- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-522-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- M. V., R. V., A. T., D. P., Aleksėjus Telešovas, R., A.
- Atsakovas
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir UAB „Ober-Haus“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, Nordea
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovų ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovų M. V., R. V., A. T. ir D. P. ieškinį atsakovams Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas Turtas dėl turto vertės nustatymo pažymų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai M. V., R. V., Aleksėjus Telešovas ir D. P. 2010-08-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis atsakovo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas Turtas 2010-05-19 Turto vertės nustatymo pažymas Nr. 2468 VAT_2010 RZN KLAI(N), 2469 VAT_2010 RZN KLAI(N), 2470 VAT_2010RZN KLAI(N), 2471 VAT_2010 RZN KLAI(N), kuriomis buvo nustatyta R. V., A. T., D. P., M. V., priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė. Nurodė, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6725-798/2010, iškelta pagal ieškovų M. V. ir R. V. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Ginčas yra kilęs dėl kreditavimo santykių tarp ieškovų M. V., R. V., A. T., D. P. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus. Į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-6725-798/2010 atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė priešieškinį, su kuriuo teismui buvo pateiktos ir atsakovo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas Turtas turto vertės nustatymo aukščiau nurodytos pažymos, kuriomis buvo nustatyta ieškovams R. V., A. T., D. P., M. V., priklausančių sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) vertė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų M. V., R. V., A. T. ir D. P. ieškinį, konstatavęs, jog jis nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovai norėdami užginčyti rašytinius įrodymus - turto vertės nustatymo pažymas, gali ginčyti proceso metu nagrinėjant civilinę bylą 2-6725-798/2010 Vilniaus apygardos teisme. Teismas padarė išvadą, kad rašytiniai įrodymai pateikti vienoje byloje negali būti ginčijami pateikiant atskirą ieškinį, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas negali pažymas pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis, jeigu tas faktas sukurs ieškovams teises ir pareigas kitoje byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai M. V. ir R. V. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Nurodo, kad vertės nustatymo pažymų ginčijimas yra teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, kurio sprendime nustatyti faktai turės prejudicinę galią Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Ginčas dėl Vertės nustatymo pažymų nepatenka į CPK 27 ir 28 straipsnių nurodytas ginčų kategorijas, todėl jis teismingas apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nėra priimtas sprendimas, todėl ir nėra patvirtintas Vertės nustatymo pažymų teisingumas. Joks prejudicinis faktas, lemiantis Vertės nustatymo pažymų neginčytinumą kitoje byloje, nėra nustatytas. Apeliantai Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje byloje iki šiol Vertės nustatymo pažymų neginčijo, todėl remiantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, ieškovai tokią teisę įgijo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme iš viso nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). Taigi pagal CPK 22 str. 1 d. teismams priskirtini visi ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.
Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis atsakovo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas Turtas 2010-05-19 Turto vertės nustatymo pažymas Nr. 2468 VAT_2010 RZN KLAI(N), 2469 VAT_2010 RZN KLAI(N), 2470 VAT_2010RZN KLAI(N), 2471 VAT_2010 RZN KLAI(N), kuriomis buvo nustatyta R. V., A. T., D. P., M. V., priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų M. V., R. V., A. T. ir D. P. ieškinį, konstatavęs, jog jis nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu reikalavimu ieškovai nurodytus rašytinius įrodymus, t.y. turto vertės nustatymo pažymas, gali ginčyti proceso metu nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme. Pažymėtina, kad apeliantai patvirtino aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-6725-798/2010 atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė priešieškinį, su kuriuo teismui buvo pateiktos ir atsakovo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas Turtas turto vertės nustatymo aukščiau nurodytos pažymos, kuriomis buvo nustatyta ieškovams R. V., A. T., D. P., M. V., priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog rašytiniai įrodymai pateikti vienoje civilinėje byloje negali būti ginčijami pateikiant atskirą ieškinį kitoje byloje.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų atskirojo skundo motyvu, kad šalių ginčas dėl vertės nustatymo pažymų nepatenka į CPK 27 ir 28 straipsnių nurodytas ginčų kategorijas, todėl jis teismingas apylinkės teismui, tačiau esant situacijai, kai tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek pirmosios instancijos teisme yra ginčijamos tos pačios vertės nustatymo pažymos, pirmosios instancijos teismas negali pripažinti minėtas pažymas neteisėtomis ir negaliojančiomis, jeigu toks faktas sukurs ieškovams teises ir pareigas kitoje byloje.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį priimti skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, t.y. dėl to, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.