Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja R. B., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.N1-187-753/2015 (procesinio dokumento Nr.1-01-1-30079-2015-0) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje ARTŪRAS MIŠKINIS, a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 139 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamas A. M., būdamas nepilnametis, dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, o būtent: jis 2014-07-26, apie 2:37 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo dėl nusikaltimo padarymo, pasislėpė krūmuose šalia P. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK policijos pareigūnui A. K. prisiartinus prie jo bei bandant sulaikyti, abu susikibo ir pargriuvę ant žemės ritosi šlaitu, dėl ko A. M. savo kūnu užgriuvo ant pareigūno A. K. kairės kojos, tokiu būdu dėl neatsargumo sužalojo ją, taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. kairio kelio menisko plyšimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d.

Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas A. M., apklausoje dalyvaujant advokatui Aleksandrui Kuznecovui, prisipažino kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2014-07-26 d., apie 2 val. nakties, jis būdamas (duomenys neskelbtini), konfliktavo su ten gyvenančiu P. B. ir S. Š.. Visi buvo neblaivūs. Kažkas iškvietė policiją. Pamatęs atvažiuojant pareigūnus, jis bėgo į netoliese esantį miškelį, nutolusį nuo namo apie 20 metrų, kur pasislėpė krūmuose. Jį atsivijo pareigūnas, liepė pasiduoti geruoju, tačiau tam jis nepakluso. Pareigūnui prisiartinus arčiau, jis norėjęs pastarąjį parmušti ant žemės ir pabėgti, tačiau nenorėjo žaloti pareigūno. Abu susikibo, nugriuvę ant žemės šlaitu. Gali būti kad griūnant ir ritantis nuo šlaito, užkritęs jam ant pareigūno kojos, galėto būti sužalotas pareigūnas. Kaltinamojo paaiškinimu, jis neturėjęs tikslo sužaloti pareigūną, tik neklausė jo reikalavimų pasiduoti. Jis tik norėjo pabėgti nuo pareigūno. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b.l. 160-161)

Be kaltinamojo A. M. kaltės prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2014-07-26 apie 2:37 val., patruliuodamas kartu su vyresniuoju patruliu R. I. ir policijos rėmėja U. Š., iš Kaišiadorių r. PK VPS operatyvaus valdymo grupės budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur jaunuolis muša motiną ir tėvą. Nuvykus minėtu adresu, jis pastebėjo kaip iš namo išbėgo jaunuolis ir pasileido miško link. Privažiavęs prie pat namo ir išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis nusivijo jaunuolį, kuris spėjo pasislėpti miško tankmėje. Pasišviesdamas žibintuvėliu nukentėjęs A. K. netrukus pastebėjo jaunuolį, kuris slėpėsi tankiuose krūmuose, liepė jam iškelti rankas į viršų ir lėtai išeiti iš krūmų. Jaunuolis į A. K., kaip policijos pareigūno teisėtus reikalavimus nereagavo, todėl priėjęs prie jaunuolio bandė jį sulaikyti, bet jaunuolis, nukentėjusiajam A. K. visai netikėtai, užgriuvo ant jo, abu nusirito į gilią daubą. Nukentėjusysis iš karto pajuto stiprų skausmą kairės kojos kelyje. Netrukus atbėgo vyresnysis patrulis R. I. ir padėjo parvesti sulaikytą jaunuolį. Kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vėliau grįžus prie namo ir užėjus į vidų, lovoje rado gulintį S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo sužalotas veidas ir šalia jo, kambaryje P. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus ir akivaizdžai matėsi praskelta jo lūpą. Abu nukentėję paaiškino, kad juos sumušė A. K. sulaikytas A. M.. Iš karto buvo iškviesti medikai ir operatyvinė grupė, bei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Po pamainos nukentėjusysis iš karto kreipėsi į K. R. kryžiaus ligoninę, kur jam buvo išduotas nedarbingumas nuo 2014-07-26 iki 2014-10-11. A. K. iš karto buvo hospitalizuotas ir sekančią dieną jam buvo atlikta kairio kelio operacija. Po to buvo reabilitacija. Nukentėjusysis A. M. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 67-68).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. K. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2013 metais, tiksliau laiko nurodyti negaliu jam buvo įplyšę kryžminiai raiščiai. Jis dėl tų sužalojimų gydėsi. Jam buvo rekomenduotinas operacinis gydymas, ir ta operacija buvo atlikta, tai yra dėl šių raiščių įplyšimo jam buvo nutraukinėjami vandenys iš kelio srities ir tai vadinosi operacija. Kažkokių kitokių intervencijų medikai nedarė, nes nebuvo diagnozuotas koks nors rimtesnis patologinis pakitimas, ir tie įplyšimai sugijo geriant vaistus be jokio papildomo chirurginio pjaustymo. Po šio vandens nutraukimo, po vadinamos operacijos, jis buvau pripažintas darbingu ir tęsė tarnybą. Teigia, jog 2014 m., tarnybos metu jį sužalojo A. M., tuo metu kaip jis jį bėgantį persekiojo. Pirminėje liudytojo apklausoje nukentėjusysis nurodęs prie kokių aplinkybių A. M. jį sužalojo. Gali patvirtinti kad jam kairio kelio vidinis meniskas plyšo tuo metu kai A. M. užgriuvo ant nurodyto kelio savo kūnu jiems abiems ritantis nuo nuokalnės. A. M. jam nesmūgiavo, tačiau aktyviais veiksmais priešinosi ir vengė sulaikymo ir tyčia ant jo užgriuvo, ko pasėkoje abu nusirito į nuokalnę. Šių aktyvių A. M. veiksmų pasėkoje buvo nesunkiai sužalotas, vykdydamas tarnybines pareigas. (b.l. 134-135). Nukentėjusysis A. K. byloje civilinio ieškinio turtinei, neturtinei žalai atlyginti nereiškė (b. l. 14).

Specialisto, teismo mediko išvadoje Nr. G1801/15(02) nurodyta kad A. K. 2014-07-26 patyrė pakartotinę anksčiau traumuoto kelio sąnario traumą, kurios metu papildomai plyšęs vidinis meniskas, strigdamas sukėlė mechaninį sąnario bloką bei skausmą. Pagal medicininių dokumentų duomenis šio kelio ankstesnių traumavimų metu buvo diagnozuotas dalinis vidinio šalutinio raiščio įplyšimas (2013-08-09) ir priekinio raiščio plyšimas (2013-05-02 ir 07-10, buvęs rekomenduotas operacinis gydymas, duomenų, jog būtų išpildyta rekomendacijos nėra). Kairio kelio sąnario vidinis meniskas plyšo ir įstrigo kojai išlinkstant kelio sąnaryje į išorę arba nuo tiesioginio traumuojančio poveikio į kelio vidinį paviršių ir /arba dėl nepalankaus nelygaus vietovės reljefo perkėlus kūno svorį ant kairės kojos kai pėda palinko į vidų. 2014-07-31 atliktos operacijos metu ištaisytos ir senos (2013 m.) ir šviežios (2014-07-26) kelio traumų padariniai. Kairio kelio vidinio menisko plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 86-87).

Specialisto apklausos metu med. ekspertas J. V. paaiškino, jog iš pateiktų medicininių dokumentų, nerasta jokių užuominų apie kairio kelio sąnario struktūrų degeneracinius pakitimus. 2014-07-26 A. K. neabejotinai patyrė kelio traumą su vidinio menisko plyšimu, atplaišos įstrigimu sąnario struktūrose ir funkciniu kelio užblokavimu. Med. dokumentacijoje nerasta diagnozių susijusių su menisko plyšimu iki šio traumavimo epizodo. Ankstesnių traumų atvejais buvo diagnozuoti tik raiščių įplyšimai. Kategoriškai išskirti išvadoje nurodytų dviejų traumos mechanizmų variantų negalima. Trauminis sąnarinės struktūros plyšimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl to, kad jo sugijimas be medicininės intervencijos per trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį, neįmanomas. (b.l. 130-132)

Liudytojo R. I. parodymu ikiteisminiame tyrime, 2014 m. lieps 26 d. jis dirbo Kaišiadorių r. PK VPS PB vyresniojo patrulio pareigose kartu su kolega A. K. bei policijos rėmėja U. Š.. Tą budėjimą, tai yra 26 d., apie 2:00 val. nakties buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvyko visi trys nurodytu adresu. Sustojo tarp dviejų namų. Viename name buvo neblaivių asmenų kompanija, o iš kito namo irgi išėjo žmonės, kurie buvo irgi neblaivūs. Vieną jaunuolį iš karto sulaikęs ir uždaręs jį į automobilį ir palikęs U. Š. saugoti ir stebėti jį. Kitas jaunuolis iš karto pasileido bėgti už namo link krūmų. Jį vijosi A. K.. Jis sulaikęs ir pasodinęs surakintą antrankiais asmenį į tarnybinį automobilį, skubėjęs iš kitos namo pusės pagelbėti kolegai A. K. sulaikyti pabėgusį agresyvų asmenį, kuris nubėgo link miško pusės. Užbėgus už namo, maždaug 20 m atstumu pamatė gulintį A. K., ir asmenį, kurį sulaikinėjo A. K.. Jie abu gulėjo ant žemės. Jis pribėgęs asmeniui uždėjo antrankius ir pakėlęs nuo žemės vedė link automobilio. Pastebėjo kaip atsikėlęs A. K. eidamas link tarnybinio automobilio šlubčiojo. Paklausęs jo kas nutiko, A. K. atsakęs kad sulaikinėdamas A. M. su juo grūmėsi, ir susižalojo koją. Pradedant tarnybą A. K. darbe buvo sveikas, į įvykio vietą važiavo būdamas sveikas ir niekuo nesiskundė, o po pažeidėjo persekiojimo ir jo sulaikymo prie automobilio grįžo šlubuodamas. Kiek pamena A. K. net nebaigė pamainos, iš karto išvyko į ligoninę. Sulaikytuosius jaunuolius, vienas iš jų A. M., kito įvardinti negali, nes viskas vyko seniai ir nepamena, tą naktį pristatė į policijos komisariatą (b.l. 126-127).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja U. Š. parodė, kad nuo 2012 metų ji yra policijos rėmėja, turi pažymėjimą ir aktyviai dalyvauja policijos veikloje Kaišiadorių rajone. Ji, kaip policijos rėmėja yra kviečiama į įvairius renginių bei budėjimus per šventes, o taip pat dalyvauja pati, kai turi laiko, pasisiūls kartu dalyvauti vykdomuose patruliavimuose. Šios liudytojos parodymu, 2014 m. liepos 26 d. ji dalyvavo kaip policijos rėmėja patruliavime. Važinėjo po Kaišiadorių rajoną kartu su Patrulių būrio patruliais A. K. ir R. I.. A. K. buvo ekipažo vyresnysis, o pareigūnas R. I. buvo ką tik atėjęs dirbti patruliu į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą. Minėtą 26 dieną, apie 2:00 val. nakties buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus visiems trims nurodytu adresu, viename name buvo girtų asmenų kompanija, o iš kito namo irgi išėjo žmonės, kurie buvo irgi girti. Vieną jaunuolį iš karto sulaikė patruliai ir uždarė jį į automobilį ir paliko ją saugoti ir stebėti jį. Kitas jaunuolis iš karto pasileido bėgti už namo link krūmų. Bėgantį jaunuolį iš karto vijosi A. K. ir R. I.. Abu patruliai pasileido vytis bėgantį per skirtingus namo kampus. Nematė detaliai kas ten vyko, tačiau girdėjo kad A. K. rėkė – stok!, policjja!, taip rėkė kelis kartus kol garsas nutolo. Neužilgo iš už namo kampo aš pamatė R. I. ir A. K. vedančius sulaikytą asmenį. Sulaikytam asmeniu buvo uždėti antrankiai, rankos surakintos už nugaros. Matė kaip R. I. vedė sulaikytąjį o A. K. vos paėjo, labai šlubavo, sunkiai mynė kairę koją. Paklausus kas atsitiko, A. K. atsakė kad sulaikinėdamas A. M. su juo grūmėsi, ir A. K. buvo sužalota koja. Tvirtina, kad A. K. darbe buvo sveikas, į įvykio vietą važiavo būdamas sveikas ir niekuo nesiskundė, o po pažeidėjo persekiojimo ir jo sulaikymo, pareigūnas prie automobilio grįžo šlubuodamas. Kiek pamenu A. K. net nebaigė pamainos, iš karto išvyko į ligoninę. Sulaikytuosius jaunuolius, vienas iš jų A. M., kito įvardinti negali, tą naktį pristatė į policijos komisariatą. A. M. jai pasirodė agresyvus, įvairiais judesiais reiškė nepasitenkinimą kad jam uždėti antrankiai, kiek pamena keikėsi. (b.l. 123-124)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vienkiemis, (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad nuo P. B. namo 23 m atstumu šiaurės kryptimi yra dauba, kurios statumo kampas yra 60?. Dauba apaugusi krūmokšniais. (b.l. 147-150).

Kaltinamajam A. M. byloje paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas (b. l. 101-103).

Lietuvos Respublikos LR BK 139 str. numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkaus sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Pagal BK 139 str. 1 dalį baudžiamąją tvarka atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 139 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai, kadangi dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, o būtent: jis 2014-07-26, apie 2:37 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo dėl nusikaltimo padarymo, pasislėpė krūmuose šalia P. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK policijos pareigūnui A. K. prisiartinus prie jo bei bandant sulaikyti, abu susikibo ir pargriuvę ant žemės ritosi šlaitu, dėl ko A. M. savo kūnu užgriuvo ant pareigūno A. K. kairės kojos, tokiu būdu dėl neatsargumo sužalojo ją, taip padarydamas A. K. kairio kelio menisko plyšimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. M. sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė skirti švelnesnę bausmę nei siūlo valstybinė kaltintoja , t.y. skiriant trumpesnį terminą bausmės – laisvės apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., 11 str. 3 d.), jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal LR BK 139 str. 1 d. (LR BK 11 str.3 d.), būdamas nepilnametis. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo principus pagal LR BK 54 str., t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. M. administracine tvarka nebaustas (b. l. 109), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (b. l. 111), neįrašytas į narkologinę įskaitą (b. l. 111), (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnija neigiamų atsiliepimų apie A. M. nėra gavusi (b. l. 113). (duomenys neskelbtini) A. M. charakterizuoja patenkinamai (b. l. 115). 2015-11-19 ikiteisminiame tyrime priimtas nutarimas leisti nepilnamečio įtariamojo A. M. atstovui pagal įstatymą –motinai L. R. dalyvauti procese (b.l. 155-156)

Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d., kuria kaltinamas A. M. gali būti skirta bausmė - laisvės apribojimas (BK 48 str. 1 d., 3 d. 1 p.), skiriant įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmė laisvės apribojimas 9 mėnesių laikotarpiui (BK 48 str.), taikant LR BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinant paskirtą bausmę 1/3, yra tinkama bausmė kaltinamajam, o taip skiriant jam paskiriant elgesio apribojimą - įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str. 1 d. , 2 d. 2 p.).

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktinių įrodymų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 9 mėn. (devynis mėnesius) laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; paskirti elgesio apribojimą - įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1, 2 d. A. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir likusi paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; paskirti elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui - įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o Teismo Baudžiamąjam Įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Teismo B. Į. nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškintina A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei šia teise jis nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.