Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-931-298/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-08-20
Bylos Nr.
A8.-931-298/2018
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00214-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Pažeidėjas
T. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8-931-298/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00214-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 9.38;
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant J. Pladui, D. Šuopienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. M., jo atstovui advokatui V. Ž.,

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei G. P.,liudytojams D. B., J. Z., R. V., S. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio D. B. individualioje įmonėje vairuotoju- ekspeditoriumi, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2017 m. lapkričio 22 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) automobiliu „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno prekes, kurių pavadinimai ir kiekiai išvardinti 2018 m. vasario 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, kurių bendra vertė su privalomais mokesčiais 60591, 96 euras, kas sudaro 1211 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 38 straipsnyje, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1996-11-19 Kelių transporto kodekso 27 straipsnio, 28 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio reikalavimus,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 214 straipsnio 3 dalyje.

T. M. posėdžio metu paaiškino, kad kartu su D. B. skirtingais automobiliais išvyko į Lenkiją. D. B. automobilis buvo su priekaba, o jo be. Lenkijoje paėmė žmonių prekes, kurias turėjo pervežti į Lietuvą. Apie tris metus dirba tokį darbą. Lenkijoje duoda sąskaitas- faktūras, kurios yra prekių gabenimo dokumentas. Važiuojant link Lietuvos, D. B. radijo ryšiu pranešė, kad sugedo jo automobilis. Degalinėje apžiūrėjo D. B. vairuojamą automobilį, tačiau negalėjo jo pataisyti, dėl to nusprendė priekabą, prikabintą prie D. B. automobilio, perkabinti prie jo automobilio, nes reikėjo kuo skubiau pristatyti prekes. Nepaėmė prekių dokumentų iš D. B.. Manė, kad jei sustabdys muitinės pareigūnai, tai paaiškins jiems situaciją ir jie palauks, kol D. B. atveš prekių dokumentus. Kai jį sustabdė muitinės pareigūnai, pateikė jiems turėtus dokumentus ir paaiškino, kad čia ne visi dokumentai, kad kita dalis dokumentų kitame automobilyje, kuris važiuoja paskui. Muitinės pareigūnai nurodė, kad bus patikrintos prekės ir dokumentai. Po kurio laiko į prekių tikrinimo vietą atvažiavo D. B., tuo metu jis dar laukė eilėje, kol bus patikrintos gabentos prekės. D. B. bandė perduoti prekių dokumentus muitinės pareigūnams, tačiau jie atsisakė priimti, nes jis jų neturėjo automobilio sustabdymo momentu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. Ž. prašė administracinio nusižengimo bylą T. M. atžvilgiu nutraukti, nes neįrodyta jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje. Savo poziciją T. M. atstovas advokatas V. Ž. grindė tuo, kad dar nepradėjus gabentų prekių tikrinimo buvo pristatyti visų prekių dokumentai, tačiau pareigūnai atsisakė juos priimti. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, pripažinus T. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, prašė taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinės nuobaudos, bei sulaikytas prekes grąžinti savininkams.

Liudytojas D. B. teisme paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 22 d. kartu su T. M. dviem automobiliais važiavo į Varšuvą. Kelionės tikslas - paimti siuntas, t. y. prekes ir atvežti žmonėms į Vilnių. Važiuojant atgal į Lietuvą, sugedo jo vairuojamas automobilis. Jis priekabą, kuri buvo prikabinta prie jo vairuojamo automobilio, prikabino prie T. M. važiuojamo automobilio. Dėl skubėjimo pamiršo perduoti prekių dokumentus T. M.. Jis savo automobiliu važiavo paskui T. M. vairuojamą automobilį. Po kurio laiko jam paskambino T. M. ir pasakė, kad jį sustabdė muitinės pareigūnai, kad reikalauja gabenamų prekių dokumentų. Atvažiavus į tą vietą, kur buvo sustabdytas T. M. automobilis, ten jo nebuvo. Tada nuvažiavo į muitinės sandėlį, kur T. M. laukė eilėje, kol iš automobilio bus iškrautos prekės. Muitinės pareigūnai atsisakė priimti prekių dokumentus iš jo. Aiškino muitinės pareigūnams, kad yra visų prekių dokumentai, kad sugedo jo automobilis, dėl to gabentas prekes perdavė T. M., tačiau pamiršo jam perduoti dokumentus. Gabentos prekės priklauso asmenims, nurodytiems sąskaitose- faktūrose. Jo įmonė užsiima prekių pervežimu, jie dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus, be važtaraščių, turi tik sąskaitas- faktūras.

Liudytojas S. D. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi. 2017 m. lapkričio 22 d. dirbo su Imuniteto tarnyba prie Muitinės departamento, važiavo tiesiai prie terminalo, kur padėjo Imuniteto tarnybai rūšiuoti ir skaičiuoti prekes. Nematė, kad T. M. pateiktų dokumentus. Buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas, preliminariai įvertinos prekės. Imuniteto tarnyba aprašė prekes.

Liudytojas J. Z. parodė, kad dirba Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriaus. tyrėju. 2017 m. lapkričio 22 d. dirbo su Mobilių grupių patruliu, siekiant patikrinti jų darbą. Buvo stabdomi automobiliai, mikroautobusai, tikrinami krovinių dokumentai. Sustabdžius T. M. vairuojamą transporto priemonę, pastarasis paaiškino, kad neturi visų dokumentų, kad likę dokumentai kitame automobilyje. T. M. vairuojama transporto priemonė buvo palydėta į terminalą, kur turėjo būti atliekamas patikrinimas. Prekes tikrino pagal pateiktus dokumentus. Prie terminalo atvyko žmonių, tačiau su jais nediskutavo. Imuniteto tarnybos pareigūnai krovė prekes ir tikrino, ar iškrautos prekės turi dokumentus. Prekės, kurios buvo su dokumentais buvo grąžintos. Iš pradžių nustato faktą, esamu momentu, o po to atlieka nustatytas procedūras.

Liudytoja R. V. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresn. inspektore. Šioje byloje T. M. surašė administracinio nusižengimo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolus. Gavo trumpą prekių sulaikymo protokolą. Iš pradžių prekes, kurios buvo įvardintos kaip gabentos be dokumentų, reikėjo aprašyti, nustatyti jų vertę. Prekių vertės nustatymas užtrunka apie tris savaites. Suskaičiavus prekes, buvo padaryta medžiaga su prekių aprašymu. T. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį, nes tikrinimo metu jis neturėjo prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje (kontrabandos) numatytų administracinių nusižengimų požymių. Pagal teismų praktiką Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnis (anksčiau galiojęs ATPK 163¹¹ str.) pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Nagrinėjamas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia, taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16 – 266/2007, Nr.N14-1220/2006, Nr.N62-2364/2010).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas laikėsi pozicijos, kad administracinio nusižengimo protokolas T. M. surašytas nepagrįstai, nes dar iki prekių tikrinimo buvo pristatyti visų prekių dokumentai, tačiau minėta aplinkybė negali būti pagrindu pripažinti, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų 214 straipsnio 3 dalyje, sudėties, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patikrinimo metu su savimi neturėjo visų gabentų prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį surašytas pagrįstai, nes jis gabeno prekes, kurių bendra vertė – 60591, 96 euras, neturėdamas prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų.

T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad dėl T. M. veiksmų nekilo reikšmingos žalos valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris dirba, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - minimalią baudą.

Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinio nusižengimo kodekso 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra teismo teisė, o ne pareigą. Minėta norma taikoma tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Teismas ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų T. M. neskirti administracinės nuobaudos. Vien tai, kad prekių įsigijimo dokumentai buvo gabenami kitu automobiliu ir buvo pateikti vėliau, nesudaro pagrindo neskirti jam administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas neturi pagrindo taikyti Administracinio nusižengimo kodekso 34 straipsnio 5 dalies ir neskirti T. M. administracinės nuobaudos.

Dėl sulaikytų prekių

Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kadangi Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į baigtinį Administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kada gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas nusižengimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad T. M. gabeno įvairiems asmenims priklausančias prekes, tačiau neturėjo prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šias aplinkybes patvirtina ne tik T. M. paaiškinimas, bet ir byloje esančios sąskaitos- faktūros, kurios patvirtina prekių priklausomybę. Nustačius, kad T. M. gabeno ne jam, o kitiems asmenims priklausančias prekes, sulaikytos prekės, nurodytos 2018 m. vasario 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (T 1, b. l. 3-18), išskyrus minėto protokolo 20, 95, 96, 105, 149 punktuose nurodytos prekės, nekonfiskuotinos.

Administracinio nusižengimų kodekso 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sulaikytos prekės, pažymėtos Giorgio Armani prekių ženklais yra suklastotos, pažeidžia Giorgio Armani SpA intelektinės nuosavybės teises (T 1, b. l. 51). Taip pat prekės pažymėtos Minions, Puma, Chanel prekių ženklais nėra originalios, nes prekių ženklai ir kiti elementai neatitinka Universal City Studiod LLC, Puma SE ir Chanel SARL teisėtai gaminamos prekėms keliamų reikalavimų ir pažeidžia prekių ženklų savininkų teises (b. l. 52). Iš to, kas pasakyta seka, kad prekės, nurodytos 2018 m. vasario 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo 20, 95, 96, 105, 149 punktuose, yra padirbiniai, kurie pagaminti pažeidžiant prekių ženklų savininkų teises, todėl laikytina, kad jų apyvarta uždrausta. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta 2018 m. vasario 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo 20, 95, 96, 105, 149 punktuose nurodytos prekės konfiskuotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje ir skirti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą be prekių, nurodytų 2018 m. vasario 27 d. daiktų ir prekių paėmimo protokole, išskyrus prekes, nurodytas minėto protokolo 20, 95, 96, 105, 149 punktuose, konfiskavimo.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 3 dalimi, prekes nurodytas 2018 m. vasario 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo 20, 95, 96, 105, 149 punktuose, konfiskuoti kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 18078575497.

Išaiškinti T. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis