20-60 gyvulių, nes nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų be atsakovo atstovės parodymų, tačiau vienos dienos apyvartai reikalingi pinigai gali būti susiję su kitomis įmonės vykdomomis veiklomis.

Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas, nevykdydamas Sutarties, nepadarė ieškovui žalos, nes ieškovas buvo pervedęs atsakovui 172 000 Lt ir padėjo atsakovui įkurti 20 naujų darbo vietų. Už gautas lėšas atsakovas įsigijo gamybai reikiamų priemonių, tačiau pažeisdamas Sutartį sutartu laiku projekto nevykdė. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog atsakovas iš esmės pažeidė minėtus Sutarties reikalavimus.

Atsakovas vienašališkai atsisakydamas įvykdyti prievoles, neįvykdydamas ir netinkamai vykdydamas Sutartyje numatytas prievoles bei pradelsdamas prievolių įvykdymo terminus, pažeidė įstatymo ir Sutarties reikalavimus (CK 6.38 str. 1 d.; 6.205 str.; 6.59 str.; 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).Atsakovas nevykdė esminių Sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog dalis ieškinio reikalavimo pagrindu nurodytų Sutarties pažeidimų nėra įrodyti, o kita dalis – neesminiai pažeidimai, yra nepagrįstas, nes neatitinka byloje esančių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. IĮ „Mugė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir nėra pagrindo jį naikinti.

Tretysis asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, jog sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl sutarties 1.3 punkto reikalavimų pažeidimo

Iš projekto įgyvendinimo akto (5 t., b.l. 106) matyti, kad atsakovas sukūrė 20 darbo ir ieškovas tai pripažino surašydamas minėtą aktą bei paskelbdamas apie projekto įgyvendinimo baigimą.

Apelianto teigimu atsakovas nesuteikė darbuotojams darbo sutartyse sulygto darbo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo pravaikštas, tuo fiktyviai rodydamas, jog išlaiko darbo vietas. Iš atsakovo pateikto Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto (1 t., b.l. 53) matyti, kad atsakovas pasiūlė įsteigti 20 naujų darbo vietų (1 t., b.l. 21). Iš pateikto planuojamų įdarbinti darbuotojų sąrašo matyti, kad tik 9 darbuotojams (6 darbininkams, 2 valytojoms ir 1 supirkėjui) buvo nereikalinga speciali kvalifikacija. Kiti ketinami įdarbinti darbuotojai turėjo turėti atitinkamą išsilavinimą arba darbo stažą. Iš šalių sudarytos sutarties (1 t., b.l. 14) 2.4 punkto matyti, kad ieškovas įsipareigojo siūlyti paramos gavėjui įdarbinti Darbo biržoje įregistruotus bedarbius, atitinkančius projekte pateiktus kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad buvo pasiųsta dirbti tik viena kvalifikuota darbuotoja - buhalterė A. N. . Daugiau kvalifikuotų darbuotojų nepasiuntė, kadangi tokių Darbo biržoje užsiregistravusių nebuvo. Kadangi ieškovas pats pažeidė sutartinius įsipareigojimus, atsakovas negalėjo suteikti kvalifikuoto darbo darbuotojams, neturintiems reikiamos kvalifikacijos. Dalies darbuotojų rengimas darbui buvo vykdomas darbo vietose, kiti darbuotojai buvo siunčiami mokytis. Šios aplinkybės svarbios visumoje vertinant atsakovo galimybes įdarbinti siųstus darbuotojus bei juos išlaikyti.

Apelianto teigimu atsakovas pažeidė sutartį, kadangi už 2003 m. gruodžio mėnesį neišmokėtas darbo užmokestis; nuo 2004 m. sausio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio atsakovas nesuteikė darbo sutartimi sulygto darbo darbuotojams ne dėl jų kaltės. Ta aplinkybė, kad du mėnesius kai kuriems darbuotojams buvo pavėluotai išmokėtas darbo užmokestis neįrodo esminio sutarties pažeidimo. Visiems darbuotojams vėliau darbo užmokestis buvo išmokėtas.

Kaip minėta, ieškovas atsakovui pasiuntė dirbti nekvalifikuotus darbuotojus, todėl jie galėjo dirbti tik nekvalifikuotą darbą. Be to, daugumos darbuotojų darbo sutarčių 10 punkte nurodyta, kad darbuotojai sutinka dirbti visus darbus, susijusius su skerdyklos gamtosauga ir darbo vietų pagerinimu (2 t., b.l. 36-41; 50-78). Atsižvelgiant į darbuotojų kvalifikaciją dalis jų ir dirbo pagalbinius darbus. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateiktos pažymos (5 t., b.l. 18-19), darbuotojams buvo mokamas aukštesnis nei minimalus darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką. Todėl apelianto argumentas, kad dėl žemo atlyginimo darbuotojai nenorėjo dirbti pas atsakovą nepagrįstas.

Realiai skerdykla pradėjo veikti tik 2004 m. lapkričio 8 d. (5t., b.l. 15). Tačiau ieškovas atsakovui didžiąją dalį pinigų – 120 400 Lt pervedė 2003 m. gruodžio 31 d. (1 t., b.l. 5, 6). Todėl atsakovas objektyviai negalėjo nupirkti ir sumontuoti skerdyklos įrengimų iki 2004 m. sausio 1d. Be to, kaip minėta, skerdyklos darbui paruošti reikėjo apmokyti ieškovo pasiųstus nekvalifikuotus darbuotojus. Dėl šių aplinkybių pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

Atsakovo tvirtinimu, ieškovo atsiųsti darbuotojai nenorėjo dirbti, darė pravaikštas, girtuokliavo, dalis darbuotojų nutraukė darbo sutartis dėl asmeninių priežasčių, nesusijusių su darbu pas atsakovą. Tai patvirtina liudytojų E. N. (4 t., b.l. 75), T. R. (4 t., b.l. 76), S. S. (4 t., b.l. 76), A. N. (4 t., b.l. 77), A. B. (4 t., b.l. 78), A. I. (4 t., b.l. 78), J.R. S. (3 t., b.l. 159), R. A. (3 t., b.l. 159), A. E. (3 t., b.l. 67) ir kt. parodymai. Dauguma teismo posėdžiuose apklaustų darbuotojų parodė, kad atsakovui kaip darbdaviui pretenzijų neturi. Šios aplinkybės patvirtina, kad kai kurie darbuotojai nedirbo dėl jų pačių kaltės: darė pravaikštas, buvo atleisti iš darbo už girtavimą.

Apeliantas nurodo, jog įgyvendinant projektą buvo įsteigta 20 naujų darbo vietų. Iki tol dirbo 13 darbuotojų, todėl gruodžio mėnesio pabaigoje turėjo būti 33 darbuotojai, tačiau 2003 m. gruodį pas atsakovą buvo tik 30 darbuotojų, o šiandien yra tik 23 darbuotojai. Kadangi pats apeliantas nenurodo nei vieno atvejo, kai atsakovas atsisakė priimti į darbą jam siųstus iš Darbo biržos darbuotojus ar neteisėtai atleido ieškovo siųstus darbuotojus, tai minėti motyvai nėra svarbūs vertinant galimus šalių sutarties pažeidimus.

Iš pažymų (1 t., b.l. 56, 3 t., b.l. 108, 145) matyti, kad 2004-2005 m. atsakovas skolų VMI ir socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo.

Vertindama aukščiau aptartus įrodymus kolegija sprendžia, kad sutartinius įsipareigojimus pažeidinėjo abi šalys. Ieškovas siuntė į darbą darbuotojus, neturinčius reikiamos kvalifikacijos, atsakovas vėlavo pradėti darbus skerdykloje, ne visais atvejais tinkamai organizavo darbus. Tačiau iš esmės visi ieškovo siųsti darbuotojai dirbo, gavo darbo užmokestį, buvo sukurtos naujos darbo vietos. Todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas esmingai pažeidė sutarties 1.3 punktą, t.y. atsakovas šioje dalyje savo ieškininių reikalavimų neįrodė (CPK 178 str.).

Dėl Sutarties 1.8 punkto pažeidimo

Pagal Sutarties 1.8 punktą atsakovas privalėjo tiekti ieškovui visą ieškovo prašomą informaciją, ataskaitas ir dokumentus susijusius su projekto įgyvendinimu ir valstybės teikiama parama darbo vietoms steigti. Apelianto teigimu šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė: iki 2004 m. gegužės 12 d. nepateikė pagal projektą įdarbintų žmonių vidutinio atlygio ir įmokų VSDFV sumos, taip pat nepateikė pagal projektą įsteigtose vietose dirbusių asmenų darbo laiko apskaitos ir darbo apmokėjimo žiniaraščių.

Pažymėtina, kad pats apeliantas nurodo tik pavienius informacijos nepatiekimo atvejus, neįtakojusius ir negalėjusius esmingai įtakoti sėkmingo programos vykdymo. Visą apelianto prašomą informaciją atsakovas pateikė nors ir pavėlavęs.

Apelianto teigimu atsakovo pateikti atsakymai buvo netinkami, nes nebuvo pateikta konkreti informacija, todėl laikytina, kad atsakovas nepateikė reikiamos informacijos. Tačiau apeliantas nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai buvo prašoma pateikti ar patikslinti pateiktą informaciją ir atsakovas atsisakė tai padaryti.

Ieškovas nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo rodomos tariamos darbuotojų pravaikštos, o darbo apmokėjimo žiniaraščiuose kai kurių darbuotojų parašai galimai suklastoti. Teismas nepagrįstai atsisakė atlikti grafologinę ekspertizę, todėl teismo išvada, jog ieškovai neįrodė parašų suklastojimo yra nepagrįsti. Tačiau apeliacinės instancijos teismui prašymo skirti ekspertizę ieškovas nepateikė. Kitokių įrodymų, patvirtinančių dokumentų klastojimą nėra. Pats ieškovas pripažįsta savo teiginius grindžiantis prielaidomis. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog apeliantas neįrodė, jog atsakovas esmingai pažeidė Sutartį (CPK 178 str.).

Dėl Sutarties 1.10 ir 1.14 punktų pažeidimo

Pagal Sutarties 1.10 punktą atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie įvykius, galinčius sutrukdyti tinkamą projekto vykdymą. Apelianto teigimu atsakovas neinformavo, jog pagal projektą sukurta skerdykla veiklos nevykdo nuo 2004 m. sausio 1 d. Projekte numatytos veiklos nevykdymas laiku ir nepranešimas, apelianto manymu, yra esminis Sutarties pažeidimas.

Iš Sutarties II.1.p. matyti, kad atsakovas įsipareigojo įsteigti Darbo biržoje įsiregistravusiems asmenims 20 darbo vietų. Tai esminis atsakovo įsipareigojimas, kurio jis laikėsi. Sutartyje (1 t., b.l. 13-16) tiesiogiai nėra numatyti, kad įdarbintieji asmenys iš karto pradės dirbti skerdykloje. Sutartyje net nepaminėta apie atsakovo įsipareigojimą įdarbinti darbuotojus skerdykloje.

Ieškovo atstovai lankėsi skerdykloje ir jiems buvo žinoma, kad skerdykla iki 2004 m. lapkričio 8 d. nedirbo. Todėl nors atsakovas šio fakto atskirai ieškovui nepranešė, toks nepranešimas savaime žalos projekto vykdymui nepadarė. Kaip minėta, siųsti darbuotojai buvo įdarbinti, ieškovas tai pripažįsta, darbuotojų įdarbinimas buvo pagrindinis projekto tikslas, todėl nepranešimas apie skerdyklos veiklos pavėluotą pradžią esmingai sutarties nepažeidė.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas ieškovui nurodė, jog reikalingi tam tikri darbuotojai, tačiau ieškovas tokių kandidatų nepasiūlė. Ieškovas 2003 m. gruodžio 19 d. atliko projekto patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pagal projektą numatytos darbo vietos galutiniai neparuoštos, todėl ieškovas negalėjo rekomenduoti darbuotojų į neparuoštas darbo vietas. Tačiau pats ieškovas pasirašydamas 2003 m. gruodžio 31 d. patvirtino projekto galutinę ataskaitą (5 t. b.l. 107), tuo paneigdamas teiginį apie nevisišką darbo vietų paruošimą.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nevertino ir negali vertinti savo klientų kontingento vertės. Valstybės parama teikiama sunkiausiai integruojamiems į darbo rinką darbo biržos bedarbiams. Šias aplinkybes paramos gavėjas (atsakovas) turėjo įvertinti prašydamas paramos valstybės paramos darbo vietoms steigti. Tačiau, kaip minėta, pats ieškovas įsipareigojo siųsti dirbti daugumą atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų. Todėl ieškovas prisiėmė pareigą vertinti siunčiamų dirbti darbuotojų kvalifikaciją ir nesiųsti neatitinkančių sulygtos kvalifikacijos darbuotojų. Atsakovas įdarbino visus ieškovo siųstus darbuotojus, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos. Todėl natūralu, kad įdarbindamas nekvalifikuotus darbuotojus atsakovas negalėjo jų įdarbinti į sutartyje numatytas darbo vietas.

Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonės darbuotojų sąrašai ir migracijos kortelės įrodo, jog iki Sutarties sudarymo pas atsakovą buvusios darbo vietos nėra panaikintos. Šie dokumentai sutiekia informaciją tik apie tuos darbuotojus, kurie buvo įdarbinti pagal projektą, tačiau juose nėra informacijos apie asmenis dirbusius iki pateikiant projekto paraišką. Tačiau, kaip minėta apeliantas nenurodė nei vieno atvejo, kai atsakovas neįdarbino ar neteisėtai atleido ieškovo siųstus dirbti darbuotojus. Jeigu ieškovas nesiuntė darbuotojų pas atsakovą, atitinkamai, jis negalėjo jų įdarbinti.

Teismas nelaikė darbo įstatymų pažeidimu ir esminiu Sutarties pažeidimu fakto, jog atsakovas nesiaiškino darbuotojų pravaikštų aplinkybių. Darbo kodekso 227, 228, 229, 234 straipsniai reikalauja nustatyti pravaikštų aplinkybes. Atsakovui to neatliekant susidaro galimybės sudaryti fiktyvias darbo sutartis siekiant valstybės paramai gauti ir po to žymėti pravaikštas. Pirmosios instancijos teisme apklausiant atleistuosius darbuotojus buvo patikrintos aplinkybės dėl kurių tie darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Apeliantas nenurodo nei vieno atvejo, kai darbuotojas buvo neteisėtai atleistas iš darbo dėl pravaikštų ar kitų priežasčių. Todėl teiginys, kad atleisdamas darbuotojus atsakovas pažeidė DK reikalavimus ir dėl to galėjo neteisėtai gauti valstybės paramą, neįrodytas (CPK 178 str.).

Vertindama aukščiau aptartus įrodymus kolegija sprendžia, kad šalių pateikti įrodymai apie Sutarties vykdymą prieštaringi. Abi šalys pažeidė Sutarties sąlygas, tačiau visumoje, atsakovas įsteigė 20 naujų darbo vietų ir jas išlaikė 3 metus. Tai buvo pagrindinis projekto tikslas ir jis buvo pasiektas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas esmingai pažeidė Sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo Lazdijų darbo biržos priteistinos 42 Lt (5 t., b.l. 131) išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo Lazdijų darbo biržos priteistinos 2 832 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b.l. 152-153; CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Lazdijų darbo biržos (į/k 191437110) 42 Lt (keturiasdešimt du litai) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, bei 2 832 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt du litai) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. K. IĮ „Mugė“ (į/k 6512082).

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėVincas VerseckasVigintas Višinskis