- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-299-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- H. G.
- Atsakovas
- A. K., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, K. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
- Advokatai
- Aušra Kargauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovui H. G. , jo atstovei advokatei Aušrai Kargauskienei, atsakovei A. K. , Kauno miesto savivaldybės atstovei Marikai Nalivaikienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-713-615/2007 pagal ieškovo H. G. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, A. K. , A. K. , K. D. , tretieji asmenys notarė V. B. , E. S. , VĮ Registrų centras, dėl pirkimo – pardavimo sutarties ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.879 „Dėl žemės sklypų P.Kalpoko g. 73 ir P.Kalpoko g. 75 detaliojo plano patvirtinimo“, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr.02-01-2582 „Dėl žemės sklypo (registro Nr.44/104865) kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo P.Kalpoko g. 75, Kaune, pardavimo“, panaikinti valstybinės žemės, esančios P.Kalpoko g. 75, pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. 4499), patvirtintą Kauno miesto 13-ajame notaro biure. Nurodė, kad 1991 m. spalio 16 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas nuosavybės teise įgijo medinį su dviem priestatais ir rūsiu gyvenamąjį namą, esantį P.Kalpoko g. 73-75-75A, Kaune. Minėta sutartis tinkamai ir laiku buvo įregistruota Valstybiniame Respublikiniame inventorizacijos biure. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2006 m. liepos 24 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo, esančio prie jam priklausančio namo, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2006 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas atsakymas, jog ieškovo prašymas negali būti patenkintas, kadangi žemės sklypas, esantis P.Kalpoko g. 75 ir P.Kalpoko g. 73, remiantis Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 22 d. sprendimu Nr.879, buvo padalintas į du: 0,1158 ha sklypą P.Kalpoko g. 73 ir 0,0566 ha sklypą P.Kalpoko g. 75. 0,0566 ha valstybinės žemės sklypas buvo parduotas gyvenamojo namo P.Kalpoko g. 75 bendraturtėms A. K. , K. K. (dabartinė pavardė D.) ir A. K. , 0 0,1158 ha valstybinės žemės sklypas P.Kalpoko g. 73, patikėjimo teise įregistruotas Kauno apskrities viršininko administracijos vardu. Ieškovas nurodo, kad aukščiau paminėti sprendimai priimti pažeidžiant jo, kaip nekilnojamojo turto savininko teises, bei prieštaraujant Teritorijų planavimo įstatymui, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintai valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo tvarkai, kadangi apie rengiamą detalųjį planą jis informuotas nebuvo, detalus valdos planavimas, kurios savininku jis yra, atliktas be jo žinios ir sutikimo. Apie tai, kad namas yra beveik sunaikintas jis sužinojo tik 2005 metais, todėl ketindamas jį rekonstruoti ir kreipėsi dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo H. G. 2000 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 256,83 Lt kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. K. naudai bei 118,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos, pagal viešo registro oficialius duomenis priimant 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.879, 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr.02-01-2582, bei sudarant žemės pirkimo - pardavimo sutartį, žemės sklype, esančiame P. Kalpoko g. 75, Kaune, statinio nuosavybės teise priklausančio ieškovui jau nebebuvo. Ieškovas, nei byloje pareikštu pirminiu, nei patikslintais ieškiniais, nepareiškė jokio reikalavimo pripažinti aukščiau nurodytus viešo registro oficialius duomenis neteisingais. Aplinkybėmis, kad ginčo statinį būtų sunaikinę atsakovai ar kuris nors vienas iš jų, ieškovas byloje taip pat nesirėmė ir jų neįrodinėjo. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimus panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.879 bei Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr.02-01-2582, teismas laikė nepagrįstais, todėl atmetė. Atmetus šiuos ieškinio reikalavimus, teismas atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės, esančios P.Kalpoko g. 75, Kaune, pirkimo pardavimo sutarties panaikino, kadangi ši sutartis buvo sudaryta ir nustatyta tvarka užregistruota remiantis aukščiau nurodytais sprendimu ir įsakymu, nepažeidžiant jokių įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Taip pat teismas pažymėjo, kad teritorinio registratoriaus sprendimas nebuvo skundžiamas ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatas ir šiuo nutarimu patvirtintą Tvarką namų valdos žemės sklypai parduodami juos naudojantiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise gyvenamuosius namus. Atsakovėms A. K. , K. K. ir A. K. nuosavybės teise priklauso po 1/3 gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu P. Kalpoko g. 75, Kaunas. Tuo tarpu ieškovui priklausė gyvenamasis namas, kurio priimat 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.879, 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr.02-01-2582 bei sudarant žemės pirkimo - pardavimo sutartį, jau nebebuvo (I t., b.l.19-20). Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis po to, kai neliko jo statinio, elgėsi kaip namų valdos žemės sklypo naudotojas: naudojo žemės sklypą statinių išdėstymui, daržui, kiemui (LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d.). Tai teismas taip pat laikė savarankišku pagrindu ieškinį laikyti neįrodytu ir atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų:
1. Teismas pažeidė CK 1.78 straipsnį, kuris nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Teismas ginčijamų sprendimo, įsakymo bei sandorio teisėtumo ieškovo nuosavybės teisių gynimo požiūriu, kaip to buvo prašoma ieškiniu, apskritai nevertino, o darydamas išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybių dėl viešojo administravimo ir savivaldos institucijų sprendimų ar atsakovų veiksmų bei sandorio negaliojimo, visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojo S. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad viešėjame registre yra registruotas ieškovo vardu nekilnojamasis turtas, esantis P.Kalpoko g. 75A, Kaune. Duomenų, kad žemės sklypas, kurio naudotoju yra ieškovas, yra išpirktas atsakovių vardu šiame išraše pateikta nebuvo. Teikiant užklausimą dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, jokia informacija apie tai, kad pastatas yra ant kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo taip pat pateikta nebuvo. Ieškovas apie atliktas detalaus planavimo procedūras, kurių pagrindu ir buvo sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris, sužinojo tik gavęs Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 18 d. raštą, jame siūlant aukščiau minėtus sprendimus skųsti teismine tvarka. Teismo proceso metu nebuvo pateikta jokių ieškovui nuosavybės teise priklausančio statinio išregistravimą patvirtinančių dokumentų. Priešingai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jo nuosavybės teisė, kaip ir daiktai, yra registruoti ir šiandien.
2. Teismo sprendimo motyvai prieštarauja nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo nuostatoms. Kokiu įstatyminiu pagrindu rengiant detalaus planavimo procedūras bei tvirtinant ginčijamą sandorį valdos P,Kalpoko g. 75, 75a, 73 bendraturtis gali būti išbraukiamas iš šiuo procesu suinteresuotų asmenų sąrašo, teismas nepagrindė. Pirkdamas pastatą, ieškovas įgijo teisę naudotis žemės sklypu (valdos Kalpoko g. 73,75a, 75 dalimi), kuris buvo priskirtas prie pastato. Šią aplinkybę patvirtina 1991 m. pirkimo – pardavimo sutartis, bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi ir išsipirkimo, ieškovo mokėtų mokesčių už valstybinę žemę kvitai ir kiti rašytiniai įrodymai. Šios teisės ieškovas nėra perleidęs trečiajam asmeniui.
3. Teismas neatsižvelgė į CK 1.5 str. 4 d., netinkamai taikė CK 1.2 str., pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Teismo sprendimas yra prieštaringas, sukuria teisiškai neapibrėžtą situaciją – galiojant ieškiniu ginčijamiems aktams ir nepanaikinus valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovui yra apribotos nuosavybės teisės, jos yra pažeidžiamos, ieškovas negali naudotis, valdyti bei disponuoti savo turtu, kuris yra registruotas viešajame registre.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas savo teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, jog įsigydamas pastatą, jis įgijo teisę naudotis prie pastato priskirtu žemės sklypu. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260, 2.1 p. nurodyta, jog asmenys turi teisę įsigyti naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taisyklių 3 p. teigiama, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų paskirtį. Šiomis teisės normomis siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų statinių eksploatavimui įgyvendinti. Todėl teismas pagrįstai aiškinosi, ar ginčo žemės sklype iš tiesų yra apeliantui priklausantis statinys. Atsakovo nuomone, teismo sprendime teisingai nurodyta, jog ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu žemės sklype, esančiame P.Kalpoko g. 75, Kaune, statinio nuosavybės teise priklausančio apeliantui nebebuvo. Tai patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 150-153), kuriuos atsakovei A. K. pateikė ŽKNTKR VĮ Kauno filialas, ir kuriais vadovaujantis buvo parengtas ir patvirtintas ginčijamas žemės sklypo P.Kalpoko g. 75/73 detalusis planas. Atsakovo nuomone, apeliantas nepagrįstai nuosavybės teisių buvimą grindžia pastato teisine registracija. Šiuo atveju aplinkybė, jog pastato teisinė registracija nebuvo panaikinta, negali būti laikoma įrodymu, kad apelianto nuosavybės teisė į statinį ir toliau egzistuoja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nei įsigytu pastatu, nei žemės sklypo dalimi, reikalinga šio pastato eksploatavimui, apeliantas faktiškai niekada nesinaudojo. Jis nevykdė pareigos rūpintis bei prižiūrėti savo turtą, naudoti jį pagal paskirtį, todėl jam nuosavybės teise priklausantis pastatas sunyko. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas ketino atstatyti sunykusį pastatą, o namų valdą pradėti naudoti pagal paskirtį. Taigi, pastatas kaip nuosavybės teisės objektas neegzistavo, o nesant nuosavybės teisės objekto, negali egzistuoti ir pati nuosavybės teisė (CK 4.38 str.). Tokiu atveju nėra pagrindo formuoti žemės sklypo prie neegzistuojančio pastato, o taip pat ir jį parduoti apeliantui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, Kauno miesto savivaldybės valdybai tvirtinant 2002 m. spalio 22 d. sprendimu Nr.879 žemės sklypo P.Kalpoko g. 73, 75 detalųjį planą, Kauno apskrities viršininkui priimant 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą bei 2004 m. balandžio 22 d. sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklype statinio nuosavybės teise priklausančio ieškovui jau nebebuvo. Kadangi sutinkamai su LR CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektu gali būti tik daiktai ir kitas turtas, o ieškovo gyvenamojo namo sunaikinimas įregistruotas viešajame registre, atmetami visi ieškovo argumentai dėl ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo. Ieškovas nurodė, jog pirkdamas pastatą, ieškovas įgijo teisę naudotis žemės sklypu, kuris buvo priskirtas prie pastato. Tačiau teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas teismui nepateikė įrodymų pavirtinančių, kad jis, po to kai neliko jo statinio, elgėsi kaip namų valdos žemės naudotojas: naudojo žemės sklypą statinių išdėstymui, naudojo žemės sklypą dažui, kiemui. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ginčijamą administracinį aktą (2002 m. spalio 22 d. sprendimo Nr.879) priėmimo metu ieškovui priklausančio namo 3Alm valdoje Kalpoko g. 73, 75, 75a nebuvo, jis buvo sunykęs
ir tai konstatavo Registro įmonės Kauno filialas išdavęs nuosavybės pažymėjimą (1t. b.l. 28, 126-127, 151).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2001 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis, adresu P.Kalpoko g. 73, 75, 75a, Kaunas, įregistruotas buvo nekilnojamas turtas - E. S. priklausantis gyvenamasis namas lAlm bei gyvenamasis namas 2Alm po 1/3 dalį priklausantis atsakovėms - A. K. , A. K. ir K. K. – D. (1t. b.l. 42-45 ir 48-51). Ieškovui priklausančio namo sunykimas užfiksuotas valdos situacijos planuose 1999 m. lapkričio 12 d. (1t. b.l.27, 148). Namo sunykimas ne tik nurodytas registro dokumentuose, jis sunykęs buvo ir natūroje, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto minimo CK 1.85 str. nuostatomis, nes namo sunykimas buvo pagrįstai fiksuotas atliekant kadastrinius matavimus iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo bei sandorio su atsakovėmis sudarymo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pagrįstai nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 patvirtintą Valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo tvarką, sklypai parduodami juos naudojantiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise gyvenamus namus. Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 dalimi, miestuose piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, gali būti parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai. Įvertinus tai, kad ieškovas nebeturėjo natūra minėtoje valdoje jokio gyvenamojo namo, nesinaudojo valdos žemės sklypu, faktiškai atsisakė šio sklypo naudojimo, teismas pagrįstai konstatavo, kad jam neišliko teisė naudotis namų valda po statinio sunykimo, o tuo pačiu išsipirkti žemės sklypo. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po gyvenamojo namo sunykimo, jis būtų elgęsis kaip namų valdos žemės sklypo naudotojas: naudojo žemės sklypą statinių išdėstymui, naudojo žemės sklypą daržui, kiemui, kreipėsi leidimo dėl minėto gyvenamojo namo atstatymo ar rekonstrukcijos (CPK 178 str.). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirkdamas namą jis buvo įsigijęs teisę naudotis žemės sklypu, tačiau jis pats šios teisės savo veiksmais atsisakė.(3 t. b.l. 11-13).
Namas sunyko savaime, nes buvo neprižiūrimas, neapšildomas, neremontuojamas, medinis, krosnimi šildomas, 1890 metų statybos, t.y. pastatytas daugiau nei prieš 115 metų, todėl išlikęs nuosavybės teisių įregistravimas negali būti ir pagrindiniu argumentu žemės sklypo išsipirkimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis bei atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, todėl atmesdamas apeliacinį skundą jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas teigdamas, kad atsakovų priimti administraciniai aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, nenurodė konkrečiai kokios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos yra pažeistos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad detaliojo plano organizatorės buvo atsakovės A. K. , K. K. (D.), A. K. ir tretysis asmuo E. S. . 2001 metais jos pateikė prašymą išduoti detaliojo plano P. Kalpoko g. 73/75 sąlygas, kuriame nurodė, jog šiame žemės sklype yra 2 gyvenamieji namai, 3 ūkiniai pastatai, bei kiemo statiniai. Tokia pat informacija pateikta ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2001-08-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (1 t., b.l. 42-45, 48-51). Ieškovui priklausančios valdos sunykimas užfiksuotas ir valdos situacijos planuose 1999-11-12 (1 t., b.l. 28, 148). Apie ieškovo gyvenamąjį namą jokių duomenų nebuvo pateikta. Vadovaujantis šia informacija buvo parengtas detalusis planas.
Žemės sklypų P.Kalpoko g. 73 ir P.Kalpoko g. 75 patvirtintas detalusis planas neprieštarauja bendrajam planui, nėra pažeista nustatyta derinimo, viešojo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir statybos normas. Detalieji planai buvo skelbimai viešai, todėl ieškovas turėjo galimybę ir teisę susipažinti su rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje bei gauti jų ištraukų bei brėžinių kopijas, tačiau to nepadarė, todėl laikyti, kad jam nebuvo žinoma apie ginčijamus sprendimus, ir buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymas nėra pagrindo.(1 t., b.l. 128-155).
Sandoris atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 ir 23 straipsnių reikalavimams, kadangi parduotas žemės sklypas buvo suformuotas nepažeidžiant vietovės detalųjį planą, nepakeista detaliajame plane numatyta žemės sklypo paskirtis, todėl teismas atmetęs ieškinio reikalavimus panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.879 „Dėl žemės sklypų P.Kalpoko g. 73 ir P.Kalpoko g. 75 detaliojo plano patvirtinimo“, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr.02-01-2582 „Dėl žemės sklypo (registro Nr.44/104865) kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo P.Kalpoko g. 75, Kaune, pardavimo“ pagrįstai atmetė reikalavimą panaikinti valstybinės žemės, esančios P.Kalpoko g. 75, pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. 4499), patvirtintą Kauno miesto 13-ajame notaro biure.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad kol nėra panaikinta ir nuginčyta objekto teisinė registracija, nėra pagrindo pripažinti, jog namų valda neegzistuoja.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004, bylų kategorija 16.5; 37.5 yra konstatavęs, kad ”vien ta aplinkybė, kad gyvenamasis namas sunyko (ginčijamu atveju dėl senumo) savaime nėra pagrindas pasibaigti teisei naudotis namų valdos sklypu. Pastatų sunaikinimo faktas tiesiogiai nesukelia žemėnaudos teisės panaikinimo padarinių, nes namų valdos naudotojas turi teisę pastatus atkurti. Svarbu nustatyti, ar jis siekia tokia teise pasinaudoti, o gal jis elgiasi kaip asmuo, kuris neketina tęsti namų valdos naudojimo santykių. Tai faktiškai galėtų reikšti teisės į namų valdos atsisakymą. Ar asmeniui išliko teisė naudotis namų valda po statinių sunykimo, turi būti vertinama pagal tai, kaip elgėsi pastatų savininkas po to, kai neliko statinių sklype; ar jis elgėsi kaip namų valdos žemės sklypo naudotojas ar mokėjo mokesčius už žemę, ar naudojo žemės sklypą statinių išdėstymui, daržui, kiemui, ar atvirkščiai, faktiškai atsisakė nuo šio sklypo naudojimo.
Teismas išsiaiškino ir teisingai nustatė, kad priimat 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.879, 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr.02-01-2582 bei sudarant žemės pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovui priklausančių statinių jau nebebuvo (I t., b.l.19-20). Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis po to, kai neliko jo statinio, elgėsi kaip namų valdos žemės sklypo naudotojas: naudojo žemės sklypą statinių išdėstymui, daržui, kiemui (LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d.).
Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys dėl liudytojo S. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nes liudytojo parodymais negali būti nuginčyti oficialūs registro duomenys dėl gyvenamojo namo sunykimo iki administracinio akto priėmimo bei sandorio sudarymo.
Ieškovas, būdamas namo savininku, negalėjo nežinoti apie jam priklausiusio namo sunykimą. Jis gyveno Kaune ir turėjo realias galimybes domėtis savo turtu, jį tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti bei valdyti. Be to, neaišku, kuriais metais namas buvo fotografuojamas, nes datos yra taisytos, o atsakovė A. K. kategoriškai neigia liudytojo parodymus.
Byloje nustatyta, kad namas buvo 115 metų senumo, pats savaime sunyko, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad namų valdoje pats niekada negyveno, nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį, retkarčiais pernakvodavo jo svečiai.
Byloje pateiktas antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2007 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog adresu Kalpoko g. 75, Kaunas nėra jokių statinių, jų likučių, pamatų, žemės sklypas užsėtas žole bei apsodintas augalais (2 t. b.l. 156-162). Ieškovas šios aplinkybės nepaneigė.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, kad nors ieškovui nuosavybės teisės iš nekilnojamojo turto registro į gyvenamąjį namą unikalus Nr.1989-0003-0018 nėra išregistruotos ir yra nenuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, neišlikus namų valdai dėl senumo ir nepriežiūros, ieškovui nepateikus įrodymų, jog jis ketino tęsti namų valdos naudojimo santykius iki pastato sunykimo, iki ginčijamo sprendimų priėmimo, padarė teisingą išvadą, jog ieškovas savo neveikimu atsisakė tęsti namų valdos naudojimo santykius, o tai reiškia teisės į namų valdos atsisakymą.
Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas yra pagrįstais ir teisėtas, teismas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-284/2004), todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 330 str. 336 str. 1d .1p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina atsakovei A. K. 300 Lt atstovavimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo H. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ) priteisti atsakovei A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 300 Lt atstovavimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.