- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-125-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03237-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medstata“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. M., kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-176-490/2011 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medstata“ dėl įsipareigojimo įvykdyti prievolę bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Medstata“ priešieškinį ieškovei V. D. dėl nesumokėto atlygio už atliktas paslaugas priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu UAB „Medstata“ 2008 m. gegužės 2 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo 2008-2012 metais pagal miško įveisimo projektą, patvirtintą VĮ Jonavos miškų urėdijoje, įveisti mišką ir atlikti kitas su tuo susijusias paslaugas ieškovei priklausančiame privačiame 1,63 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo pasodinti 300 eglių, 300 pušų, 1000 buko medžių ir 3000 klevų bei atlikti šių želdinių priežiūros darbus, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis. Ieškovė įveisti mišką nusprendė, kad gautų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros (toliau - NMA) Europos struktūrinių fondų paramą. Už atliktus darbus ieškovė atsakovui turėjo sumokėti per 5 dienas nuo paramos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gavimo, bet ne vėliau, kaip per 150 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo. Pagal žodinį susitarimą atsakovo direktorė D. L. įsipareigojo sutvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti paraišką NMA dėl paramos gavimo. Atsakovas 2008 metų gegužės 1-10 dienomis atliko miško sodinimo darbus ir 2008 m. gegužės 10 d. pateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį ieškovė pasirašė. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas miško įveisimo darbus atliko nekokybiškai, panaudojo netinkamus sodinukus, atvežtus iš Lenkijos, medelius pasodino ne visame plote, kaip buvo numatyta projekte, o po to visiškai neprižiūrėjo želdinių ir dėl to jie žuvo. Prigijo tiktai 53,9% želdinių. Dauguma sodinukų yra žuvę dėl neatliktų apsaugos ir priežiūros darbų. Reikia iš naujo atsodinti apie 2/3 klevų, pusę buko medžių, beveik visas pušis ir egles. Dokumentai NMA buvo paruošti netinkamai ir pateikti pavėluotai. Dėl tos priežasties NMA atsisakė išmokėti paramą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kad jis iš naujo atsodintų ir tinkamai prižiūrėtų mišką, tačiau atsakovas atsakė, kad nevykdys savo įsipareigojimų, kadangi ieškovė neapmokėjo už atliktus darbus pagal jo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė mokėti už netinkamai atsakovo atliktą darbą neprivalo. Ieškovė nori, kad atsakovas įvykdytų prievolę natūra. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą įveisti ieškovei priklausančiame 1,64 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), mišką pagal Jonavos miškų urėdijos patvirtintą projektą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Medstata“ patikslintame priešieškinyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 10 d. perdavė, o ieškovė priėmė 4600 vnt. sodmenų už 5325 Lt, sodinimo darbus už 190 Lt, transportavimo paslaugas už 600 Lt, dirvos paruošimo darbus už 652 Lt, miško želdinimo paruošimo darbus už 164 Lt. Iš viso ieškovei buvo perduota darbų ir paslaugų už 7931 Lt sumą be PVM. Ieškovei 2009 m. liepos 10 d. buvo pateikta PVM sąskaita- faktūra 9437,89 Lt sumai, kurios ieškovė iki šiol neapmokėjo, nors ją turėjo apmokėti iki 2009 m. gruodžio 7 d. Pagal sutartį ieškovei buvo paskaičiuoti 0,4 procento dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos. Remiantis atsakovo pateikta 2011 m. sausio 13 d. pažyma, delspinigių suma yra 6794,64 Lt. Darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2008-01 buvo surašytas 2008 m. gegužės 10 d. Ieškovė savo reikalavimus dėl tinkamai neatliktų darbų galėjo pareikšti iki 2009 m. gegužės 10 d. Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros 2008 m. rugsėjo 25 d. pažymoje Nr. 4/29 yra nurodoma, kad želdiniai žuvo dėl sunkaus dirvožemio ir klimatinių sąlygų. Taip pat nurodoma, kad želdinių priežiūros priemonės atitinka numatytąsias miško želdinimo projekte, o želdinių kokybė yra gera. Atsakovas jokių pretenzijos iš ieškovės negavo. Atsakovo prievolės buvo įvykdytos laiku ir tinkamai. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 9437,89 Lt įsiskolinimą, 6794,64 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1487 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti iš dalies. Teismas priteisė atsakovui UAB „Medstata“ iš ieškovės V. D. 9437,89 Lt skolos, 340,20 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (priešieškinio priėmimo momento - 2011 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 952,35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 22,61 Lt, o iš atsakovo 7,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad nors sutartis tarp šalių sudaryta 2008 m. gegužės 2 d., tačiau joje minimas 2008 m. gegužės 15 d. miško įveisimo projektas, patvirtintas 2008 m. gegužės 28 d. VĮ Jonavos miškų urėdijoje. Darbai šalių susitarimu buvo atlikti anksčiau, nei kad buvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Šalių sudarytos sutarties 3.1. papunktyje nurodyta, kad už atliekamas paslaugas yra atsiskaitoma per 5 darbo dienas nuo paramos iš NMA gavimo, bet ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo. Aiškinant minėtą sutarties nuostatą, negalima sutikti su ieškovės atstovo teiginiu, jog negavus paramos iš NMA, ieškovė neturi pareigos apmokėti pateiktos sąskaitos – faktūros. Ieškovė turi pareigą apmokėti pateiktą sąskaitą – faktūrą per 150 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo, nepriklausomai nuo to, parama gauta ar ne. Šalys sudarytoje sutartyje nurodė, jog remiasi 2008 m. gegužės 15 d. miško įveisimo projektu, tačiau teismui yra pateiktas 2008 m. balandžio 30 d. UAB „Medstata“ direktorės D. L. parengtas Miško želdinimo ir žėlimo arba pertvarkymo (rekonstrukcijos) projekto nuorašas ir sklypo brėžinio, daryto 2008 m. gegužės 15 d., nuorašas. Šalims nereiškiant dėl to prieštaravimų, laikytina, jog šalių sutartyje minimas ir teismui pateiktas Miško želdinimo ir žėlimo arba pertvarkymo (rekonstrukcijos) projekto nuorašas yra vienas ir tas pats projektas, kuriuo remiantis, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo atlikti miško įveisimo darbai. Byloje esantis Miško želdinimo ir žėlimo arba pertvarkymo (rekonstrukcijos) projekto patikslinimo nuorašas patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Medstata“ direktorė D. L. parengė ankstesnio projekto patikslinimą, kuris VĮ Jonavos miškų urėdijoje Miškų urėdo pavaduotojo buvo patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 12 d. Taigi realiai pagal patikslintą projektą priežiūros priemonės galėjo būti vykdomos tik nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d., nors atsakovo atstovai teigė, kad priežiūros darbai buvo atliekami iš karto po to, kai buvo pasodinti sodinukai. Priežiūros darbų atlikimas 2008 metais buvo numatytas ir šalių sudarytos sutarties priede. Ieškovei leidimas įveisti mišką buvo išduotas tik 2008 m. gegužės 22 d., t. y. jau pradėjus miško įveisimo darbus. Ieškovė neneigia, kad ji pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, ji pastabų dėl atliktų darbų kokybės ar pateiktų sodmenų kokybės minėtame darbų priėmimo–perdavimo akte nenurodė, prieštaravimų nepareiškė, minėto akto neginčijo. Remiantis paminėtu darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovas išrašė ieškovei apmokėjimui 2008 n. birželio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kuri vėliau buvo panaikinta ir 2009 m. liepos 10 d. pakartotinai buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija MED Nr. 00357 9437,89 Lt sumai. Ieškovė pateiktos apmokėti PVM sąskaitos – faktūros iki šiol nėra apmokėjusi, nors sutarties 3.1. p. nurodytas 150 dienų terminas pasibaigė dar 2009 m. gruodžio 7 d. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar miškas buvo įveistas, ar ne. Šalys nesutaria dėl žodžio „įveisti“ prasmės. Ieškovės ir jos atstovo teigimu, miško įveisimas turėtų būti suprantamas kaip sodmenų pasodinimas ir jų priežiūros atlikimas iki jie prigis pagal patvirtintą projektą. Lietuvių kalbos žodyne nurodomos tokios žodžio „įveisti“ reikšmės – 1. pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi; 2. išsiplėsti, pasidauginti giminei; 3. atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje (http://www.lkz.lt/startas.htm). 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 659 patvirtintuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, kuriais vadovaudamasis, atsakovas turėjo įveisti mišką pagal šalių sudarytą sutartį, miško veisimas apibūdintas kaip miško želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas neaugo. Miško želdinimas apibrėžiamas kaip miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas įveisiant arba atkuriant mišką. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad mintame teisės akte miško veisimas yra suprantamas tik kaip miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas, t. y. tik konkretus veiksmas, o ne to veiksmo rezultatas. Taigi atsakovas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pasodinęs sodmenis pagal šalių sudarytą sutartį bei patvirtiną projektą atliko miško įveisimo darbus ir tokiu būdu savo prievolę pagal sutartį įvykdė. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas miško įveisimo darbus atliko netinkamai, buvo naudojami netinkamo kokybės sodmenys, tačiau ieškovė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas įveisimo darbus atliko tinkamai, panaudojo tinkamus ir geros kokybės sodmenis. Remiantis byloje esančia 2008 m. gegužės 29 d. Kauno RAAD Jonavos agentūros pažyma Nr. 8/23, nustatyta, kad tiek dirvos paruošimo kokybė, tiek sodmenų (sėklų) kokybė, tiek pasodinimo kokybė ir želdinių tankumas įvertinti gerai. Kadangi patikrinimas buvo atliktas iš karto po atliktų darbų, želdinių apsauga dar nebuvo vykdyta. Minėta pažyma taip pat pasirašyta ieškovės, jokių pastabų dėl įvertinimo ji nėra pareiškusi. 2008 m. rugsėjo 25 d. Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros pažymoje nurodyta, jog miško želdiniai/žėliniai žuvo dėl sunkaus dirvožemio ir klimatinių sąlygų, o nustatyta prigijimo procentas – 53,9 proc. Pateiktoje pažymoje nurodyta, kad želdinių priežiūros priemonės atitinka numatytąsias miško želdinimo projekte, želdinių priežiūros kokybė gera. Pats faktas, kad sodmenys neprigijo, nepaneigia atsakovo tinkamo prievolės įveisti mišką įvykdymo. 2010 m. spalio 29 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros pažymoje Nr. 46/70 nurodyta želdinių žuvimo priežastis – neatlikti apsaugos ir priežiūros darbai, tačiau tai taip pat nepaneigia tinkamo atsakovo prievolės įveisti mišką įvykdymo. Iš esmės šios bylos nagrinėjimo dalykas yra miško įveisimas, o ne priežiūros ar apsaugos darbų atlikimas, kadangi tiek ieškovės pareikštas reikalavimas, tiek ir atsakovo reikalavimas dėl skolos už atliktus įveisimo darbus priteisimo, yra susijęs tik su įveisimo darbais. Atsakovas ieškovei tinkami nevykdant savo pareigos apmokėti pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus, tolimesnių darbų nuo 2010 metų pagal patvirtintą projektą neatliko, tačiau tuo ieškovė negali remtis. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 6794,64 Lt delspinigių. Sutartyje nustatytas netesybų dydis yra nepagrįstai didelis – 0,4 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į nelygią tarpusavio šalių padėtį (užsakovas yra fizinis senyvo amžiaus asmuo, o rangovas yra juridinis asmuo, kuriam vykdant veiklą keliami didesni reikalavimai), į nepagrįstai didelį nustatytų netesybų dydį, į prievolės sumą ir prašomų priteisti delspinigių sumą, delspinigių dydis mažintinas iki 0,02 proc. Taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių tarifą už 180 dienų laikotarpį, atsakovui priteistina iš ieškovės 340,20 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys ir iš dalies patenkintas atsakovo priešiekinis, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles. 2008 m. gegužės 2 d. miško įveisimo ir priežiūros sutarties Nr.2008-05-02-15 2.1.1 punktas numato, kad rangovas (atsakovas UAB „Medstata“) įsipareigoja įveisti mišką pagal 2008 m. gegužės 28 d. VĮ Jonavos miškų urėdijos patvirtintą projektą ir atlikti želdinių priežiūros darbus. Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai aiškino terminą „miško veisimas“, kai sutartyje nurodyta „miško įveisimas“. Ieškovė turėjo tikslą įveisti mišką savo žemės sklype tuo pagrindu, kad gauti Europos struktūrinių fondų paramą. Šalys sutarė, kad atsakovas įveis mišką, t. y. pasodins sodinukus pagal projektą ir juos prižiūrės, kol jie prigis. Antroji sutarties sąlygą - prigijusio miško priežiūra iki 2012 metų. Teigti, kad ieškovė sutiko su tuo, jog atsakovas pasodintų sodinukus ir jų neprižiūrėtų, o būtų leidžiama jiems patiems prigyti gamtos sąlygomis, būtų nelogiška. Nebūtų reikalinga susitarti dėl miško priežiūros, jeigu sodinukai gali neprigyti, ir jeigu jų prigijimas nekontroliuojamas. Teismo rėmimasis Miško įveisimo ir atkūrimo nuostatuose esančio termino „miško veisimas“ apibrėžimu yra nepagrįstas, kadangi sutartyje formuojamas terminas „miško įveisimas“ nėra analogiškas sąvokai „miško veisimas“. Miško veisimo sąvoka reiškia patį miško įveisimo procesą ir yra tik dalis miško įveisimo ir sodinukų priežiūros iki jie prigis proceso dalis. Dirvos paruošimo kokybė, sodmenų kokybė ir pasodinimo kokybė buvo gera. Pagal sąvokos „miško įveisimas“ išaiškinimą atsakovo įsipareigojimas pagal sutartį apėmė ne tik tinkamą dirvos paruošimą, sodinukų pristatymą ir pasodinimą, bet ir želdinių apsaugą. Tai, kad sutartyje yra nurodytos tik medelių kainos, nesudaro pagrindo teigi, jog sutarties esmė buvo parduoti medelius. Jonavos rajono apylinkės teismas, neįvertino to fakto, kad atsakovas nevykdė vieno iš savo įsipareigojimų - želdinių apsaugos. Atsakovas, pasodinęs sodinukus, juos paliko prigyti pačius, net jų neprižiūrėdamas ir netikrindamas, kaip medeliai prigyja. Kai atsakovas suprato, kad per savo aplaidumą ir sutarties sąlygų nevykdymą gali nukentėti, ėmėsi pavėluotos želdinių apsaugos ir priežiūros. Teismas šį faktą vertino kaip neįrodantį atsakovo kaltės dėl mažo sodinukų prigijimo. Būtent dėl to, kad iš karto po sodinukų pasodinimo, atsakovas nesirūpino jais, sodinukai žuvo. Atsakovas tokį savo įsipareigojimų nevykdymą grindė tuo, kad ieškovė laiku nesumokėjo pinigų už suteiktas paslaugas. Nutraukti sutartį atsakovas neturėjo pagrindo. Sutartį nutraukti galėjo pati ieškovė. Ji nėra šios srities specialistė ir negalėjo iš karto nustatyti, ar darbai atlikti tinkamai. Jeigu dirvožemis būtų buvęs labai prastos kokybės, ieškovė nebūtų nusprendusi tame žemės sklype veisti miško.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Medstata“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2011 m. rugsėjo 1 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde ieškovė neteisingai aiškina žodžio „įveisti“ reikšmę ir dėl to nurodo, jog atsakovas tinkamai miško įveisimo darbų neatliko. Jonavos rajono apylinkės teismas motyvuotai rėmėsi Lietuvių kalbos žodyne nurodomomis žodžio „įveisti“ reikšmėmis. 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 659 patvirtintuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, kuriais vadovaudamasis, atsakovas turėjo įveisti mišką pagal šalių sudarytą sutartį, miško veisimas apibūdintas kaip miško želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas neaugo. Tuo tarpu miško želdinimas apibrėžiamas kaip miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas įveisiant arba atkuriant mišką. Mintame teisės akte miško veisimas yra suprantamas tik kaip miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas, t. y. tik konkretus veiksmas, o ne to veiksmo rezultatas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog miško įveisimo darbai buvo atlikti netinkamai. Pats faktas, kad sodmenys neprigijo, nepaneigia atsakovo tinkamo prievolės įveisti mišką įvykdymo. Pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Ieškovė, pasirašydama darbų perdavimo-priėmimo aktą, jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės ar pastabėtų trūkumų nenurodė,
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.
Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 2 d. ieškovė V. D. ir atsakovas UAB „Medstata“ sudarė miško įveisimo ir priežiūros sutartį Nr. 2008-05-02-15 (b. l. 4), pagal kurią atsakovas įsipareigojo 2008–2012 metais pagal miško įveisimo projektą, pavirtintą Jonavos miškų urėdijoje, nustatyta tvarka įveisti mišką ir atlikti kitas su tuo susijusias paslaugas privačiame 1,63 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. 4628/0001:112, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti už darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kaip nurodė apylinkės teismas, 2008 m. gegužės 2 d. sutartyje yra minimas miško įveisimo projektas, patvirtintas 2008 m. gegužės 28 d., tačiau darbai šalių susitarimu buvo atlikti anksčiau, nei kad buvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.1.1. papunktį, atsakovas įsipareigojo pagal projektą įveisti mišką ir atlikti želdinių priežiūros darbus, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais bei Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis. Atsakovas įsipareigojo pateikti ir pristatyti sodinimui sutartyje nurodytus sodmenis, atitinkančius miško sodmenų kokybės reikalavimus. Sutarties 3.1. papunktyje nurodyta, kad už atliekamas paslaugas yra atsiskaitoma per 5 darbo dienas nuo paramos iš NMA gavimo, bet ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovė turėjo pareigą apmokėti pateiktą sąskaitą–faktūrą ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo, nepriklausomai nuo to, parama gauta ar ne.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas tinkamai vykdė 2008 m. gegužės 2 d. miško įveisimo ir priežiūros sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo įveisti mišką ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 1,63 ha žemės sklype. Pagal sutarties 2.1.2. papunktį atsakovas įsipareigojo pateikti ir pasodinti 300 eglių, 300 pušų, 1000 buko medžių, 3000 klevų. Tai, kad šie sodmenys buvo pateikti ir pasodinti, patvirtina 2008 m. gegužės 10 d. šalių pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (1 t., b. l. 11). Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros 2008 m. rugsėjo 25 d. pažymoje apie miško želdinių/želinių apskaitą (1 t., b. l. 13) pažymėta, jog prigijo 53,9 proc. želdinių, kad jų priežiūra gera, jog neprigiję sodmenys žuvo dėl sunkaus dirvožemio ir klimatinių sąlygų. Ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovas privalo įvykdyti sutartį, tai yra atsodinti neprigijusius medelius. CK 6.193 straipsnio 2 dalis numato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kaip minėta, atsakovas privalėjo įveisti mišką vadovaudamasis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3 punkte (redakcija, įsigaliojusi 2008 m. balandžio 20 d.) miško veisimas apibrėžiamas kaip miško želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo, o miško želdinimas yra miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis. Analogiškas apibrėžimas buvo ir ankstesnėje Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų redakcijoje. Atsižvelgdamas į Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose pateiktas sąvokas ir į žodžio „įveisimas“ reikšmes Lietuvių kalbos žodyne, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog miško veisimas turi būti suprantamas tik kaip konkretus veiksmas, o ne to veiksmo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog sutartyje vartojamas žodis „įveisimas“ turi kitokią prasmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog sodmenys neprigijo, nepaneigia atsakovo prievolės įveisti mišką įvykdymo tinkamumo. Šalys 2008 m. gegužės 2 d. miško įveisimo ir priežiūros sutartyje Nr. 2008-05-02-15 (1 t., b. l. 4) susitarė dėl konkretaus pasodinamų medžių skaičiaus ir kiekvienos medžių rūšies vieneto kainos. Byloje nėra įrodymų, jog pasodinti medžiai neatitiko kokybės reikalavimų arba kad patys darbai buvo atlikti netinkamai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros 2008 m. rugsėjo 25 d. pažyma apie miško želdinių/želinių apskaitą (1 t., b. l. 13) patvirtina, jog neprigiję sodmenys žuvo ne dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti į tai, jog sodmenys dažnai gali neprigyti dėl įvairių nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui dėl oro sąlygų, dėl kenkėjų ir pan.). Pažymėtina, jog pažymos apie miško želdinių/želinių apskaitą formoje (1 t., b. l. 13) yra pastaba, kurioje numatyti atvejai, kai projektuojamas želdinių papildymas priklausomai nuo neprigijusių sodmenų dalies, o tai tik patvirtina tą faktą, jog dalies sodmenų neprigijimas yra įprastas reiškinys. Atsižvelgiant į sutarties objekto specifiką, atsakovas negalėjo ir neprivalėjo užtikrinti, jog prigis ir užaugs visi pasodinti sodmenys. Priešingai aiškinant sutartį, atsakovas privalėtų savo sąskaita nupirkti ir iš naujo pasodinti visus neprigijusius medžius. Remiantis šiais motyvais, darytina išvada, jog ieškovė, 2008 m. gegužės 10 d. priėmimo-perdavimo aktu (1 t., b. l. 11) priėmusi darbus, nepagrįstai atsisakė apmokėti atsakovui už juos išrašytą 2009 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą MED Nr. 00357 9437,89 Lt sumai (1 t., b. l. 12). Atsakovas 2010 m. spalio 15 d. raštu (1 t., b. l. 20) informavo ieškovę, kad 2008 ir 2009 metais vykdė įveisto miško priežiūrą, bei pažymėjo, kad ieškovei neapmokėjus už atliktus darbus, neprivalo toliau vykdyti savo įsipareigojimų. Tokie atsakovo veiksmai atitiko CK 6.46 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties sąlygas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir pagrįstai iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį.
Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės atsakovui priteistinos 1000 Lt išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 18-19) (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. D. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medstata“ 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.