- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-1164-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-09966-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei S. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo - savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-12-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę S. S. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena atsakovė S. S., tačiau su ja ieškovas jokios nuomos sutarties nėra sudaręs, todėl atsakovė, gyvendama šiame bute, naudojasi juo neteisėtai ir tuo pažeidžia ieškovo teisę naudoti savo nuožiūra jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vadybininkai 2009-07-15 atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, jog atsakovė S. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Todėl atsakovė, turėdama gyvenamąją patalpą nuosavybės teise, savavališkai užėmė ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovei 2009-07-13 buvo įteiktas įspėjimas geranoriškai per 12 dienų atlaisvinti butą, įspėjant ją, kad neatlaisvinus buto geranoriškai, ji bus iškeldinta įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė geranoriškai ieškovui priklausančio buto neatlaisvino.
Atsiliepimas
Atsakovė S. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog kartu su nepilnamečiais vaikais neteisėtai užėmė butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikėdamasi, jog šis butas jai bus suteiktas kaip socialinis būstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovę S. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybė su atsakove nuomos sutarties dėl buto (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi. Atsakovė teismo posėdyje neginčijo aplinkybės, jog butą yra užėmusi savavališkai. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad atsakovė neteisėtai naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (CK 1.136 str.) Be to atsakovė patvirtino, jog nuomos mokesčio už butą, kurį yra užėmusi savavališkai ir juo naudojasi, nemoka. Tai, kad atsakovė yra neįgali (40 proc. darbingumas), neturi legalaus darbo, gauna nedideles pajamas, jai nuosavybės teise priklausantis butas yra labai mažas, nesudaro pagrindo naudotis ieškovui priklausančiu butu ir jos neiškeldinti, juolab, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės teiginiai, jog jai priklausantis butas dėl labai mažo ploto yra netinkamas gyventi, jame nėra baldų, dėl ko vaikai miega ant grindų, neturi kur ruošti pamokų, atmestini kaip nepagrįsti, nes prieštarauja VTAS išvadoje nustatytoms aplinkybėms. Apsirūpinimas savivaldybės butų fondo gyvenamosiomis patalpomis galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka, tuo tarpu atsakovė šiuo metu nėra įrašyta į asmenų, siekiančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidžia ieškovo, kaip buto savininko, teises, taip pat pažeidžia ieškovo teisę naudoti savo nuožiūra jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. CK 6.612 straipsnis numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys turi būti iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė S. S. prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują, skirti atsakovei ginčo butą kaip pagalbines patalpas iki savivaldybė suteiks didesnį socialinį būstą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė užėmė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios patalpos, kaip ir visos 98 namo patalpos, jau seniai yra avarinės būklės, nes nusidėvėjimo procentas siekia daugiau nei 70 procentų. Po to, kai numirė buto (duomenys neskelbtini) gyventojas, jame apsigyveno valkatos, kurie buvo sukėlę gaisrą. Nors ne kartą namo gyventojai kreipėsi į seniūniją ir į savivaldybę su prašymais iškeldinti neprašytus gyventojus, tuo laiku nei viena institucija į tokius prašymus nereagavo. Ieškovo pateikti į bylą buto patikrinimo aktai nėra pilnai apiforminti, t.y. nei vienas punktas apie buto techninę būklę nėra užpildytas. Ginčo patalpas vadinti gyvenamosiomis neįmanoma. Šiose patalpose atsakovė laiko dėžes su vaikų drabužiais, kurie nereikalingi esamam sezonui, ir šiaip visokius rakandus. Atsakovė su vaikais gyvena bute, kurio gyvenamasis plotas yra 22,93 kv.m. Padalinus esamą plotą, kiekvienam asmeniui tenka tik po 3,82 kv.m, o tai yra labai mažai normaliam vaikų gyvenimui bei vystymuisi. Atsakovė kiek gali, tiek rūpinasi savo vaikais, visas gaunamas lėšas skiria tik jiems, net ne visada perka sau reikiamus vaistus, ir butą ji užėmė vien tik dėl to, kad vaikams būtų nors truputėlį daugiau vietos gyventi. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nekreipė dėmesio į tai, jog kambaryje stovi trys lovos, iš kurių viena neišsitiesia. Kambariuose nėra vietos net apsisukti, visi baldai sugrūsti. Jei atsakovė parsineš visas dėžes iš patalpų, kurias užėmė, reikės užkrauti trečdalį viso buto, o dėl to vaikams liktų dar mažiau vietos. Atsakovė dar prieš 2000 metus buvo pateikusi prašymą dėl socialinio būsto skyrimo kaip šeimai, auginančiai tris ir daugiau vaikų. Kodėl ir kada ji buvo iš šio sąrašo išbraukta, atsakovė nežino, nes jos niekas apie tai neinformavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė S. S. neturi jokio teisinio pagrindo naudotis ieškovui priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), todėl naudojasi jomis neteisėtai (CK 1.136 str.) ir tuo pažeidžia ieškovo teisę naudoti savo nuožiūra nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. Atsakovei buvo pasiūlyta geranoriškai atlaisvinti patalpas, tačiau ji to nepadarė. Ieškovas netikrino ginčo buto techninės būklės, todėl apeliantės skunde minimi punktai aktuose ir nėra užpildyti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovė yra neįgali, neturi legalaus darbo, gauna nedideles pajamas, jai priklausantis butas yra labai mažas, nesudaro pagrindo atsakovei naudotis ieškovui priklausančiu butu ir jos neiškeldinti. Aplinkybės, kad kiekvienam šeimos nariui tenka mažas gyvenamasis plotas, taip pat nesuteikia atsakovei teisės neteisėtai, be nuomos sutarties, naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu butu. S. S. penkių asmenų šeima 2001 metais buvo įrašyta į antrąją eilę socialinio būsto nuomai pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr.176 „Dėl asmenų (šeimų), įrašytų į eiles valstybės paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą įrašymo į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 „Dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“, iki 2003 m. spalio 1 d. buvo galima pateikti prašymą ir teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus perrašymui į atitinkamą sąrašą socialinio būsto nuomai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Dokumentų perrašymui į sąrašą socialinio būsto nuomai S. S. šeima nepateikė. Asmenys (šeimos), iki 2003 m. spalio 1 d. nepateikę prašymo, nebuvo perrašyti į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą atitinkamą sąrašą. Galimybės grąžinti į eilę nenumato nei įstatymas, nei kiti teisės aktai. S. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują, skirti apeliantei ginčo butą kaip pagalbines patalpas iki Vilniaus miesto savivaldybė suteiks didesnį socialinį būstą. Tačiau apeliantė nagrinėjamojoje byloje yra atsakovė ir negali reikšti reikalavimų ieškovui. Atsakovė pirmosios instancijos teisme priešieškinio nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismo neturi teisės prašyti skirti jai ginčo butą kaip pagalbines patalpas iki Vilniaus miesto savivaldybė suteiks didesnį socialinį būstą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: foto nuotraukos (b.l. 72) ir UAB „Rasų valda“ pažyma dėl namo (duomenys neskelbtini) būklės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės S. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6-7 dalis, CK 6.576 straipsnį pagrindu apsigyventi savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri pagal nurodyto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, CK 6.577 ir 6.579 straipsnius yra sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog atsakovė su ieškovu tokios nuomos sutarties dėl buto (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi, tačiau nurodytą butą yra užėmusi ir jame laiko savo daiktus. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad ji užėmusi butą (duomenys neskelbtini), be teisinio pagrindo, t.y. nesudariusi su ieškovu nuomos sutarties. CK 6.612 straipsnyje reglamentuota, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Nustatęs, jog atsakovė butą (duomenys neskelbtini) yra užėmusi savavališkai, t.y. įsikėlusi į jį be nuomos sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti pilnai ir iškeldinti atsakovę iš savavališkai užimtų ginčo patalpų, kadangi atsakovė pažeidė ieškovo, kaip buto savininko, teises naudotis savo nuožiūra jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, tame tarpe tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad su ieškovu sudarė minėtų patalpų nuomos sutartį, dėl to nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, jog butą (duomenys neskelbtini) užėmė, rūpindamasi savo 5 vaikais, kadangi jai nuosavybės teise priklausantis būstas yra labai mažas (gyvenamasis plotas 22,93 kv.m). Civilinės bylos duomenys apeliantės teiginius patvirtina, o būtent: kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su penkiais vaikais, iš kurių trys yra nepilnamečiai (gimę 1999 m., 2001 m. ir 2003 m.; b.l. 57). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą, kurio rezultatas taip pat susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, privalo atsižvelgti į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.). Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1365/2000).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors sprendime atskirai ir nepasisakė atsakovės nepilnamečių vaikų teisių apsaugos aspektu, tačiau iš esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetinio vaikų teisių apsaugos principo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuriame, remiantis Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados duomenimis, yra visi būtiniausi baldai, televizorius, kompiuteris, vaikai miega po du sofose-lovose, pamokas ruošia prie rašomojo stalo. Taigi, iškėlus atsakovę iš ginčo buto, jos vaikai ir pati atsakovė be gyvenamosios vietos neliks, o gyvens toliau bute, kuriame iki šiol teisėtai gyvena, t.y. nė vienas atsakovės vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto, o gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, iš esmės liks tos pačios. Juo labiau, kad, kaip nurodo pati apeliantė, ginčo patalpose realiai negyvena nei pati atsakovė, nei jos vaikai, kadangi butas yra avarinės būklės, ką patvirtina ir pateiktos foto nuotraukos (b.l. 72) bei UAB „Rasų valda“ pažyma dėl namo (duomenys neskelbtini) būklės. Apeliantės teigimu, ginčo bute yra laikomi tik jos šeimai priklausantys daiktai, drabužiai ir rakandai. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės nepilnamečių vaikių interesai, iškeldinus atsakovę iš ginčo patalpos, kurią ji savavališkai užėmė savo daiktams susidėti, nebus pažeisti.
Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ginčo butas negali būti laikomas gyvenamąja patalpa, kadangi namas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės, kad ieškovo pateikti būsto patikrinimo aktai nėra pilnai užpildyti, kad butą buvo užėmę valkatos ir pan., nesudaro teisėto pagrindo atsakovei naudotis ginčo patalpomis ir tuo pačiu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi vienintelis teisėtas pagrindas naudotis ginčo patalpomis, kaip jau minėta, yra raštu sudaryta su ieškovu nuomos sutartis. Byloje neginčijamai nustatyta, jog tokios sutarties atsakovė su ieškovu nesudarė, dėl to bet koks atsakovės naudojimasis šiomis patalpomis be ieškovo leidimo yra neteisėtas ir savavališkas.
CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to atsakovės apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas paskirti jai ginčo butą kaip pagalbines patalpas iki ieškovas suteiks atsakovei didesnį socialinį būstą apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas, kadangi apeliantė, būdama atsakove byloje, pirmosios instancijos teisme priešieškinio ieškovui su nurodytu reikalavimu nepareiškė.
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės S. S. valstybei priteistina 11,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.). Be to apeliantė S. S. po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo privalo sumokėti valstybei 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b.l. 96).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 11,30 Lt (vienuolika litų ir 30 centų) pašto išlaidų ir 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.