Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nutarimo perkelti nuteistąjį iš Marijampolės kalėjimo į Šiaulių kalėjimą teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. NN-141 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, vadovaujantis BVK 31 str. 1 d. 2 p. ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 16 p., atsižvelgiant į tarnybinį pranešimą, siekiant sustiprinti nuteistojo saugumą ir apriboti jo elgesiu daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Šiaulių kalėjimą (b. l. 4).

8. Iš LKT kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. LV-22376 „Dėl nuteistojo R. Ž. perkėlimo į kitą kalėjimą“, matyti, kad pareiškėjas bausmę atliko uždaro režimo sąlygomis. Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus duomenimis, nuteistasis užsiėmė draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefonų, narkotinių, ar psichotropinių medžiagų) patekimo į Marijampolės kalėjimą organizavimu bei jų platinimu tarp kitų nuteistųjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų įvykdymui bei siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, vadovaujantis BVK 31 str. 1 d. 2 p., pranešta, jog tikslinga nuteistąjį tolimesnės bausmės atlikimui perkelti į Šiaulių kalėjimą (b. l. 28).

9. Pažymėtina, jog BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiai turi visas LR piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato LR įstatymai ir teismo nuosprendis. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 4 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik LR įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

10. BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos, o to paties straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal LR įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 100 straipsnis).

11. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – taisyklės), 39 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių. Konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes (taisyklių 3 punktas).

12. BVK 31 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

13. Pagal LKT direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 patvirtintą aprašą „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau - aprašas) 3 punktą, nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais LKT direktoriaus motyvuotu nutarimu (aprašo 1 priedas). Pagal aprašo 5 punktą, nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai: nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris.

14. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis LR viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ). To paties įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

15. Taip pat pažymėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

16. Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos yra numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

17. Patikrinus bylos faktines aplinkybes įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas buvo pagrįstai ir teisėtai perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Šiaulių kalėjimą, kadangi byloje įrodyta, jog pareiškėjas užsiėmė draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefonų, narkotinių, ar psichotropinių medžiagų) patekimo į Marijampolės kalėjimą organizavimu bei jų platinimu tarp kitų nuteistųjų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti LKT kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, kadangi minėtus pažeidimus ir faktines aplinkybes jis užfiksavo atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog šis ar kiti LKT kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją. Duomenų, kurie paneigtų tarnybiniame pranešime užfiksuotas pareiškėjo individualią situaciją dėl perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą lemiančias faktines aplinkybes apie pareiškėjo veiksmus – draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefonų, narkotinių, ar psichotropinių medžiagų) patekimo į Marijampolės kalėjimą organizavimą bei jų platinimą tarp kitų nuteistųjų – į bylą nepateikė ir pareiškėjas. Be to, tarnybinis pranešimas yra oficialus dokumentas, už kurio turinį pareigūnas atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo R. Ž. bei jo atstovės argumentas, kad pareiškėjas neatliko tarnybiniame pareiškime nurodytų veiksmų, nes dėl to nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įrodymų pakankamumo sėkmingai baudžiamosios bylos baigčiai teisme sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras ir šių klausimų sprendimas nėra šios bylos dalykas. LKT direktorius, gavęs informaciją Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus, privalėjo imtis priemonių kalėjimo režimo tikslams užtikrinti, užkardyti tokius R. Ž. veiksmus, organizuoti kalėjimo veiklą taip, kad būtų apribota pareiškėjo daroma neigiama įtaka kitiems nuteistiesiems ir tokiu būdu būtų užtikrintas kalėjime nustatytos tvarkos laikymąsis.

18. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į pareiškėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais patvirtintas aplinkybes apie pareiškėjo baustumą administracine tvarka bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Marijampolės apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatytas pareiškėjo teistumo už nusikalstamas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių platinimu, faktines aplinkybes, kurios iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus (tame tarpe ir susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu), o taip pat ir tarnybiniu pranešimu bei jo pagrindu priimtu nutarimu LKT direktoriaus atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos rizikos dėl saugumo ir neigiamos įtakos kitiems nuteistiems teisingumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra priskirtinos išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių galima nuteistąjį perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą. Savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitą bausmės atlikimo vietą tęsti atlikti bausmę yra organizacinė priemonė, taikoma vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją pataisos įstaigose. LKT direktorius turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis BVK 31 straipsniu, perkelti nuteistąjį iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tęsti atlikti bausmę. Nagrinėjamuoju atveju byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog pareiškėjo perkėlimas tęsti atlikti bausmę į Šiaulių kalėjimą yra pakankamai motyvuotas tarnybiniame pranešime, kuris iš esmės yra Nutarimo sudėtinė dalis.

19. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo bei jo atstovės argumentus, kad pareiškėjo perkėlimas į Šiaulių kalėjimą nulėmė jo atskirtį nuo artimųjų bei tai, jog pareiškėją perkėlus į Šiaulių kalėjimą, buvo pablogintos pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjo galimybių apribojimo palaikyti ryšius su šeima ir artimaisiais dėl didelio atstumo aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi lemiamos reikšmės, kadangi nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras ir teisės aktai nenumato nuteistiesiems galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą, o nuteistojo asmeninis interesas į asmeninių socialinių ryšių palaikymą negali būti laikomas prioritetu prieš bausmės atlikimo įstaigos tikslų įgyvendinimą. Teismas pabrėžia, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus nuteistojo teisių ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to pažymėtina, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo socialinių ryšių palaikymo su artimaisiais galimybes, t. y. tai, jog Šiaulių kalėjime pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo sudarytos sąlygos pasimatyti su artimaisiais ar kitais būdais (telefonu, laiškais ir pan.) palaikyti ryšius su šeima. Be to, nei BVK, nei kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina pareigos, skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas, atsižvelgti į jų artimųjų galimybes lankyti nuteistą asmenį.

20. Pareiškėjas nei Šiaulių kalėjimui, nei Kalėjimų tarnybai, nei teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog Šiaulių kalėjime pareiškėjui būtų buvę sudarytos blogos (teisės aktų reikalavimų neatitinkančios) bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino bylų dėl žalos, atsiradusios dėl Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų, nekėlęs. Byloje ištirtų įrodymų visuma tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl pablogintų bausmės atlikimo sąlygų (jį perkėlus atlikti laisvės atėmimo bausmę į Šiaulių kalėjimą) taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir visiškai deklaratyvūs.

21. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti nutarimą. Nutarimas, nors ir išdėstytas glausta forma, tačiau yra pakankamai motyvuotas, pakankamai pagrįstas tiek jame, tiek tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo priimtas nutarimas, fiksuotomis pareiškėjo individualią situaciją apibūdinančiomis aplinkybėmis, akivaizdžiai sudarančiomis pagrindą vertinimui apie pareiškėjo Marijampolės kalėjime daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ir iš nutarimo turinio pakankamai aiškiai galint nustatyti nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą būtinumą lemiančius pagrindus. Nutarimas priimtas nepažeidžiant BVK, taisyklių bei aprašo reikalavimų. Jame nurodyti teisiniai pagrindai bei apskundimo tvarka. Taigi, įvertinusi bylos surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nutarimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina LKT direktoriaus priimtas nutarimas, nesudaro pagrindo jį naikinti. Pareiškėjo skundo reikalavimas – grąžinti pareiškėją iš Šiaulių kalėjimo atgal į Marijampolės kalėjimą (Sporto g. 7, Marijampolė) atlikinėti likusią bausmę – yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo dėl nutarimo panaikinimo. Todėl, netenkinus pagrindinio reikalavimo, šis reikalavimas taip pat netenkintinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.