- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- AN2-488-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00287-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį nubaustas 700 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį paskirta 1100 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi A. G. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 6 d. 19.04 val., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 127, 219.1, 221, 222 punktų reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į tvorą. Įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora, priklausanti H. J.. Dėl tvoros sugadinimo padaryta 20 Eur žala. Iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs vairuotojas, pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Vairuotojas po eismo įvykio iki patikrinimo vartojo alkoholinius gėrimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti dėl non bis idem principo pažeidimo. Tokį savo prašymą A. G., vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, grindžia tuo, kad non bis idem principo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių. Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas, aiškiai matydamas, kad jam Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 30 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, vadovaudamasis non bis idem principu teisės taikymo tvarka, privalėjo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau tyčia to nepadarė.
Be to, apeliantas akcentuoja, kad jo sukeltas eismo įvykis netyčinis, dėl neapdairumo, jis niekam rimtų pasekmių nesukėlė, jokie fiziniai asmenys nesužaloti, materialinis turtas apgadintas nežymiai, nukentėjusysis H. J. teisme pretenzijų dėl 20 Eur padarytos žalos nereiškė. Apelianto nuomone, jo padarytas nusižengimas yra akivaizdžiai mažareikšmis, eismo įvykis objektyviai stokoja pavojingumo, todėl jo negalima laikyti kaip atitinkančio ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo visiškos sudėties elementų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius prašo A. G. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniu skundu patrauktas administracinėn atsakomybėn A. G. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, iš esmės neginčija, tačiau, jo teigimu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina dėl non bis idem principo pažeidimo, be to, jo sukeltas eismo įvykis objektyviai stokoja pavojingumo, todėl jo negalima laikyti atitinkančio ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo visiško sudėties elementų.
Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) 2017 m. birželio 30 d. nutarimu įtariamajam A. G. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad A. G. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatyta jo kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, to apeliaciniame skunde neginčija ir pats A. G., kad jis, sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei po eismo įvykio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jis padarė būtent administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, bei už šias padarytas veikas pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas skundžiamu nutarimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju A. G. nepatrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to paties, t. y., kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nes būtent ši aplinkybė, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti dėl non bis idem principo pažeidimo nėra jokio teisinio pagrindo.
Pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nepriskiriama prie mažai pavojingų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Bylos aplinkybių visuma patvirtina A. G. suvokimą, kad jis padarė eismo įvykį, aiškiai suprato, kad atsitrenkė į tvorą, todėl nesvarbu, kad buvo padaryta tik 20 Eur dydžio žala, bet tai parodo, kad eismo įvykis buvo sukeltas, todėl jis turėjo pareigą pasilikti įvykio vietoje, tačiau nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, tik dėl jam žinomų aplinkybių, iš jos pasišalino. Aplinkybę, kad suprato, jog atsitrenkė į tvorą ir taip sukėlė eismo įvykį, tačiau iš jo pasišalino, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis patvirtino ir pats A. G.. To iš esmės jis neneigė ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad šiuo atveju padarytos žalos dydis svarbus veikos kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio atitinkamą dalį, o kartu ir nuobaudos dydis. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta.
Pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį A. G. padaryta veika, numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, priskiriama prie mažai pavojingų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą (ANK 12 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Tačiau tai nereiškia, kad spręsti klausimo dėl ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negali ir apygardos teismas, kuris pagal kompetenciją privalo patikrinti priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, kartu įvertinti ir kitų byloje surinktų duomenų teisėtumą.
Kadangi šiuo atveju A. G. padarė ne tik administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, bet ir toliau veikė neteisėtai ir kartu padarė dar ir administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje, tai aiškiai parodo padidintą A. G. elgesio pavojingumą. Be to, A. G. jau daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir už labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. net kelis kartus už vairavimą transporto priemones neturint teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta, kitus administracinius pažeidimus, baudų nemoka (b. l. 91–96), savo kaltės dėl padarytų nusižengimų, už kuriuos nubaustas skundžiamu nutarimu, teismo posėdyje nepripažino, o tai aiškiai parodo, kad A. G. savo elgesio kritiškai nevertina ir yra linkęs daryti administracinius nusižengimus, todėl A. G. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, ir jis skundžiamu nutarimu nubaustas pagal už visus padarytus pažeidimus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 7 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.