- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-279-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08973-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ADMANTA“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADMANTA“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 925 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
3. 2022 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADMANTA“ dėl turtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Nurodė, kad ieškinio trūkumai nepašalinti, kadangi ieškovė nepateikė turto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir sugadinimo akto, kuriuo remiantis turėjo būti/buvo nustatytas žalos dydis. Taip pat nurodė, kad ieškovė buvo įpareigota sumokėti 21 Eur žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, tačiau taisydama ieškinio trūkumus ieškovė sumokėjo tik 17 Eur žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1268-965/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškinį. Skundo argumentai:
6.1.Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi nurodė, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų trūkumų, tačiau teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų trūkumų šalinimui - teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kas yra nekilnojamojo turto, iš kurio tekėjo vanduo, savininkai šiai dienai, taipogi buvo pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.
6.2. Atliekant žyminio mokesčio apmokėjimą, buvo padaryta korektūros klaida, kuri buvo pastebėta tik po to, kai teismas priėmė nutartį dėl ieškinio grąžinimo.
6.3. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis teismo įpareigojimų buvo įvykdyta, nesumokėto žyminio mokesčio dalis yra itin maža, teismo išvada, kad vienintelis situacijos sprendimo būdas yra ieškinio grąžinimas ieškovei neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė turto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir sugadinimo akto, sumokėjo ne visą žyminio mokesčio sumą.
11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
12. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei nepateikus turto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir sugadinimo akto, nepagrįstai tai laikė ieškinio trūkumu.
15. Taip pat nustatyta, kad ieškovė buvo įpareigota sumokėti 21 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 17 Eur, 4 Eur sumokėjo po skundžiamos nutarties priėmimo, tai yra 2022 m. sausio 18 d., sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė su atskiruoju skundu.
16. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodyta, kad nedidelės žyminio mokesčio neatitiktys, kai nesumokėta žyminio mokesčio suma yra nereikšminga, palyginus su sumokėta žyminio mokesčio suma, ir nėra piktnaudžiavimo požymių, neturėtų būti pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tokiu atveju nesumokėta žyminio mokesčio dalis kartu su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis valstybei priteisiama iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 96 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei nesumokėjus 4 Eur dalies žyminio mokesčio laikė tai trūkumu, dėl kurio yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei, nes atsižvelgdamas į nesumokėto žyminio mokesčio dydį galėjo nustatyti pakartotinai terminą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio dalį arba 4 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį kartu su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis priteisti Valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinys grąžintinas jo priėmimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.