Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-303-380/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
AN2-303-380/2021
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00061-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
V. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-303-380/2021Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00061-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-430-2021 V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta dėl to, kad V. M. 2021 m. gegužės 1 d. 13.41 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,50 prom.). Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 69-ANR_N-430-2021 paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo panaikinti V. M. paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliantas mano, kad skundžiama nutartis yra naikintina ir administracinė byla nutrauktina, nes apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė ir aiškino įstatymą bei teisės aktus, toms pačioms aplinkybėms taikė dvigubus standartus bei šališkai rėmėsi policijos patrulio ir tyrėjos surašytais dokumentais, kuriuose yra neaiškumų ir neatitikimų.

3.2. Skunde nurodoma, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu 452 (aktuali redakcija nuo 2021 m sausio 1 d.), reglamentuoja, kad asmeniui draudžiama vairuoti, kai alkoholio kiekio koncentracija vairuotojo kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose viršija 0,4 prom. ir kai tai yra nustatoma, griežtai vadovaujantis minėtose taisyklėse nustatyta metodika. Įstatymų leidėjas neįtvirtina prezumpcijos, kad alkotesterio parodymai yra patikimi, neginčijami. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad ir alkotesteris gali būti nepatikimas, kad asmuo gali nesutikti, ir nesutikdamas gali nedelsdamas kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų atliktas jo neblaivumo patikrinimas patikimesniais būdais. Apelianto nuomone teismas savo nutartyje taiko dvejopus standartus, darydamas išvadas bei traktuodamas alkotesterio parodymus – nurodo, kad patruliai, matuodami alkoholio kiekį du kartus, nustatė tuos pačius duomenis: po 0,50 promilės, nors tarp matavimų, kaip nurodoma teismo nutartyje, praėjo net 17 min. Tokia situacija, kai po tam tikro laiko alkotesterio parodymai nesikeičia, „fiziškai negalima“, todėl apeliantui akivaizdu, kad buvo matuota tik vieną kartą. Teismas nepaaiškina, kodėl parodymai sutampa, nors pagal Vidmarko formulę (kurią galima taikyti tik labai individualiai kiekvienam atvejui, priklausomai nuo individo bendros kompleksinės būklės) ir pagal praktinius prietaisų parodymus, matuojant skirtingu laiku, visada skiriasi. Tačiau toliau vertindamas alkotesterio parodymus, atliktus VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurie po pirmo matavimo iki antro matavimo praėjus tik 10 min. jau skyrėsi: 0,31 ir 0,32 promilės, teismas pripažįsta. Šiuo atveju teismas jau pripažįsta, kad, laikui bėgant, taikant Vidmarko formulę, alkoholio kiekis žmogaus organizme skiriasi ir tai turi fiksuoti prietaisai arba cheminės reakcijos.

3.3. Skunde teigiama, kad alkoholio kiekis apelianto kraujyje norminių teisės aktų nustatytu laiku (pagal Taisykles ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo – administracinio nusižengimo protokolas apeliantui buvo surašytas ir įteiktas 2021 m. gegužės 1 d. 14.04 val.) buvo nustatytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Apeliantas, negavęs į rankas administracinio nusižengimo protokolo, net neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir savo noru vykti į medicinos įstaigą priduoti savo kraują tyrimui. Todėl Taisyklės ir numato laiko skaičiavimą nuo protokolo surašymo, nes protokolas gali būti rašomas gana ilgai. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodikos) 5 p. nustatyta – „Bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ“. Šia tvarka atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad mažiausia kraujyje nustatyta koncentracija yra 0,35 promilės etilo alkoholio ir apeliantas vairuoti gali. Teismas apskritai nemotyvavo, kodėl šio pagrindinio girtumo lygio galinčio įrodyti kraujo tyrimo jis nelaiko reikšmingu įrodymu. Būtent tiesiogiai kraujo, o ne kokį kitą patikrinimo metodą teisės norminiai aktai iškelia virš kitų įrodymų, suteikia jam didesne įrodomąją galią. Kiti alkoholio kiekio nustatymo metodai (taip pat ir alkoholio matuoklio) gali būti tik pagalbiniai (minėtos Metodikos 9.1 p. nuostata). Apelianto manymu kraujo tyrimo įrodymo ne tik nelaikydamas prioritetiniu, bet ir apskritai jo nelaikydamas įrodymu, teismas pažeidė minėtos Metodikos 9.1 p., todėl priėmė neteisingą nutartį. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad yra visiškai neteisingi teismo nutarties motyvai, kad apelianto girtumą (neblaivumą) įrodo patrulių alkotesterio parodymai (apeliantui net neaišku, kurio alkotosterio, nes administracinio nusižengimo protokole nurodyta „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0393, o nutarime – DRAGER Alcotest 7510, todėl alkotesterių pavadinimai skiriasi). Tai yra tik išvestiniai, antriniai (pagalbiniai) įrodymai, neturintys galios paneigti eksperto kraujo tyrimo analizės rezultatų (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444 - 1021/2008).

3.4. Skunde pažymima, kad šiuolaikiniai sensoriai (alkoholio matuokliai) nepasižymi dideliu alkoholio kiekio organizme nustatymo patikimumu, kadangi dauguma iš jų nėra selektyvūs vien tik alkoholio garams, nes aptinka ir kitas medžiagas. Apeliantas galėjo atsisakyti pasitikrinti girtumą (tokią jo teisę taip pat numato teisės aktai) pas policijos patrulius alkoholio matuokliu ir per vieną valandą iš karto kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, konkrečiu atveju – į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tačiau patikrinimo dieną apeliantas dar tokių žinių neturėjo, nežinojo, kad išgertas nedidelis alkoholio kiekis gali taip iškreipti alkoholio matuoklio parodymus.

3.5. Apeliantas teigia esąs sąmoningas pilietis, niekada nevairuoja neblaivus. Teisės aktuose buvo nustatyta leistina 0,4 promilių etilo alkoholio kiekio vairuotojo kraujyje norma. Medicininėje literatūroje aiškinama, kad žmogui, turinčiam daugiau kaip 0,40 promilės etilo alkoholio kraujyje (apeliantui yra inkriminuojama 0,50 promilės) atsiranda judesių nekoordinavimas ir fizinės kontrolės praradimas, aptemęs regėjimas, prasta pusiausvyra, euforija išnyksta ir atsiranda disforija (susirūpinimas, nerimas), o turinčiam 1,6 – 2,0 promilių, pradeda dominuoti disforija, gali atsirasti šleikštulys. Tokia apelianto būsena tikrai būtų pastebėta jį tikrinusių VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir užfiksuota. Tuo tarpu šiuo atveju išvadoje nurodyta, kad apeliantas gali vairuoti. Nutarties 18 punkte konstatuojama, kad visus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius, t. y. dėl išskirtinių šeiminių aplinkybių esanti būtinybė vairuoti transporto priemones dideliais atstumais (Kaunas – Kretinga ir Kauno miestas) apeliantas turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą. Todėl apeliantas teigia, kad jis niekada nevairuoja neblaivus, tai ir įrodo jo kraujyje rastas alkoholio kiekis, kuris neviršija leistinos normos (0,40 promilės). Tai reiškia, kad apeliantas teisės pažeidimo nepadarė. Tačiau teismas vertino tik antraeilius, respiracinius alkotesterio parodymus ir jų pagrindu priėmė sprendimą, nevertindamas pirmaeilių, turinčių didesnę įrodomąją galią, kraujo tyrimų. Visi byloje esančių aplinkybių ir faktų nesutapimai, abejonės bei prielaidos, kurių yra nemažai, ir kuriomis remiasi teismas, kaip neginčijamais įrodymais, negali būti vertinami kaip neginčijami faktai ir turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl apeliantas jokio administracinio nusižengimo nepadarė, yra nubaustas neteisėtai, nesilaikant norminių teisės aktų nustatytų įrodymų vertinimo prioritetų ir tvarkos. Todėl jam paskirta administracinė nuobauda turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas T. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. M. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Taip pat iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog apeliantas siekia, kad jam nebūtų skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. M. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl V. M. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko labai išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. M. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą (2021 m. gegužės 1 d. 13.41 val. vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam, kai nustatytas 0,50 prom. girtumo laipsnis), yra įrodyta.

10. Apeliaciniame skunde kartojamas pirmosios instancijos teismui nurodytas argumentas, jog policijos pareigūnai neatliko privalomo V. M. pakartotinio tikrinimo alkoholio matuokliu ir nepagrįstai į administracinio nusižengimo protokolą du kartus įrašė tuos pačius alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARDI-0009 parodymus, nes dviejų matavimų, kuriuos skyrė 17 min., rezultatai negalėjo būti identiški (0,50 prom.). Apygardos teismas su šiuo argumentu negali sutikti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pats V. M. apylinkės teismo posėdyje teigė neatsimenantis, kiek kartų pareigūnų buvo tikrinamas alkotesteriu (b. l. 48–19), o iš byloje esančios alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 ARDJ-0009 panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, jog V. M. alkotesteriu buvo tikrinamas du kartus, t. y. 2021 m. gegužės 1 d. 13.24 val. jam nustatytas 0,50 promilės neblaivumas, 2021 m. gegužės 1 d. 13.41 val. atlikus pakartotinį tikrinimą jam taip pat nustatytas 0,50 promilės neblaivumas (b. l. 9). Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos vyriausiojo patrulio 2021 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog V. M. alkotesteriu buvo tikrintas du kartus (b. l. 4). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir objektyvus įrodymas – byloje esanti policijos pareigūno kameros užfiksuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas du kartus (b. l. 18). Tai reiškia, kad aptariamo įvykio metu V. M., kaip to yra reikalaujama Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte, buvo 2 kartus patikrintas alkotesteriu, pakartotinis tikrinimas atliktas praėjus 17 minučių nuo pirmojo tikrinimo.

11. Apeliantas teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl kraujo tyrimo nelaiko reikšmingu įrodymu, nurodo, kad būtent kraujo tyrimą, o ne kitokį neblaivumo patikrinimo metodą teisės norminiai aktai iškelia virš kitų įrodymų, suteikia jam didesnę įrodomąją galią. Taip pat mano, kad apylinkės teismas vertino tik antraeilius (alkotesterio) parodymus ir jais remdamasis priėmė nepagrįstą sprendimą. Šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje V. M. atlikto kraujo tyrimo (kraujas paimtas 2021 m. gegužės 1 d. 14.55 val.) rezultatus. Nurodė, jog V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija buvo 0,35 promilės etilo alkoholio, kuri yra 0,15 promilės mažesnė, nei policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto tikrinimo metu asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis (0,5 promilės). Teismas pažymėjo, jog ši 0,35 promilės etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta praėjus daugiau nei vienai valandai (1 val. 14 min.) po transporto priemonės vairavimo, todėl pagrįstai nurodė, jog negalima daryti išvados, kad tokia pati (neviršijanti leistinos normos) etilo alkoholio koncentracija apelianto kraujyje buvo ir transporto priemonės vairavimo metu, nes įprastai suaugusio žmogaus kraujyje alkoholio kiekis vidutiniškai per vieną valandą sumažėja apie 0,15 – 0,2 prom., todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog įvykio metu policijos pareigūnų atliktos patikros alkotesteriu rezultatai (0,50 prom.) iš esmės prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog, priešingai, nei plačiai dėstoma skunde, kraujo tyrimo rezultatams nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė (didesnė) įrodomoji galia prieš kitus įrodymus.

12. Apeliantas akcentuoja, kad 2021 m. gegužės 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog medicinos įstaigoje alkotesteriu Drager Alcotest 5510 14.53 val. V. M. nustatytas 0,31 promilės, o 15.03 val. – 0,32 promilės neblaivumas, ir remiantis alkotesterio parodymais ir medicinine apžiūra padaryta išvada, jog jis gali vairuoti. Tačiau, ši aplinkybė negali patvirtinti, jog alkoholio koncentracija jo kraujyje neviršijo leistinos 0,40 prom. normos ir jis galėjo vairuoti tuo metu, kai buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų. Kaip jau minėta, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuolaikiniai alkotesteriai nepasižymi dideliu alkoholio kiekio organizme nustatymo patikimumu, o patikrinimo dieną apeliantas nežinojo, jog išgertas nedidelis alkoholio kiekis gali taip iškreipti alkoholio matuoklio parodymus. Tačiau aptariamo įvykio metu V. M. neblaivumas buvo nustatytas policijos pareigūnams du kartus jį patikrinus alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARDI-0009. Byloje yra minėto prietaiso patikros sertifikatas, kuriame išdėstyta, kad prietaisas yra tinkamas naudoti, jo patikra atlikta 2021 m. vasario 15 d. ir galioja iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Taip pat nurodyta, kad alkotesterio paklaida ribose nuo 0,01 iki 1,00 promilės sudaro +/- 0,017 prom. (b. l. 10). Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti šios techninės priemonės matavimo rezultatų patikimumu.

14. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde apylinkės teismui, vėl nurodoma aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime yra nurodyti skirtingi duomenys apie tikrinimo metu naudotą alkotesterį, o tai kelia abejonių policijos pareigūnų atlikto V. M. girtumo patikrinimo patikimumu. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas labai išsamiai pasisakė. Teismas teisingai pažymėjo, jog byloje esančiame 2021 m. gegužės 1 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimui nustatyti panaudota techninė priemonė – alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0009, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M. užfiksuotas 0,50 promilės neblaivumas (+/- 0,01 promilės paklaida) (b. l. 3). Institucijos 2021 gegužės 13 d. nutarime nurodoma, kad alkoholio kiekiui nustatyti buvo naudotas alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 (b. l. 17), o tai reiškia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime yra pateikiami skirtingi duomenys apie tai, kokios techninės priemonės buvo panaudotos tikrinant V. M. blaivumą, tačiau Institucija pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad priimant nutarimą buvo padarytas rašymo apsirikimas ir klaidingai nurodytas alkotesterio pavadinimas, o V. M. blaivumui patikrinti buvo panaudotas alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0009. Minėtame atsiliepime nurodomas aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos vyriausiojo patrulio 2021 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad V. M. tikrinimas buvo atliekamas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0009. To paties prietaiso panaudojimo registracijos žurnale buvo užfiksuoti duomenys apie V. M. nustatytą neblaivumą, į bylą yra pateiktas to paties alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 4, 8–10). Iš byloje esančios policijos pareigūno kameros užfiksuotos vaizdo medžiagos taip pat matyti, jog tikrinimas buvo atliktas alkotesteriu Drager Alcotest 7510, be to, vaizdo įraše matosi, kaip tikrinimo rezultatai fiksuojami alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 ARDJ-0009 panaudojimo registracijos žurnale, kurio kopija yra pateikta į bylą. Be to, nors Institucijos nutarime nurodyta, kad tikrinimas atliktas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393, tačiau tame pačiame nutarime yra nurodytas alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0009 patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 17). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nekyla abejonių, kad įvykio metu policijos pareigūnai V. M. blaivumą tikrino būtent alkotesteriu Dragar Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0009.

15. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas, iš esmės nurodydamas tik motyvą, jog nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nesutinka ir su jam paskirta administracine nuobauda (800 Eur dydžio bauda) ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, mano, kad jos turėtų būti panaikintos.

16. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-48-719/2020).

17. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

18. Apygardos teismo vertinimu šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti V. M. paskirtą administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę ar juo labiau išvis jų neskirti. Pažymėtina, kad Institucija V. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimą paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje vairuotojams numatytą 800 Eur dydžio baudą ir minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Iš Institucijos nutarimo turinio matyti, jog Institucija netgi pripažino V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (b. l. 17). Šiuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl jam inkriminuoto vieno šiurkštaus administracinio nusižengimo, susijusio su transportu, nepripažįsta ir nesigaili. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. paskirta nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus ir yra paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. M. už jo padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą yra paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, yra neišvengiama jo netinkamo elgesio pasekmė, dėl kurios atsiradimo kaltas yra pats pažeidėjas. Darytina išvada, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalaus dydžio ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos (800 Eur) ir minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams) administracinėn atsakomybėn patrauktam V. M. paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

18. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2021 m liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė