Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-312/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-11-25
Bylos Nr.
1-78-312/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Popovienė
Civilinis ieškovas
A. K.
Kaltinamasis
A. L.
Advokatai
Auksinas Čiupaila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-78/2008Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1,1,10,1; 1.1.28.4; 2.1.15.3.3.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Popovienė,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,gynėjams advokatams Auksinui Čiupailai, Bogdan Chranovskij,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. ,vertėjai Tatjanai Gavrilovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. , gim. 1954 m. rugpjūčio 16 d., Vilniuje, rusas, LR pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) išsituokęs, dirbantis UAB „A“ gamybos viršininku, vidurinio išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. L. , panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, savavaldžiavo.

Kaltinamasis A. L. 2007 m. birželio 26 d., apie 16.00 val., veikdamas bendrai su dviem ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytais asmenimis, Uždarosios akcinės bendrovės “A” patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo kaip UAB “A” gamybos viršininko tariamą teisę reikalauti iš A. K. 2000,00 Lt skolos, atsiradusios dėl pastarojo neva UAB “A” lėšomis vykdytos veiklos asmeniais tikslais (asmeninei naudai gauti), panaudojo prieš A. K. fizinį smurtą, t. y. reikalaudamas pinigų ir grasindamas fiziniu susidorojimu, kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į veidą, po to vienas ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytas asmuo medine lazda sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į kairę ranką, vieną smūgį į galvą, penkis smūgius į nugaros kairę pusę ir vieną smūgį į galvą, nuo kurio A. K. nukrito ant grindų, bei koja spyrė pastarajam vieną kartą į kairį klubą, o tuo metu antras ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytas asmuo koja spyrė nukentėjusiajam du kartus į kairį šoną, šiais savo veiksmais sukeldami A. K. fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dviem muštinėmis žaizdomis galvos kairėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje bei nugaros kairėje pusėje.

Kaltinamasis A. L. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad anksčiau jis kartu su A. K. ir V. N. (V. N. ) dirbo UAB „I“, tačiau A. K. buvo nepatenkintas darbu šioje įmonėje ir pasiūlė sukurti bendrą verslą. V. N. surado patalpas ir jie bendrai įkūrė bendrovę „A“, kuri gamino ir restauravo baldus. K. V. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, nes jis į įmonę investavo didelę dalį savo pinigų, turėjo 70% akcijų, be to, mokėjo lietuviškai ir galėjo tvarkyti visą dokumentaciją. Jis (A. L. ), V. N. ir A. K. turėjo po 10 % įmonės akcijų. Tuo metu tarpusavyje susitarė, kad veikiant įmonei, jie turi atidirbti tuos pinigus ir grąžinti juos K. V. . 2006 metų lapkričio mėnesį gavo didelį užsakymą iš įmonės „M“. Pagal susitarimą užsakymo darbus jie turėjo atlikti tų pačių metų pabaigoje, tačiau šiek tiek pavėlavo, todėl „M“ su jų bendrove iki šiol neatsiskaitė. 2007 m. kovo mėnesį jam pašlijo sveikata ir jis retai kada ateidavo į darbą. Kadangi įmonė „M“ su jais neatsiskaitė, K. V. iš savo pinigų mokėjo mokesčius, atlyginimus darbininkams ir kt. Esant tokiai situacijai, darbuotojai patys ieškodavo užsakymų, sudarydavo sutartis dėl darbų atlikimo, tačiau visais atvejais apie užsakymą turėjo informuoti jį (A. L. ). Tuo metu, kai baigė užsakymą įmonei „M“, A. K. kažkur dingo, darbe nesirodė apie porą savaičių. Po to, atėjęs į darbą paaiškino, kad yra kažkokio grožio salono užsakymas pagaminti baldus. Tai buvo 2007 m. kovo mėnesį. A. K. jam pasakė apie šį užsakymą, rodė brėžinius, nuotraukas, tačiau darbų užsakymo sutarties nepateikė. Tuo pat metu A. K. darė kažkieno užsakytus laiptus. Paklausus kieno tai užsakymas, jis paaiškindavo, kad viskas gerai, sutartis bus vėliau, tačiau nei pinigų už darbą nei sutarties taip ir nepateikė. Bendrovei reikėjo mokėti mokesčius, o A. K. už atliktus darbus neatsiskaitė. K. V. pradėjo iš jo (A. L. ) reikalauti, kad jis kontroliuotų užsakymus bei atsiskaitymą už darbą, nes ėmė didėti įmonės skolos. Po to K. V. pasakė, kad jis daugiau negali mokėti mokesčių ir atlyginimų savo pinigais, todėl jis (A. L. ) 2007 m. gegužės mėnesį paėmė iš banko 20 000,00 Lt paskolą, kad padengti įmonės skolas. Iš tų pinigų oficialiai į įmonės sąskaitą įmokėjo 5400,00 Lt, kuriuos vėliau K. V. jam grąžino. Kitus pinigus pasiliko sumokėti darbuotojams algas. Birželio mėnesį dar labiau pablogėjo jo sveikata, turėjo nedarbingumo lapelį. Tuo metu jam į namus paskambino K. V. ir pradėjo sakyti, jog reikia kažką daryti, nes A. K. priėmė užsakymus, bet nei pinigų, nei sutarčių nėra, klausė jo kada pastarasis grąžins pinigus. Todėl jis (A. L. ) nuėjo į bendrovę tikslu pasikalbėti su A., rodė jam sąsiuvinį su užsakymais ir klausė, ar šis gavo pinigus už atliktus darbus, kada juos įneš į įmonės sąskaitą, nes atlikdamas darbus, naudojo firmos elektrą, techniką, už įmonės lėšas pirktas medžiagas. A. K. paaiškino, kad dabar pinigų nėra, bet žadėjo juos atnešti vėliau. Sakė, kad pagal užsakymą turi gauti 4,5 tūkstančio litų, kad užsakovas turi sumokėti tuomet, kai pasiims pagamintus laiptus. Jis (A. L. ) žinojo, kad darbai pagal grožio salono užsakymą yra atlikti, pagaminti baldai atiduoti užsakovui. Tą dieną būnant darbe, jam paskambino J., kurį jis mažai pažinojo, pavardės nežino. Šis norėjo užsisakyti spintelę. Pokalbio metu jis (A. L. ) dėl užsakymo pasiūlė pastarajam tartis su A. K. , nes pats tuo metu sirgo. J. kartu su kažkokiais dviem vaikinais tuo metu važiavo netoli jų įmonės, todėl užvažiavo pasitarti dėl užsakymo. Iš pradžių visi kalbėjosi koridoriuje ir J. ankstesnio jų visų pokalbio metu girdėjo, kaip jis (kaltinamasis) A. K. sakė, kad šis jam yra skolingas. Vėliau J. kalbėjo su A. K. ceche. Po kurio laiko jis (A. L. ) išgirdo ceche triukšmą. Girdėjosi, kad kalbama apie kažkokią skolą, A. K. šaukė, „kas čia tu toks, aš niekam nieko neskolingas“. Tuo metu jis (kaltinamasis) priėjo prie pastarųjų ir A. paklausė „kaip tu man nieko neskolingas?“ A. pradėjo mojuoti rankomis. Kad nesiaiškinti ceche, jis pasišaukė pastarąjį į kabinetą. J. užėjo iš paskos. Kabinete jie buvo trise. Jis parodė A. sąsiuvinį, kuriame užrašyta kiek šis yra skolingas ir pasilenkė po stalu jį padėti. A. K. pradėjo grasinti ir tuo metu jis išgirdo virš savo galvos smūgius. Jis (A. L. ) buvo pasilenkęs, o pastarieji stovėjo – A. jam už nugaros, o J. - priešais. Prasidėjo smūgiai, stumdymasis, jį užspietė po stalu, viskas vyko virš jo galvos. Kai baigėsi smūgiai, jis išlindo iš po stalo ir pamatė už jo gulintį A. K. . Tuomet jis J. pasakė: „pasistengėt, bardaką čia padarėt, lauk iš čia“. Muštynių metu kabineto durys buvo atidarytos. Vienas vaikinas buvo kažkur ceche, kitas – koridoriuje prie durų. Nei J., nei jo draugai jokių lazdų neturėjo. Jis iš kabineto varė J. ir jo draugus, kurie buvo koridoriuje. Taip pat pats išėjo į koridorių. Tuo metu į kabinetą užėjo I. B. (I. B. ). Kai jis (A. L. ) grįžo, I. B. šluostė A. kraują bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šiam jis tik pasakė: „susimušė“. A. K. sėdėjo nugara atsirėmęs į sieną, ar jis buvo sąmoningas – nežino, nes jis pats buvo šoke. Vėliau A. K. lygtai atsigavo ir ėmė skambinti savo banditams. Tuomet jis (kaltinamasis) pasakė, kad jam jau gana ir išėjo. Kol jis buvo kabinete, kalbos dėl policijos kvietimo nebuvo. Taip pat jis (kaltinamasis) nemanė, kad būtina kviesti medikus, nes šį incidentą įvertino kai nereikšmingą dviejų vyrų santykių aiškinimąsi. Jam išeinant iš kabineto, atėjo V. N. . Vienu metu kabinete buvo keturiese. Vėliau I. B. jam minėjo, kad A. skambino kažkokiems savo draugams į įkalinimo įstaigą. Dar iki šio konflikto jis A. K. sakė, kad šis turi jam atiduoti 2000,00-2500,00 Lt už darbus, padarytus grožio salonui. Toks pokalbis su juo buvo ir konflikto dieną. Iš viso už šį užsakymą nukentėjusysis turėjo gauti 4500,00 Lt, iš kurių 900,00 Lt jis buvo atidavęs birželio mėnesį, todėl buvo likęs skolingas 3500,00 Lt, kuriuos jis (kaltinamasis) turėjo perduoti K. V. . Taip pat ankstesnių pokalbių su A. metu jis minėjo, jog pastarasis turi mokėti Sodros mokesčius. Kaltu neprisipažįsta, kadangi tą dieną nukentėjusiojo nemušė, jokių nurodymų primušti A. J. ir jo draugams nedavė, šis jį apkalba todėl, kad nereikėtų mokėti skolų įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad su A. L. dirbo UAB „I“, vėliau nusprendė sukurti savo firmą. Jis, A. L. , K. V. ir V. N. tapo naujos UAB „A“ akcininkais. K. V. turėjo 70 % firmos akcijų, visi kiti - po 10 %. Jis dirbo baldų gamybos viršininko pareigose. Bendrovė gavo didelį užsakymą iš įmonės „M“. Užsakymo vykdymo laikotarpiu nebuvo pateikta jokių dokumentų, sutarčių, bent jau jis jų nematė. 2006 metų pabaigoje atlyginimų jiems niekas nemokėjo. Kaip buvo mokami mokesčiai Sodrai, nežino. Baigus užsakymą, maždaug 2007 m. kovo mėnesį, K. V. investavo į įmonę savo pinigus ir jiems pasakė, kad pagal užsakymus uždirbtus pinigus jie turės atiduoti jam už įmonei nupirktą įrangą. K. V. ieškodavo užsakymų, duodavo nurodymus ką reikia pagaminti, atnešdavo darbų eskizus. Be pastarojo žinios jis jokių užsakymų nevykdė. Nuo 2007 m. kovo mėnesio buvo maždaug 6 - 7 užsakymai. K. V. pats paimdavo pagamintus baldus ir išveždavo savo mašina. Užsakymų vertė buvo apie 7 - 8 tūkstančius litų. Jis gaudavo oficialų darbo užmokestį, tačiau su A. L. ir K. V. buvo sutarta, kad pagal užsakymą jam (nukentėjusiajam), kaip meistrui atitenka 50% užsakymo sumos, o likę 50% lieka įmonei. I. B. mokėdavo sutartą atlyginimą. Kaip buvo mokama V. N. – nežino. Buvo grožio salono užsakymas, kurį jam pasiūlė draugas, paaiškindamas, kad salonui reikia pagaminti nestandartinius baldus. Jis (A. K. ) padarė eskizus, sąmatas, t. y. šis užsakymus buvo kaip ir jo iniciatyva, tačiau apie jį K. V. žinojo ir apie tai žinojo. Užsakymo kaina buvo apie 6000,00 Lt. Iš pradžių užsakovas jam sumokėjo 1500,00 Lt avansą, o kai baldai buvo pagaminti - dar 4500,00 Lt. Visus šiuos pinigus jis atidavė K. V. . Jokių laiptų jis negamino, juos jis atsivežė į darbą, nes neturėjo kur dėti. Laiptai priklausė jo pažįstamam, kuriuos vėliau jam grąžino nieko nepadaręs. Taip pat dar buvo Galinos, kurios kitų anketinių duomenų nežino, užsakymas dėl darbų atlikimo. Pastaroji A. L. sumokėjo 1500,00 Lt avansą. Likusius pinigus ji sumokėjo jam (nukentėjusiajam), kuriuos jis atidavė kaltinamajam. Tokiu būdu, įmonei jis nieko nebuvo skolingas. Konfliktas, jo manymu, įvyko dėl to, kad vienu metu A. L. pradėjo visiems aiškinti, kad jis yra firmos direktorius. Paaiškėjo, kad K. V. be kitų akcininkų žinios savo akcijas perrašė A. L. . Įvykio dieną, prieš porą valandų iki konflikto jis (nukentėjusysis) atvažiavo į firmą, nes norėjo pasikalbėti su K. V. dėl akcijų perrašymo. Tą dieną girdėjo kaip K. V. barėsi su A. L. , tačiau dėl ko jie ginčijosi – negirdėjo. Paskui K. išvažiavo, o A. L. kažkam paskambino. Tai matė jis pats. Maždaug po dvidešimties minučių į įmonę atvažiavo J., kurį jis pažinojo iš matymo kaip A. L. pažįstamą, su dviem vyrais. Jis (A. K. ) ir I. B. buvo ceche, o V. N. - savo patalpoje. Tuo metu į cechą atėjęs A. L. jam (nukentėjusiajam) pasakė: „išeik, reikia pasikalbėti“. I. B. liko ceche, o jis su kaltinamuoju nuėjo į kitą cechą. Ten buvo J. ir du vyrai. J. pradėjo jam sakyti: „tu skolingas 2000,00 Lt, kada grąžinsi pinigus“. Kokia tai skola, J. nesakė, tik aiškino, kad jis (nukentėjusysis) yra skolingas A. L. . Iki šio įvykio kaltinamasis jam ne kartą sakė, kad jis (nukentėjusysis) turi sumokėti už save mokesčius Sodrai. Jis pastarajam atsakydavo, kad jokių mokesčių nemokės, nes bendrovėje dirba oficialiai ir mokesčius turi mokėti įmonė. Jis J. atsakė, kad niekam nėra skolingas, o A. L. pradėjo aiškinti: „kaip tai neskolingas, jeigu skolingas, einam parodysiu“ ir nuėjo pirmas link kabineto. Jis (nukentėjusysis) nuėjo paskui kaltinamąjį, o paskui juos – J. su dviem vyrais. Į kabinetą užėjo A. L. , jis, J. ir vienas vyriškis. Kitas vyras liko koridoriuje. Durys buvo privertos. Kaltinamasis jam parodė sąsiuvinį, kuriame buvo užrašyta „K. – 2000 Lt“. Už ką paskaičiuota šį suma, jokio įrašo nebuvo. Bežiūrint sąsiuvinį, A. L. trenkė jam kumščiu į veidą bei rusiškai pasakė: „pradėkite“. Tada J. rankose pamatė maždaug 30 cm ilgio, apvalią, kažkuo apvyniotą juodos spalvos lazdą. Prie J. stovėjo jo draugas, o jam (nukentėjusiajam) iš dešinės pusės – kaltinamasis. Nuo kaltinamojo suduoto pirmo smūgio jam nukrito akiniai, kuriuos pastarasis paėmė ir pasakė „nesudaužykite akinių“. J. pradėjo jį daužyti lazda. Pirmą smūgį pataikė į galvą, po to - į ranką, nes ja užsidengė nuo smūgių. Sudavė maždaug penkis smūgius, stengėsi pataikyti į galvą. Kai jis (nukentėjusysis) nusisuko, maždaug tris - keturis kartus pataikė į nugarą. Iš pradžių jis nenukrito, bet vėliau po vieno smūgio lazda į galvą, pasipylė kraujas ir jis nukrito po stalu. Tuomet dar matė ir juto kaip J. ir nepažįstamas vyras jį spardė. Visą šį laiką A. L. stovėjo prie stalo. Po suduotų smūgių jam aptemo sąmonė, todėl nematė kaip pastarieji išėjo iš kabineto, tačiau dar beprarandant sąmonę, girdėjo kaip kaltinamasis rusiškai pasakė „persitengėte“. Kai atsigavo, I. B. nuo veido šluostė jam kraują. Ar tuo metu kaltinamasis buvo kabinete, nepastebėjo. I. B. pasiūlė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą ir jis išgirdo kaip A. L. atsakė, kad nieko kviesti nereikia. Atsigavęs, kabinete pamatė A. L. . Tuomet jis (A. K. ) paskambino į policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnai ir medikai atvyko labai greitai, tačiau kaltinamasis jau buvo dingęs. V. N. jis matė tuomet, kai išeidinėjo iš kabineto. Įmonei jis nebuvo skolingas. Mano, kad A. L. reikalavo pinigų, nes tuo metu įmonė turėjo didelių įsiskolinimų, reikėjo mokėti mokesčius Sodrai ir, kaltinamojo nuomone, jis (nukentėjusysis) už save turėjo sumokėti Sodros mokesčius. K. V. apie kokius nors mokesčius jam nieko neminėjo. Dėl šio įvykio jam buvo sutrikdyta sveikata, padaryta moralinė žala, kurią vertina 10 000,00 Lt ir prašo priteisti iš kaltinamojo, nes dėl konflikto jis buvo priverstas išeiti iš darbo, pigiai parduoti akcijas, be to teko gydytis, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, patyrė psichologinę traumą. Jo (A. K. ) atžvilgiu ketvirtajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas, jis apklaustas dėl klientės Galinos bei grožio salono užsakymų, taip pat apklausti liudytojai. Po liudytojų apklausos buvo nustatyta, kad užsakovė Galina už atliktus darbus atsiskaitė su A. L. . Apie šiuos užsakymus žinojo tiek kaltinamasis, tiek K. V. , nes klientę Galiną surado pats A. L., kuris paprašė jo (nukentėjusiojo) atlikti darbus pagal šį užsakymą, sukurti eskizus.

Liudytojas I. B. parodė, kad su A. K. ir A. L. dirbo UAB „A“ staliumi. Nei jis, nei A. K. asmeniškai jokių užsakymų nepriimdavo, savo klientams ar pažįstamiems jokių baldų negamino. Visi užsakymai buvo gaunami per K. V. . Pastarasis duodavo jiems užsakymus, jie atlikdavo darbus ne už pinigus, o už kažkokias skolas. Buvo didelis užsakymas restoranui „M“. Nematė, kad už atliktus darbus užsakovai atsiskaitinėtų su A. K. , jam (liudytojui) taip pat pinigų niekas nemokėjo. Vienu metu A. K. rado dokumentus dėl akcijų perrašymo A. L. ir dėl to kalbėjosi su K. V. . Įvykio dieną girdėjo kaip kaltinamasis dėl kažko barėsi su K. V. . Po to K. išvažiavo. Po kiek laiko į cechą atėjo A. L. ir pasikvietė A. pasikalbėti. Vėliau jis su V. N. ėjo į cechą ir matė, kad prie A. L. kabineto durų stovi kažkoks vaikinas. Maždaug po penkių minučių V. jam pasiūlė nueiti pasižiūrėti dėl ko kaltinamasis pasikvietė A. Priėjus prie kabineto, šalia durų stovėjęs vaikinas jiems įeiti į vidų neleido. Kabinete girdėjosi kalbos, po to prasidėjo triukšmas, riksmai, girdėjosi kaip virsta baldai. Paklausus vaikino, kas ten vyksta, šis atsakė: nesikiškite, ne jūsų reikalas“. Po poros minučių iš kabineto išėjo vaikinas ir kartu su stovėjusiu prie durų vaikinu pasišalino iš patalpų. Įėjęs į kabinetą, pamatė be sąmonės gulintį ant grindų kruviną A. A. L. buvo kabinete. Jis nubėgo į cechą pasiimti ką nors, kuo galėtų nuvalyti kraują. Kai grįžo, nukentėjusysis dar buvo be sąmonės. Kaltinamasis valėsi kraują nuo savęs ir baldų bei pasakė, kad vaikinai persistengė. Jam (liudytojui) pasakius, kad iškvies policiją, A. L. atsakė, kad nereikia kviesti. Policiją ir medikus iškvietė pats A., kai atgavo sąmonę. Atvažiavus pareigūnams, kabinete buvo jis, A. ir V. N. . A. L. jau buvo dingęs. A. K. policijai papasakojo, kad jį A. L. išsikvietė į kabinetą, reikalavo pinigų, tačiau ar minėjo kokios sumos buvo reikalaujama, neprisimena.

Liudytojas V. N. parodė, kad UAB „A“ dirbo restauratoriumi. Kartu dirbo A. K. ir A. L. . Įvykio dieną eidamas į cechą, girdėjo, kaip kabinete kalbasi A. K. , A. L. ir dar kažkokie žmonės. Koridoriuje buvo tamsu, todėl nepastebėjo, ar kas nors stovi prie kabineto durų. Neužilgo išgirdo iš kabineto sklindantį trukšmą, todėl su I. B. nubėgo pasižiūrėti. Kabinete jau nieko nebuvo, tik A. K. be sąmonės kruvinas gulėjo ant grindų, o kaltinamasis valėsi nuo savęs kraują. Pastarasis nieko neaiškino. Jie bandė padėti A. – šluostė kraują, dėjo prie galvos ledą. Atgavęs sąmonę, K. pats iškvietė policiją, kuri atvažiavo labai greitai. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. N. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30-31), parodė, kad 2007 m. birželio 26 d., apie 15.30 val. jis kartu su A. K. ir I. B. dirbo UAB "A" ceche, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo metu atėjo A. L. ir pakvietė A. K. pasikalbėti. Po kelių minučių jis (V. N. ) išėjo iš cecho ir prie direktoriaus kabineto durų pamatė stovintį nepažįstamą vyriškį. Grįžęs į cechą, jis apie tai pasakė I. ir jie kartu nuėjo pasižiūrėti. Vyriškis, stovėjęs prie durų, jų į kabinetą neįleido. Kabinete buvo girdėti balsai, triukšmas. Jis grįžo į cechą, o I. pasiliko. Išgirdęs nuo kabineto pusės sklindantį triukšmą (lyg kažkas kristų), nubėgo prie kabineto, kur prieš tai stovėjusio vyriškio jau nebebuvo. Kabinete buvo A. L. , o ant grindų be sąmonės gulėjo A. K. , kuris buvo kruvinas. Taip pat buvo daug kraujo ant grindų ir stalo. Ką veikė A. L. nematė, nes išbėgo vandens. Atvykusi greitoji pagalba A. išvežė į ligoninę.

Liudytojas J. R. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Buvo gautas iškvietimas į kažkokias dirbtuves. Pranešta, kad sumuštas žmogus. Atvykus į įvykio vietą, rado nukentėjusįjį su praskelta kraujuojančia galva. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis ir jo kolegos papasakojo, kad kažkokie vaikinai sumušė ir kažko reikalavo, lygtai akcijų perrašymo. Asmenų kurie sumušė, jau nebuvo. Pasakojo, kad vaikinai buvo trise. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas J. R., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33), parodė, kad 2007 m. birželio 25 d., apie 15.50 val., iš Vilniaus miesto VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauks sumuštas pilietis. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi asmuo, prisistatęs A. K. , kuris paaiškino, kad apie 15.30 val., tame pastate jo bendradarbis paprašė savo pažįstamų, kad jį (A. K. ) sumuštų. Po to jis buvo sumuštas lazda. Ant A. K. veido matėsi sumušimo žymės.

Liudytojas K. V. parodė, kad 2007 metų vasarą dirbo UAB „A“ direktoriumi. Įmonė užsiėmė baldų gamyba. A. L. buvo vyr. meistras, A. K. dirbo baldų gamyboje. 2007 m. birželio mėnesį, įvykio dieną darbe tvarkė einamuosius reikalus, su visais pasikalbėjo ir išvažiavo. Tuo momentu įmonėje tvyrojo įtampa, nes jis anksčiau sakė, jog ruošiasi parduoti savo akcijas ir išeiti iš darbo. Buvo atsiradęs nepasitikėjimas tarp darbuotojų. Į įmonės verslą buvo investuotos didelės lėšos. Jis darbuotojams minėjo, jog kitą savaitę įvyks akcininkų susirinkimas ir bus sprendžiami įmonės klausimai. A. L. buvo atsakingas už gamybą, todėl darbininkai pinigų reikalaudavo iš jo. Įmonė turėjo didelį užsakymą iš UAB „M“. Atlikus darbus, užsakovas atsiskaitė pavėluotai, o žmonėms reikėjo mokėti algas, todėl įmonėje buvo sunki finansinė padėtis. Dar iki įvykio A. L. buvo paėmęs paskolą. Tuo metu reikėjo sumokėti mokesčius Sodrai, einamuosius mokesčius už patalpų nuomą, o pinigų įmonėje nebuvo. Jis prieš tai kalbėjo su A. L., kad pastarasis perims visą įmonę ir jis, kaip įmonės akcininkas, pradėjo savo lėšas investuoti į įmonę. Paėmęs paskolą, kaltinamasis į bendrovės sąskaitą įnešė 5400,00 Lt, iš kurių buvo sumokėti mokesčiai. Vėliau jis (K. V. ) pats pasiskolino pinigų ir A. L. įmokėtą sumą pinigų grąžino, nes pastarajam prireikė lėšų operacijai. Vėliau paaiškėjo, kad kai kurie darbuotojai darė asmeninius užsakymus. Kai UAB „M“ atsiskaitė su darbuotojais, jis (K. V. ) rečiau atvažiuodavo į įmonę, nes visų reikalų tvarkymas buvo perduotas vyr. meistrui A. L. . Iš A. L. sužinojo, kad A. K. yra padaręs porą užsakymų, tačiau neatsiskaito bei nepateikia dokumentų. Turėjo būti sudarytos darbų atlikimo sutartys bei pateiktos jam (K. V. ) pasirašyti, tačiau jų A. nepateikė. Dėl to tarp jo, A. K. ir A. L. buvo rimtas pokalbis. Paaiškėjo, kad A. buvo suradęs du klientus - ponią Galiną ir grožio saloną. Kontroliuoti šiuos užsakymus buvo pavesta A. L. . Pastarajam pradėjus reikalauti ir A. sutarčių, šis aiškino, kad šiuo metu jų dar negalima pasirašyti, nes nepadaryti paskaičiavimai ir kai tik bus viskas apskaičiuota, iš karto sutartys bus pateiktos ir pasirašytos. Tačiau A. vis delsė pateikti dokumentus bei atsiskaityti su įmone pagal atliktus užsakymus. Jau po šio įvykio A. priminus apie atsiskaitymą, jis atsakė, kad įmonei nieko neskolingas ir jie nieko negalės įrodyti. Iš tikrųjų, tuo metu jokių sutarčių nebuvo, tačiau vėliau tvarkant patalpas, tarp šiukšlių, buvo rasta sutartis, pasirašyta tarp A. K. ir Galinos. Todėl 2007 m. pabaigoje jis kreipėsi į Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. K. atžvilgiu dėl sukčiavimo. Kaip vėliau paaiškėjo, ponios Galinos užsakymo kaina buvo apie 3000,00 Lt, grožio salono – apie 8000,00 Lt (darbas ir įmonės pirktos medžiagos). Dar iki įvykio jis, kaip įmonės direktorius, reikalavo iš A. L. kontraktų, pinigų už užsakymus, kuriuos atliko A., nes, kiek jam buvo žinoma, užsakymas buvo įvykdytas, baldai paiimti. A. L. paaiškino, kad pinigus už pagamintus baldus pasiėmė A. K. ir jų negrąžina. Todėl jis liepė pastariesiems viską išsiaiškinti tarpusavyje. Matėsi, kad tarp A. L. ir A. tvyrojo įtampa, nes vienas reikalavo pinigų už kontraktą, kitas neturėjo nei pinigų nei kontrakto. Įvykio dieną, maždaug po trijų valandų po įvykio, jam paskambino bendrovės darbuotojas ir pasakė, kad A. L. susimušė su A. K. , kad buvo dar kažkokie vyrai, kad iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Paklausus kur yra A. L., darbuotojas paaiškino, jog šis išėjo.

Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirbo UAB „A“ buhaltere nuo 2006 m. liepos mėnesio, t. y. nuo bendrovės įkūrimo iki 2007 m. birželio mėnesio. Savo darbo vietos neturėjo, jai tik buvo atvežami įmonės buhalteriniai dokumentai ir ji juos tvarkydavo. Duomenų, kad pagal buhalterinius dokumentus kuris nors darbuotojas būtų skolingas įmonei nebuvo. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja L. Š., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 58-59), parodė, kad nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. liepos mėnesio pabaigos ji dirbo UAB „A“ buhaltere. Tai buvo jos antraeilis darbas, buhalterinės apskaitos bendrovės patalpose netvarkė. Apskaitą tvarkė pagal tokius dokumentus, kokius pateikdavo įmonės direktorius K. V.. Bendrovės dokumentuose niekur nėra užfiksuota, kad A. K. ar I. B. už ką nors būtų skolingi bendrovei. A. L. 2007 m. gegužės 30 d. į UAB „A“ sąskaitą pavedimu įnešė 5400,00 Lt. Minėta pinigų suma su A. K. ar I. B. ar kokiais kitais įmonės darbuotojais nenusijusi, t. y. nėra jokių duomenų, kad jiems būtų pervesti ar sumokėti kokie nors pinigai. 2007 m. liepos 11 d. direktoriui K. V. surašius kasos išlaidų orderį ir pasirašius direktoriui ir A. L. , pastarajam 5400,00 Lt buvo grąžinta. Pervedimus iš bendrovės sąskaitos galėjo daryti tik direktorius K. V. .

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Iš 2007-06-27 A. K. pareiškimo policijai (b. l. 3) matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl to, kad 2007 m. birželio 26 d., apie 16.00 val., patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jo bendradarbis A. L. su trimis nepažįstamais asmenimis iš jo reikalavo 2000,00 Lt ir jį sumušė.

2007-06-26 policijos pareigūno J. R. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4) pasitvirtina, kad 2007 m. birželio 26 d., apie 15.30 val., iš Vilniaus miesto VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) lauks sumuštas darbininkas. Nuvykus į vietą, į policijos pareigūnus kreipėsi A. K. , dirbantis UAB „A“ ir pranešė, jog jį užpuolė ir sumušė gumine lazda pažįstamas vyriškis su dviem vaikinais.

Iš 2007-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų - apžiūros metu darytų fotonuotraukų, montavimo instrukcijos, lapo su brėžiniais (b. l. 5-9), matyti, jog 2007 m. birželio 27 d. apžiūrėjus kabinetą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad ant stalo guli montavimo instrukcija, ant kurios yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują ir lapas su brėžinais, ant kurio yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu buvo paimta montavimo instrukcija ir lapas su brėžinais.

Specialisto išvada Nr. G 3642/07(01) (b. l. 19) pasitvirtina, kad A. K. padaryta dvi muštinės žaizdos galvos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje, nugaros kairėje pusėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2007 m. birželio 26 d., paveikus kietais bukais, ribotą bei pailgą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Kraujosruvos kairėje rankoje galėjo gautis ginantis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje, vienos rūšies daiktais. Kraujosruva kairės mentės srityje ir dvi kraujosruvos kairiame dilbyje būdingos smūgių sudavimui lazda, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje taip pat galėjo gautis nuo smūgių lazda.

Ekspertas V. K. (V. K. ) teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą Nr. G 3642/07(01) bei paaiškino, jog yra tikimybė, kad smūgiai buvo suduoti lazda ir kumščiu. Specialisto išvadoje yra išskirti sužalojimai, kurie buvo padaryti būtent lazda. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ir kumščiu. Išvados aštuntajame punkte nurodyta, jog sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. Čia nurodytas bendras šios rūšies pavadinimas, t. y. kieti, buki daiktai. Jie visi yra priskiriami vienai grupei.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b. l. 23) matyti, kad 2007 m. birželio 26 d., 15.58 val., A. K. buvo kviesta greitoji medicijos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 16.40 val. medikams apžiūrėjus ligonį, nustatytas galvos sumušimas, galvos mušta žaizda, kairio dilbio sumušimas. Ligonis paaiškino, kad prieš valandą darbe iš už nugaros lazda trenkė per galvą ir kairę ranką.

Pagal 2007-10-02 dokumentų pateikimo protokolą (b. l. 39) K. V. pateikė 2007-07-11 kasos išlaidų orderį bei SEB “Vilniaus bankas” vietinio mokėjimo nurodymą. Iš šio protokolo priedų – AB SEB “Vilniaus bankas vietinio mokėjimo nurodymo bei 2007 m. liepos 11 d. UAB “A” kasos išlaidų orderio (be numerio) (b. l. 40-41) matyti, kad 2007 m. gegužės 30 d. A. L. kaip akcininko įnašą įmokėjo į UAB “A” bankinę sąskaitą, esančią AB SEB “Vilniaus bankas” 5400,00 Lt, taip pat 2007 m. liepos 11 d. iš UAB “A” kasos grynaisiais pinigais A. L. buvo išmokėta 5400,00 Lt kaip akcininko paskolos grąžinimas.

Pagal 2007-11-19 dokumentų pateikimo protokolą (b. l. 42) K. V. pateikė UAB “A” bankinės sąskaitos išklotinę, prašymą VSDFV Vilniaus skyriui, pranešimą ir pažymas iš VSDFV Vilniaus skyriaus, PVM sąskaitas faktūras bei paskolos sutartį. Iš šio protokolo priedų – banko sąskaitos, SEB “Vilniaus bankas” vietinių mokėjimo nurodymų, UAB “A” prašymo VSDFV Vilniaus skyriui, VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimų, pažymų dėl priskaičiuotų delspinigių, paskolos sutarties (b. l. 43-56) matyti, kad UAB “A” bankinėje sąskaitoje, esančioje SEB “Vilniaus bankas” pinigų likutis 2007 m. gegužės 1 dieną buvo 9005,19 Lt, 2007 m. gegužės 30 d. į sąskaitą įnešta 5400,00 Lt, išlaidos laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31 sudarė 14374,08Lt, iš kurių, be kitų mokėjimų, buvo sumokėta Sodros mokesčių, taip pat mokesčių Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007-05-31 - 2783,13 Lt, 150,00 Lt, 175,96 Lt ir 1154,00 Lt. Tokiu būdu, bendrovės sąskaitoje 2007-05-31 pinigų likutis buvo 31,11 Lt. VSDFV Vilniaus skyriaus dokumentais pasitvirtina, kad bendrovėje “A” laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 16 d. iki 2007 m. liepos 16 d. buvo susidaręs 2955,09 Lt Sodros mokesčių įsiskolinimas bei priskaičiuota 117,00 Lt delspinigių. Iš paskolos sutarties matyti, kad 2007 m. gegužės 28 d. UAB “A” akcininkas A. L. paskolino bendrovei “A”, atstovaujamai direktoriaus K. V. , 5400,00 Lt, kurią paskolos gavėjas (bendrovė) įsipareigoja grąžinti iki 2007 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitomis faktūromis serija V Nr. 009722 ir serija V Nr. 009655 pasitvirtina, kad A. K. bendrovės “A” vardu iš UAB “Mi” paėmė įvairių prekių baldų gamybai, t. y. 2007-05-11 už 192,52 Lt ir 2007-05-16 už 153,40 Lt.

2007-11-20 nukentėjusiojo ir liudytojo K. V. akistatoje (b. l. 57) kiekvienas jų laikėsi savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad dirbdamas UAB “A” jis savo naudai be sutarčių jokių užsakymų nevykdė, gamino tik tuos baldus, kuriuos nurodydavo gaminti A. L. arba K. V. . Savo naudai neeikvojo bendrovės elektros enesgijos, nesinaudojo bendrovės įrenginiais ar medžiagomis. K. V. iš jo niekada nereikalavo pateikti kokių nors sutarčių. Iš UAB “Mi” ėmė bendrovės vardu prekes, tačiau tai buvo daroma direktoriaus prašymu ir viskas buvo naudojama jo arba A. L. nurodytiems darbams atlikti. Tuo tarpu, K. V. parodė, kad A. K. ir I. B. nuo 2007 m. balandžio mėnesio nepateikę užsakymo sutartčių, gamino baldus. A. jam žadėjo pateikti sutartis, tai patvirtino ir A. L. , tačiau sutartys taip ir nebuvo pateiktos. Gaminant šiuos baldus, A. K. naudojosi bendrovės įrenginiais, eikvojo elektros energiją, bendrovės medžiagas, todėl padarė įmonei nuostolį. 2007 m. lapkričio mėnesį UAB “Mi” pareiškė jam pretenzijas, kad neatsiskaitoma už- prekes. Paaiškėjo, kad A. K. bendrovės vardu paėmė prekių 2007-05-11 už 192,52 Lt sumą, o 2007-05-16 – už 153,40 Lt sumą.

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų dokumentų - 2007-01-22 sprendimo Nr. 2447 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, pažymos dėl delspinigių už pavėluotą Sodros mokesčio sumokėjimą už laikotarpį nuo 2006-10-16 iki 2007-04-16 priskaičiavimo, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų ir kt. (b. l. 63-87) matyti, kad 2007 m. birželio mėnesio pabaigoje bendrovės “A” Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimas sudarė 6933,00 Lt.

2007-08-27 nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatoje (b. l. 96-97) kiekvienas jų laikėsi savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu. Nukentėjusysis aiškino, kad jis bendrovėje asmeniškai jokių užsakymų neatliko, bendrovės elektros energijos, įrenginių, medžiagų asmeniniams tikslams nenaudojo, kad A. L. dar būnant ceche klausė, kada šis grąžins jam pinigus, dėl pinigų grąžinimo A. L. minėjo ir tuo metu šalia stovėjęs J., kaltinamasis kabinete jam rodė kažkokius užrašus, kuriuose užrašyta neva jis skolingas apie 2000,00 Lt už kažkokius sumokėtus mokesčius, kad jis pastarajam atsakė, jog jis neprivalo mokėti mokesčių Sodrai ir po šių žodžių A. L. smogė jam kumščiu į veidą bei pasakė žodžius “pradėkite”, po ko J. pradėjo jį mušti lazda per galvą, rankas, nugarą. Kaltinamasis, be kitų parodymų aiškino, kad A. K. , dirbdamas UAB “A” baldų gamybos meistru, kartu su I. B. , neteisėtai, be užsakymų sutarčių bendrovės patalpose atlikinėjo darbus ir asmeniškai sau gaudavo už juos pinigus. Pastarasis vis žadėjo pateikti sutaris, tačiau taip jų ir nepateikė. Tokiu būdu, A. K. ir I. B. bendrovės įrenginiais, medžiagomis, naudodami bendrovės elektros energiją, dirbo savo naudai ir bendrovei nieko nesumokėjo. Taip dirbdami, jie turėjo mokėti bendrovei už patalpų, įrenginių nuomą, elektros energiją. Todėl nuo 2007 m. kovo 24 d. iki jų išėjimo iš darbo, t. y. iki 2007 m. birželio mėnesio pabaigos, pastarieji liko skolingi įmonei. Norėdamas išsaugoti bendrovę, 2007 m. gegužės mėnesį jis paėmė paskolą banke, kad galėtų padengti išlaidas (sumokėti mokesčius), atsiradusias dėl A. K. ir I. B. veiksmų, bei už juos sumokėjo. Bendrai už visą laikotarpį susidarė 4603,00 Lt. A. K. jam asmeniškai buvo skolingas 2003,00 Lt.

2007-11-08 kaltinamojo ir liudytojo I. B. akistatoje (b. l. 98) kiekvienas jų laikėsi savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu.

Iš 2006-11-08 darbo sutarties Nr. 05 (b. l. 105-106) matyti, kad A. L. dirba UAB “A’ vyriausiuoju baldų gamybos meistu.

Iš 2007-05-08 Vartojimo kredito sutarties Nr. 1750718051900-21 ( b. l. 108) matyti, kad AB SEB “Vilniaus bankas” suteikė A. L. 20 000,00 Lt paskolą.

Iš Vilniaus miesto VPK 4-ojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 15-1-0059-08 matyti, kad pagal UAB “A” direktoriaus K. V. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu dėl UAB “A” turto vagystės – pinigų, gautų pagal grožio salono ir G. S. užsakymus pasisavinimo ir, ištyrus surinktą medžiagą bei apklausus liudytojus, 2005-05-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę, dėl nusikalstamos veikos, nuamtytos LR BK 183 str. 1 d., padarymo. Tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. paaiškino, kad UAB “A” jai restauravo spintą. Ji pasirašė sutartį, kurioje buvo numatyta darbų vertė – 2500,00 Lt. Avansą – 1000,00 Lt ji sumokėjo A. L. , kuris paaiškino, jog užsakymą atliks A. K. . Atlikus užsakymą, 1500,00 Lt sumokėjo A. Apklausti A. K. ir I. B. teigė, kad G. S. sumokėtus pinigus A. nuvežė A. L. į namus ir juos pastarajam atidavė.

Nors kaltinamasis kaltu dėl fizinio smurto panaudojimo A. K. atžvilgiu neprisipažino, tačiau jo parodymus paneigia ir kaltę pagrindžia surinktų byloje ir aukščiau išvardintų įrodymų visuma.

Analizuodamas prieštaringus kaltinamojo parodymus, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų I. B. , V. N. , J. R. parodymus, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus ir jais tiki, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nuosekliai ir detaliai aiškina įvykio aplinkybes apie tai, kad įvykio dieną jį sumušė A. L. su J. ir dviem nepažįstamais vaikinais – A. L. sudavė smūgį kumščiu į veidą, po to J. pradėjo mušti jį lazda bei su dar vienu vaikinu spardyti kojomis. Aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo mušamas lazda pilnai pasitvirtino ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog kraujosruva kairės mentės srityje ir dvi kraujosruvos kairiame dilbyje būdingos smūgių sudavimui lazda, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje taip pat galėjo gautis nuo smūgių lazda Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. K. , paaiškindamas, kad yra tikimybė, jopg smūgiai buvo suduoti lazda ir kumščiu, specialisto išvadoje yra išskirti sužalojimai, kurie buvo padaryti būtent lazda, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ir kumščiu. Šios aplinkybės pilnai paneigia kaltinamojo parodymus, kad J. jokios lazdos neturėjo ir ja nukentėjusiojo nemušė. Kad nukentėjusysis buvo sumuštas kabinete pilnai patvirtino ir liudytojai I. B. bei V. N. . Visai neįtikėtini kaltinamojo parodymai, kad iš matymo pažįstamas J. atvyko į įmonę su dviem vaikinais, norėdamas užsisakyti spintelę ir dėl jam neaiškios priežasties pradėjo reikalauti nukentėjusiojo grąžinti kažkokią skolą. Šiuos parodymus pilnai paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad atvykus J. su dviem vaikinais, A. L. išsikvietė jį pasikalbėti į cechą, o po to nusivedė į kabinetą, kur užėjo jis su kaltinamuoju ir J. su vienu vaikinu, o antras vaikinas liko koridoriuje. Iš to galima daryti išvadą, kad kaltinamasis iš anksto buvo suplanavęs įsivesti nukentėjusįjį į kabinetą, kur galėtų niekieno netrukdomas panaudoti prieš pastarąjį fizinį smurtą. Tai patvirtino ir liudytojai I. B. bei V. N. , paaiškindami, kad jiems atėjus prie kabineto, šalia durų stovėjęs vaikinas įeiti į vidų neleido, kabinete girdėjosi kalbos, po to prasidėjo triukšmas, riksmai, girdėjosi kaip virsta baldai, o paklausus vaikino, kas ten vyksta, šis atsakė: nesikiškite, ne jūsų reikalas“. Aplinkybę, kad įvykio dieną muštynės vyko tarp A. L. ir A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas K. V. , paaiškindamas, kad maždaug po trijų valandų po įvykio, jam paskambino bendrovės darbuotojas ir pasakė, kad A. L. susimušė su A. K. , kad buvo dar kažkokie vyrai.

Tokiu būdu, teismas nustatė, kad kaltinamasis A. L. , kartu su dviem ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytais asmenimis panaudojo prieš nukentėjusįjį A. K. fizinį smurtą, padarydami jam kūno sužalojimus nei nežymiai sutrikdydami sveikatą.

Kaltinamajm A. L. kaltinimas buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. dėl to, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, prievartavo A. K. turtą, t. y. jis 2007 m,. birželio 26 d., apie 16.00 val., UAB “A” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė A. K. perduoti 2000,00 Lt, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad reikalaudamas pinigų ir grasindamas fiziniu susidorojimu, kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į veidą, po to vienas ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo medine lazda sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į kairę ranką, vieną smūgį į galvą, penkis smūgius į nugaros kairę pusę ir vieną smūgį į galvą, nuo kurio A. K. nukrito ant grindų, bei koja spyrė pastarajam vieną kartą į kairį klubą, o tuo metu antras ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytas asmuo koja spyrė nukentėjusiajam du kartus į kairį šoną, tuo sukeldami A. K. fizinį skausmą bei padarydami dvi muštines žaizdas galvos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje bei nugaros kairėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimas A. L. dėl turto prievartavimo nepasitvirtino.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnį sąlygoja atviras, užmaskuotas paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tiesiogiai arba užuominomis grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuojant, arba panaudojant fizinį smurtą.

Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas. Jis nėra susijęs su reikalaujančiojo ar nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais ar kitomis aplinkybėmis, kurios suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įvertinus visas objektyvias ir subjektyvias įvykio aplinkybes nustatyta, kad A. L. padarė savavaldžiavimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai – prievartinis reikalavimas buvo nukreiptas į jo tariamą teisę patenkinti turtines pretenzijas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl jo įsitikinimo, jog nukentėjusysis buvo skolingas įmonei, o tuo pačiu ir jam kaip vyriausiajam meistrui, davė nuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad A. K. su I. B. bendrovės patalpose be užsakymo sutarčių gamino baldus ir savo naudai juos realizuodavo nuo 2007 m. kovo mėnesio, naudodamasis bendrovės įrenginiais, medžiagomis bei elektros energija. A. K. žadėjo pateikti sutartis, bet jų nepateikė. Asmeniškai nukentėjusysis jam buvo skolingas 3500,00 Lt už savo naudai atliktus užsakymus. Už A. K. jis sumokėjo mokesčius, kadangi kai pastarajam pasakė, jog jis turi mokėti mokesčius, jis atsakė, kad šiuo metu pinigų neturi ir atsiskaitys, kai užsakovai sumokės už padarytą darbą. Apie skolą jam primindavo apie tris mėnesius. 2007 m. birželio 26 d. prasidėjus pokalbiui apie nukentėjusiojo skolą, šis pradėjo aiškinti, kad nėra skolingas ir tuomet jis (A. L. ) pasakė, jog yra skolingas bei pasiūlė parodyti užrašus, kuriuose užrašyta apie skolą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat aiškino, kas A. K. buvo skolingas įmonei bei parodė, kad K. V. jam priekaištavo, kad nukentėjusysis priėmė užsakymus, bet sutarčių nepateikė, o už užsakymus gautų pinigų neatidavė, todėl jis ne kartą kalbėjo su A., rodė jam sąsiuvinį su užsakymais bei reikalavo pinigų, kuriuos nukentėjusysis vis žadėjo atnešti. Dar iki konflikto jis A. K. sakė, kad šis turi jam atiduoti 2000,00-2500,00 Lt už grožio salono padarytą užsakymą. Toks pokalbis su juo buvo ir konflikto dieną. Taip pat ankstesnių pokalbių metu jis buvo minėjęs, jog pastarasis turi mokėti Sodros mokesčius.

Panašias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir nukentėjusysis aiškindamas, kad įvykio dieną ceche J. pasakė, kad jis (nuketėjusysis) skolingas A. L. apie 2000,00 Lt. Atsakius, jog jis niekam neskolingas, A. L. pasikvietė į kabinetą, reikalavo pinigų, sakė, kad už jį ir kitus darbuotojus jis (kaltinamasis) sumokėjo mokesčius į Sodrą ir, kad nukentėjusysis yra jam skolingas apie 2000,00 Lt. Į tai jam atsakius, kad jis niekam asmeniškai neskolingas, J. dar kartą paklausė ar jis atiduos pinigus, o A. L. sudavė jam smūgį į veidą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad iki šio įvykio kaltinamasis jam ne kartą buvo sakęs, kad jis turi sumokėti už save mokesčius Sodrai, įvykio dieną ceche J. jam minėjo dėl skolos grąžinimo A. L., o atsakius, kad jis niekam nėra skolingas, A. L. pasiūlė nueiti į kabinetą, kur parodė sąsiuvinį, kuriame buvo užrašyta „K. – 2000 Lt“.

Liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad girdėjo kaip po konflikto kabinete vienas iš vyriškių išbėgdamas pasakė A. K. , kad jeigu šis negrąžins pinigų, bus dar blogiau.

Aplinkybę, kad dar iki įvykio tarp A. L. ir A. K. buvo ginčas dėl pinigų – skolos už užsakymus grąžinimo įmonei, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas K. V. , paaiškindamas kad dar iki įvykio jis, kaip įmonės direktorius, reikalavo iš A. L. kontraktų, pinigų už užsakymus, kuriuos atliko A., o A. L. sakė, kad pinigus už pagamintus baldus pasiėmė A. K. ir jų negrąžina, todėl jis liepė pastariesiems viską išsiaiškinti tarpusavyje. Matėsi, kad tarp A. L. ir A. tvyrojo įtampa, nes vienas reikalavo pinigų už kontraktą, kitas neturėjo nei pinigų nei kontrakto.

Tokiu būdu teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, taip pat byloje ištirtą rašytinę medžiagą – paskolos sutartį, UAB “A” buhalterinius dokumentus, VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 15-1-0059-08, nustatė, kad 2007 m. birželio 26 d. įvykio metu, kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis yra skolingas įmonei už atliktus užsakymus grožio salonui bei užsakovei Galinai, o tuo pačiu ir jam, kaip aukštesniam pagal pareigas darbuotojui ir tokiu būdu savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdė savo tariamą teisę – piniginės skolos grąžinimą, kuri yra ginčijama bei nerealizuojama, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, reikalavo nukentėjusiojo perduoti pinigus – 2000,00 Lt ir jo veika atitiko savavaldžiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. požymius. Todėl A. L. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veikė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. L. , atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad jis kaltės nepripažino, padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d), todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis apsprendžia būtinumą skirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, dirba.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamąjį galima taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo. Jam taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 75 str.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, psichologinę traumą bei kitokius nepatogumus. Taigi, A. K. buvo padaryta neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas. A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sutrikdyta sveikata dėl ko teko gydytis, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, po šio įvykio jis buvo priverstas išeiti iš darbo, pigiai parduoti akcijas. Taigi, nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau, įvertinus nukentėjusiajam padarytą sužalojimo laipsnį, teismas mano, kad civilinio ieškovo prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamojo priteistina 2000,00 Lt neturinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301, 302 str.str., 303 str. 2 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą.

Kardomąją priemonę A. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L. A. K. naudai 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Virginija Popovienė