Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos I. Ž. pareiškimo suinteresuotiems asmenims V. J. ir P. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja I. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad santuoka tarp jos tėvo M. J., mirusio 2020 m. gruodžio 27 d. ir V. J., buvo nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, bei panaikinti Palangos miesto notarės J. D. 2021 m. balandžio 27 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti V. J. turtą, kurį V. J. paveldėjo po M. J. mirties 2020 m. gruodžio 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymą atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį (prašymą, pareiškimą), t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

CPK 446 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją aptarnauja Vilniaus miesto apylinkės teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad pareiškimas neteismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Pareiškėja vienu iš pareiškimo reikalavimu prašo panaikinti Palangos miesto notarės J. D. 2021 m. balandžio 27 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), tačiau ne patį turto teisinį režimą.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t. y. palikėjo turto teisinį režimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, kai galioja sutuoktinių turto prezumpcija, jis turi įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės ar pareiškėjos mirusio tėvo M. J. kilnojamas ir nekilnojamas turtas, taip pat piniginės lėšos buvo įgyti santuokoje ar po santuokos nutraukimo ir buvo jo asmeninė nuosavybė turi būti įrodinėjamos, todėl su reikalavimu panaikinti Palangos miesto notarės J. D. 2021 m. balandžio 27 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, ji turėtų kreiptis ginčo teisenos tvarka, ieškinį pateikiant pagal atsakovo/ų gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

Pareiškimas neteismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, todėl jį priimti atsisakytina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, pareiškimas turi akivaizdžių kitų turinio ir formos trūkumų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290 – 291 straipsniais, 446 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą atsisakyti priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.