Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1950-836/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
1-1950-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00468-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
J. V., M. K., K. L., V. Ž.
Kaltinamasis
J. S., A. K.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Antanas Jarašius, Mantas Šriupša, Aušra Ručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1950-836/2019Proceso Nr. 1-03-2-00468-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2.; 2.1.15.; 2.1.15.3.3.2.;1.1.8.13;1.1.8.7.9; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajam J. V., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,nukentėjusiajam M. K.,kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

nedalyvaujant: nukentėjusiesiems K. L., V. Ž., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, teistas 2018 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba užsienyje (iš jo žodžių), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimo bausme;

2. 2016 m. rugsėjo 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 10 MGL bauda.

3. 2017 m. gruodžio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį arešto bausme. BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė - 20 parų arešto su 10 MGL bauda. 2018-05-04 paleistas iš Lukiškių TI, atlikęs arešto bausmę. Baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2018 m. rugsėjo 16 d, apie 2 val. 30 min., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių mieste, ties Smilgos g. 1 namu, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, du kartus rankomis pastūmė į krūtinę M. K., vieną kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę, dėl ko M. K. parkrito ant žemės, o vėliau jam atsikėlus ir pradėjus bėgti, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu jį pasivijo ir ties Smilgos g. 3-uoju namu, M. K. nugriuvus, bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įspyrė jam į galvą ir kitas kūno vietas ne daugiau vienuolika kartų, taip dėl muštinės žaizdos dešiniame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimo nosies nugarėlėje, kairiojo žando sumušimo, poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, trijų poodinių kraujosruvų kairiame žande, dviejų kraujosruvų kairiojo juosmens srityje, dviejų kraujosruvų nugaroje, dviejų kraujosruvų krūtinės ląstoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

J. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. G., 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 2 val. 30 min., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių mieste, ties Smilgos g. 1 namu, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, užpuolė prie automobilio stovinčius V. Ž., K. L. ir J. V., jam kumščiu sudavus vieną kartą V. Ž. į kairįjį smilkinį ir taip, dėl odos nubrozdinimo ir minkštųjų audinių sumušimo kairėje galvos pusėje padarant V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliant fizinį skausmą, M. G. kumščiu sudavus vieną kartą K. L. į kairįjį žandą, taip sukeliant jam fizinį skausmą, jis kumščiu vieną kartą sudavė J. V. į pakaušį, o šiam nuo smūgio nukritus ant žemės, kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus ant žemės gulinčiam J. V. į galvą, o M. G. spyrė ne mažiau penkis kartus gulinčiam ant žemės J. V. į galvą, taip dėl chuliganiškų paskatų, tyčiniais bendrais veiksmais dėl apatinio žandikaulio lūžio kairiojo kampo srityje, 12-ojo ir 41-ojo dantų lūžių, dviejų muštinių žaizdų pakaušio srityje padarė J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad maždaug prieš metus ėjo iš Kokteilių baro. Tai galėjo būti, 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 2 val. 30 min., prie Smilgos g. 1 namo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo vaikinai, apsižodžiavo, kilo konfliktas. Du kartus pastūmė K. ir sudavė, nukentėjusysis nukrito. Pripažįsta, kad su kitu asmeniu galėjo suduoti K. 11 smūgių. Buvo išgėręs alkoholio. Ne viską prisimena, nes ir daug laiko praėjo. Iki įvykio S. nepažinojo. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl 2000 Eur žalos atlyginimo iki 2019 m. gruodžio 1 d. Šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų. Turi draugę, 4 mėnesių dukrytę. Pasiskolins pinigų žalai atlyginti.

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. buvo kokteilių bare. Užsidarius barui ėjo link namų. Kažkas susišūkavo, įvyko konfliktas. Buvo kažkas su atsispaudimais, kilo žodinis konfliktas ir jis sudavė pirmas, nes manė, kad jam trenks. Jis trenkė Ž. ir V. kumščiu į galvą. Buvo daug žmonių, apie 20. Ten buvo muštynės, kur pats bijojo gauti, tai ir trenkė V. ir Ž. V. nukrito ir dar jam kelis kartus sudavė į veidą, į galvą. Kai V. nukrito, nežino, ar mušė jį vienas, ar dar kažkas mušė, nes ten buvo daug žmonių. Galėjo V. sumušti su kitu asmeniu, kurio nepažįsta, nes aplinkui buvo daug žmonių. G. nepažįsta, bet toks žmogus gal ir galėjo būti. Buvo išgėręs alaus. V. pažinojo iki įvykio iš mokyklos, dar žinojo K., o kitų nukentėjusiųjų nepažįsta. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Su V. sutarė, kad sumokės 4000 Eur žalos ir dar 1200 Eur už advokatą. Žalą atlygins per 8 mėnesius. Dirba Anglijoje pagal individualią veiklą staliumi, pajamos vidutiniškai apie 2000 svarų. Šeimos neturi, bet susirado draugę, planuoja sukurti šeimą, trečius metus gyvena Anglijoje. Lietuvoje gauti darbo neturi galimybės. Gyvendamas Lietuvoje negalėtų atlyginti žalos.

Kaltinamiesiems pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2018 m. rugsėjo 18 d. J. V. pareiškimu, kuriame jis nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 2 val. 30 min. nakties, jis buvo sumuštas grupės asmenų. Jam buvo praskelta galva, nuskeli trys dantys, skilo žandikaulis. Dėl sužalojimų gydosi Kauno klinikose. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 2).

2018 m. rugsėjo 20 d. M. K. pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 2.00 val. Kėdainių mieste, Smilgos gatvėje jis buvo sumuštas grupės asmenų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 11).

Nukentėjusiojo M. K. parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 1.40 val. kartu su draugais K. L., V. M. ir V. Ž. nuvyko į Didžiojoje gatvėje esančią kokteilinę, pavadinimu "Kokteilių namai". Prie kokteilinės susitiko J. V., visi kalbėjosi, po to nusprendė eiti link automobilio ir vykti namo. Besišnekučiuodami, jie ėjo link automobilio, kuris stovėjo prie įėjimo iš Didžiosios gatvės į Smilgos gatvę. K. L. buvo nevartojęs alkoholio, todėl jie buvo su juo atvažiavę. Automobilis stovėjo priekiu į Didžiosios gatvės pusę, palei nebaigto statyti namo sieną ir atėję prie automobilio, apie 2 val. 20 min. visi stovėjo, kalbėjo ir rūkė. Jiems stovint, pro šalį Didžiąja gatve, Kėdainių miesto centro link praėjo apie 12 asmenų, tarp kurių buvo dvi merginos. Vienas asmenų, kiek pamena vyresnis, jam galėjo būti apie 40 metų, jis buvo plikas, prie jų prikibo ir liepė daryti pritupimus. Jis juokaudamas pasakė, kad darom atsispaudimus. Po tokių jo žodžių, prie jo priėjo J. S., kurį jis pažįsta iš matymo, nes žino, kad jis žaidžia futbolą, kuris paklausęs kas tai pasakė, kelis kartus jį stumtelėjo ir liepė daryti atsispaudimus. Jis pasiūlė daryti kartu. Tuomet prie jo iš už nugaros atėjo vyresnis vyriškis, kuris jį du kartus stumtelėjo rankomis ties krūtine ir trenkė vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio pajuto stiprų skausmą, akimirksniu parkrito ant žemės. Jis mano, kad po suduoto stipraus smūgio, jis prarado sąmonę, todėl kas toliau vyko nematė. Kai atsikėlė, jam svaigo galva, prie automobilio jokių asmenų nebuvo, todėl pradėjo eiti link Smilgos gatvės 3 namo ir ten ar tai pargriuvo, ar jį kas pastūmė, jis nežino, tačiau jautė, kad parkritusį jį spardė kiek pamena du ar trys asmenys. Tiksliai keli, įvardinti negali, nes dengėsi galvą. Nurimus smūgiams, jis pakėlęs galvą pamatė atvažiuojantį K., pas kurį įsėdo į automobilį. Iš pradžių K. jį parvežė į namus, bet pamatęs ,kad jis patyrė rimtesnius sužalojimus, nuvežė į ligoninę. Ligoninėje jam susiuvo ausį, po įvykio skaudėjo visą galvą ir kūną. Po jam suduoto pirmo smūgio, jis parkrito ir kaip suprato prarado sąmonę, todėl kas vyko su jo draugais, nurodyti negali. Iš konfliktuojančių asmenų pažinojo J. S. taip pat gali atpažinti jam smūgį sudavusį asmenį. (1 tomas, b. l. 15-20)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. K. atpažino A. K., kuris įvykio metu du kartus jį pastūmė rankomis ir vieną kartų kumščiu sudavė į kairįjį žandą, po kurio jis parkrito ir prarado sąmonę. (1 tomas, b. l. 27-32)

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. parodė vietą, kurioje jis atpažinto asmens - A. K. buvo pastumtas ir jam buvo suduotas smūgis, parodė link kur jis atsikėlęs ėjo ir kur parkritusį jį spardė du ar trys vaikinai. (1 tomas, b. l. 34-41)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2893/2018(02) matyti, kad M. K. nustatyta muštinė žaizda dešiniame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kairiojo žando sumušimas, poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, trys poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dvi kairio juosmens srityje, dvi nugaroje, dvi krūtinės ląstoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis, koja, ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 tomas, b. l. 44)

Nukentėjusiojo J. V. parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 2.00 val. su draugais K. L., M. K., V. M., V. Ž. išėjo iš "Kokteilių namų" ir nuėjo prie K. automobilio. Ten bekalbant su draugais, pro šalį ėjo K. V., A. P., su kuriais jis pakalbėjo ir grįžęs prie savo draugų išgirdo, kaip kažkas liepia daryti pritūpimus. Išgirdo žodžius "ką jaunimas atsipūtęs", darom pritūpimus" ir atsisukęs į jų pusę, išgirdo M. K. žodžius, kad "darom atsispaudimus". Tada pamatė, kaip prie M. K. priėjo jam pažįstamas J. S., kuris agresyviai liepė M. daryti atsispaudimus ir kelis kartus pastūmė M. Tuo metu prie M priėjęs kitas asmuo, nieko nesakęs irgi kelis kartus pastūmė M. ir trenkė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės žandikaulį. M. nuo smūgio parkrito. Šio asmens nei vardo, nei pavardės nežino, apklausoje jis yra jį nurodęs kaip asmenį, pravarde " Reksas", nes iš kitų asmenų tai yra girdėjęs. Kai minėtas asmuo, jo įvardintas kaip "Reksas", sudavė smūgį M/, po to, jo pažintas J. S. iš karto sudavė smūgį V. Kur pataikė V nepastebėjo, tačiau V nuo smūgio pargriuvo. Po to, dar pastebėjo, kaip nuo žemės atsikėlė M., kuris pradėjo bėgti, bet kiek pabėgęs vėl nugriuvo ir prie jo pribėgę du ar trys asmenys jį spardė. Jis, norėdamas bėgti į Didžiąją gatvę pajuto, kaip į pakaušį iš už nugaros jam kažkas smūgiavo. Nuo smūgio sukniubo, po to, pajuto dar kelis smūgius kumščiu į galvą, po kurių prarado sąmonę. Kai atsikėlė, nesiorientavo aplinkoje, nuėjo iki Tilto gatvėje esančios parduotuvės „Iki“ ir iš ten taksi automobiliu nuvyko į priėmimo skyrių. Jis juto stiprų skausmą, tačiau kas jam sudavė smūgius, nurodyti negali. Įvykio metu jis patyrė sunkius sužalojimus, todėl nelabai matė, kas darosi aplinkui, kol buvo mušamas. (1 tomas, b. l. 52-68)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. atpažino A. K., kurį apklausoje buvo įvardinęs pravarde "Reksas". Šis asmuo sudavė pirmą smūgį M. K., po kurio jis nukrito. (1 tomas, b. l. 80-85)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. V. parodė vietą, kurioje jo atpažintas asmuo A. K. sudavė smūgį M. K. į veidą, parodė vietą, kurioje jam buvo suduotas smūgis į pakaušį ir du smūgiai į galvą, po kurių jis prarado sąmonę, parodė vietą, kurioje matė sukniubusį M. K.. Toje vietoje M. K. buvo spardomas. (1 tomas, b. l. 86-95)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG/3598(02) matyti, kad J. V. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kairiojo kampo srityje, 12-ojo ir 41-ojo dantų lūžiai, dvi muštinės žaizdos pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paveikus pakaušio ir apatinio žandikaulio sritis mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Dėl apatinio žandikaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. (1 tomas, b. l. 101)

Nukentėjusiojo K. L. parodymais, kuris parodė, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d. kartu su draugais M. K., V. M., V. Ž. ir J. V., lankėsi kokteilinėje "Kokteilių namai", esančioje Didžiojoje gatvėje. Minėtai įstaigai užsidarius, 2018 m. rugsėjo 16 d., 2.00 val. jie išėjo ir rūkė, bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Įvykio metu jis buvo blaivus, nes buvo atvykęs automobiliu. Visiems atėjus iki automobilio, kuris buvo aikštelėje Didžiosios ir Smilgos gatvių sankirtoje, visi sustojo parūkyti, J. V. nuėjo tolėliau ir kvietėsi taksi, o jis ir likę draugai tai yra M., V. ir V. stovėjo prie automobilio. Stovėdami matė, kaip pro juos Didžiąja gatve, miesto centro link ėjo grupelė žmonių, galėjo būti apie 10, tarp jų buvo dvi merginos. Vienas iš vaikinų buvo jam pažįstamas, tai J. S., kuris vilkėjo pilkos spalvos džemperį su gobtuvu. Jį pažįsta, nes anksčiau yra žaidęs futbolą. Taip pat buvo asmuo, pravarde "Kinderis", jo vardas A. pavardės neatsimena, jis vilkėjo irgi mėlynos spalvos kaip pūkinę sportinę striukę, buvo kiti vaikinai, kurių jis nepažįsta. Jiems, apie 2.20 val. stovint prie jam priklausančio automobilio, priėjo jo minėti vaikinai, ir vienas iš vyresnių, kuris vilkėjo mėlyną striukę ir buvo trumpai kirptų šviesių plaukų, liepė jiems daryti pritūpimus tai išreikšdamas žodžiais "jaunimas labai atsipalaidavę, davai pritūpimų". M. K. jiems juoko forma atsakė, "gal po 50 atsispaudimų". Tada prie M. pribėgo J. S. ir paklausęs kas tai pasakė, su kitu trumpai kirptais plaukais vaikinu, liepė daryti atsispaudimus. M. atsakius "Davai darom kartu", minėtas vyresnis vyriškis trumpai kirptų šviesių plaukų pasakė, jog jis padaro 25, o jeigu M. nepadaro 50 jį „nukals“. Tai išgirdęs jis prišoko prie M. ir užstojo draugą, sakydamas J. S., kad nereikia taip elgtis. Tuo metu, prie M. priėjo kitas vyresnis vyriškis, kuris vilkėjo aptemtą juodą striukę ir du kartus pastūmęs M. abiem rankomis, trenkė jam vieną kartą kumščiu į kairį žandą. Po šio smūgio M. nukrito. Tuomet jis pastebėjo, kaip J. S. trenkė šalia stovėjusiam V. Ž. kairės rankos kumščiu į dešinį žandą. Po šio smūgio, V. pargriuvo prie automobilio. Tada vyresnis vyriškis, kuris buvo trumpai kirptais šviesiais plaukais, trenkė jam dešinės rankos kumščiu į kairį žandą. Jis iš karto sureagavo ir po smūgio atsitraukė ir nubėgo už automobilio palei medinę pastato sieną. Iš ten jis matė, kaip M. K. atsikėlė ir nubėgo skersai aikštelės link Smilgos gatvės, J. V. buvimo vietos kryptimi. Jam ir M. ir V. trenkę asmenys, bėgo link jų. Jis matė, kaip J. V. prie automobilio susirietusi mušė du asmenys, tai yra J. S. ir asmuo vilkintis mėlyną striukę, mano, kad vyresnis vyras šviesiais trumpai kirptais plaukais. J. S. sudavė nemažiau penkis smūgius kumščiu J. į galvos sritį, o mėlyną striukę vilkintis vyresnis vyriškis spyrė ne mažiau penkis kartus iš dešinės kojos kelio J. irgi į galvą. Tai yra abu vienu kartu mušė minėtais būdais J. iš abiejų pusių. Kai vienoj vietoj mušė minėti asmenys J., tai priešingoje pusėje ant žalios vejos matė kaip du asmenys spardo kojomis parkritusi M., tačiau ten buvo labai tamsu, todėl tikrai neįžiūrėjo kas per asmenys. Kuomet jam buvo suduotas smūgis, nuo jo juto fizinį skausmą, tačiau jam jokie sužalojimai nepadaryti. (1 tomas, b. l. 120-131)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. L. atpažino A. K., kuris pastūmė du kartus M. K. ir vieną kartą kumščiu sudavė M. K. į kairįjį žandą. (1 tomas, b. l. 141-146)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. L. atpažino M. G., kuris liepė daryti pritūpimus, kuris trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, nubėgęs ne mažiau penkis kartus sudavė kojos keliu J. V. (1 tomas, b. l. 147-152)

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. L. parodė vietą, kurioje buvo suduotas smūgis V. Ž. ir V. M. vietą, kurioje buvo suduotas smūgis M. K., kurioje vietoje jis po to buvo parkritęs, vietą, kurioje buvo suduoti smūgiai J. V.. (1 tomas, b. l. 155-162)

Liudytojo V. M. parodymais, kur jis parodė, kad su draugais K. L., M. K., V. Ž. ir J. V. vakarojo pirtelėje, o grįžtant, 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 1.00 val. nuvažiavo į barą "Kokteilių namai", esantį Didžiojoje gatvėje, kuriame pabuvo iki baro uždarymo. Apie 2.00 val. nakties, užsidarius minėtam barui, ketino važiuoti namo. Kartu su jais buvęs K. L. alkoholio nevartojo, nes jis vairavo automobilį, kuriuo ir buvo atvažiavę. Visiems nuėjus prie automobilio, kuris stovėjo visiškai prie Didžiosios gatvės ir Smilgos gatvės sankirtos, sustojo parūkyti. J. V. paėjo toliau, kviesti taksi automobilio. Berūkant, pro juos Didžiąja gatve ėjo būrys asmenų, galėjo būti apie 10, tarp kurių buvo dvi merginos. Praeidami, kažkuris iš vaikinų pasiūlė daryti pritūpimus. M. K. juokaudamas pasiūlė po 50 atsispaudimų. Po jo pasakymo, kažkuris iš vaikinų priėjęs prie M. K. liepė jam daryti 50 atsispaudimų, o kai M. pasiūlė daryti kartu, prie jo priėjo vyresnio, apie 38 metų amžiaus vyriškis, vilkintis juoda striuke ir trenkė M. K. kumščiu į veidą. Po suduoto smūgio, M. K. nukrito. Tada kitas vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos striuke, trumpai kirptų šviesių plaukų sudavė kumščiu K. L. į veidą, o dar kitas vaikinas, trenkė kumščiu V. į veidą ir po smūgio V. nugriuvo. To vaikino jis apibūdinti negali. Įvykio metu, jis bandė eiti link nukritusio M. K. ir matė, kaip asmuo, kuris sudavė pirmą smūgį M. K. ir dar vienas asmuo, kurio jis neįsidėmėjo, ne mažiau kaip po du kartus įspyrė, gulinčiam M. K.. Po to, minėti vyriškiai pribėgo prie jo ir spyrė po du kartus jam į šonus, dėl ko jam sudužo megztinio kišenėje buvęs telefonas. Po suduotų smūgių, jis atsitraukė toliau link Smilgos gatvės. Jis nematė, kurioje vietoje buvo mušamas J., daugiau žiūrėjo į M., nes nuo jo gulinčio, link jo ėjo minėti vyriškiai. Kol M. K. gulėjo ant žemės ir tie vyriškiai jam spyrė po du kartus į šoną, M. atsikėlė, pradėjo bėgti, todėl vaikinai vėl jį pradėjo vytis ir M. K. nugriuvus, pradėjo spardyti. Kiek kartų M. įspyrė, pasakyti negali. Po jam suduotų smūgių, jis atsitraukė į Smilgos gatvę, kur vėliau prie jo privažiavo automobiliu K. Automobilyje buvo V., atbėgo ir M. M. veide buvo matomos sumušimo žymės, buvo visa raudona ir patinusi nosis, įplyšusi dešinė ausis, kuri kraujavo, todėl nuvyko visi į Kėdainių priėmimo skyrių. Kur dingo J. V., jis nežino, tačiau jį sutiko priėmimo skyriuje. J. buvo taip pat sumuštas, jam buvo prakirsta galva dvejose vietose ir kaip sakė, lūžęs žandikaulis, nuskelti keli dantys. Jis pats jokių sužalojimų nepatyrė, jam nieko neskaudėjo, pas medikus jis nesikreipė. (2 tomas, b. l. 3-9)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. M. atpažino A. K. nuotraukoje Nr. 6, kuris pirmas sudavė M. K. smūgį į veidą, po to M. bėgant ir pargriuvus, šis asmuo su dar vienu jam nepažįstamu asmeniu M. K. spardė. (2 tomas, b. l. 14-19)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. M. atpažino M. G. nuotraukoje Nr. 5, kuris liepė daryti pritūpimus, šis asmuo trenkė kumščiu K. L.. (2 tomas, b. l. 20-25)

Parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojas V. M. parodė vietą, kurioje M. K. buvo suduotas pirmas smūgis, kurioje vietoje pargriuvęs M. K. buvo spardomas, kurioje vietoje jis matė stovintį J. V. (2 tomas, b. l. 28-37)

Nukentėjusiojo V. Ž. parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. su kelias draugais V. M., J. V., M. K. buvo pirtyje ir apie dvyliktą valandą jų atvažiavo pasiimti K. L. Grįždami namo nutarė užsukti į kavinę-barą "Kokteilių namai", esantį Didžiojoje gatvėje, kur išgėrė po kelis alkoholinius kokteilius ir 2018 m. rugsėjo 16 d. 2.00 val. "Kokteilių namai" užsidarė ir jie visi išėjo. Išėję, pasuko link automobilio, jį K. buvo palikęs ties įėjimu iš Smilgos gatvės į Didžiąją gatvę, prie ten esančio seniai apleisto statomo namo sienos. Taigi, jis buvo atsirėmęs į automobilį ir kalbėjosi su draugais. Matė pro šalį einančius vaikinus, kurių buvo apie dešimt. Kažkuris iš praeinančių vaikinų pasakė "jaunimas atsipūtęs labai, darom pritūpimus", tačiau į tuos žodžius jis nekreipė dėmesio. Vienas iš vaikinų buvo J. S., kurį jis pažinojo. Po nepažįstamo vaikino išsakytų žodžių apie pritūpimus, M. K. juokaudamas pasiūlė daryti atsispaudimus. Tai išgirdę, vienas iš vaikinų priėjo prie M. K., stumtelėjo M. ir liepė daryti atsispaudimus išsakydamas žodžius "davai daryk". Po šių žodžių, vienas vaikinas sudavė M. Kiek ir kur sudavė, nepastebėjo, tačiau M. po smūgio parkrito. Po smūgio, vaikinas, vilkintis pilkos spalvos džemperį su gobtuvu sudavė jam dešinės rankos kumščiu į galvą, pataikė į kairį smilkinį ir jis iš karto prarado sąmonę ir griūdamas persivertė per automobilio priekinį dangtį. kadangi nukrito prie automobilio, buvo kažkurį laiką be sąmonės, todėl nematė kas buvo su jo draugais. Viskas vyko apie 5 minutes. Atsigavus, jį K. įsodino į automobilį ir nuvežė prie įvažiavimo į aikštelę, kur paėmė M. K. Kur buvo J. V., nematė. M. veidas buvo kruvinas, jam kraujavo iš ausies. Jam skaudėjo smilkinį ir buvo gumbas pakaušyje. Bijodamas dėl savo sveikatos vėliau kreipėsi į Kėdainių priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas. Nuo suduoto smūgio, jis juto fizinį skausmą. (2 tomas, b. l. 36-44)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G/3433(02) matyti, kad V. Ž. konstatuotas odos nubrozdinimas ir minkštųjų audinių sumušimas kairėje galvos pusėje. Konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas nuo vieno smūgio poveikio, kietu buku daiktu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, mechaninis galvos minkštųjų audinių sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. (2 tomas, b. l. 50)

Savanoriško daiktų pateikimo metu pateiktas UAB " Unigames", esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kameros įrašas diske. CD apžiūros metu fiksuotas vaizdas Didžiosios ir Smilgos g. aikštelės sankirtos vaizdas. 2018-09-16 02:20:59 matosi, kad keturi vaikinai sustojo priešais stovinčio automobilio priekį ir kalbasi. 02:21:51 ateina devyni vaikinai, kurie praeina, tačiau nuo jų atsiskiria vienas, plikas vaikinas, kuris atsisukęs į vaikinus, stovinčius prie automobilio, kilnoja rankas ir tupiasi, iš gestų galima suprasti, kad kažką sako. Netrukus, pasirodo dvi merginos. Matosi, kad vyksta pokalbis tarp pliko vaikino ir prie automobilio stovinčių vaikinų. Matosi, kaip vienas vaikinas, priėjęs prie vaikino, stovinčio arčiau mūrinės sienos, užsimojo ir trenkė dešinės rankos kumščiu aukščiau nei jo paties pečių linijoje. Po smūgio, vaikinas, kuriam buvo trenkta nugriuvo, nes matosi jo kojos. Merginos stebi vaizdą, taip pat matosi, kaip vaikinas, vilkintis pilką džemperį su gobtuvu, kažkam trenkia, tačiau kam pataiko, nesimato. Tuomet visi kiti vaikinai puola bėgti link vaikinų, stovinčių prie automobilio. Kas vyksta toliau, nesimato, nes užstoja siena. Kiek vėliau į Didžiąją gatvę išeina plikas vaikinas, kuris purto ranką, lyg ją skaudėtų. Vyksta vaikinų judėjimas, tačiau kas vyksta aikštelėje, nesimato. (2 tomas, b. l. 142-144)

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog surinktus duomenis apibendrinama įvykio seka. Remiantis peržiūrėtais vaizdo įrašais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad konfliktas vyko tokia seka, tai yra kaip nustatyta M. G. (plikas, vilkėjo mėlynos spalvos striukę) praeidamas pro šalį pro nukentėjusiuosius pasakė, jiems, kad jie per daug "atsipūtę" ir vaikinams atsakius į jo repliką prie minėtų nukentėjusiųjų asmenų priėjo J. S. (vilkėjo pilkos spalvos sportinį megztinį su gobtuvą ant galvos), taip pat kartu su juo buvęs A. K. (trumpai kirptais plaukais, vilkėjo juodos spalvos kelnes ir aptemtą juodos spalvos striukę) ir dar vienas nenustatytas asmuo (vilkintis pilkos spalvos megztinį su iškirpte). Tolėliau stovėjo kaip nustatyta A. Š. (vilkėjo mėlyną striukę su gobtuvu ant galvos) ir dar keli ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, jų tarpe buvo dvi merginos, viena jų kaip nustatyta G. S. (šviesių plaukų, vilkėjo baltos spalvos megztinį) kita E. B. (tamsių plaukų, vilkėjo juodą striukę). Vaizdo įraše ir remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad pirmasis smūgį, po kurio M. K. nugriuvo sudavė A. K., tuo tarpu J. S. (asmuo vilkintis pilkos spalvos megztinį su gobtuvu) iš karto trenkė kumščiu V. Ž., po ko jis nugriuvo, tuomet M. G. sudavė kumščiu K. L., po to M. K. atsikėlus ir bėgant vėl nugriuvus tarp aikštelėje stovėjusių automobilių čia jį kojomis spardė A. K. ir nenustatytas asmuo (vilkintis pilkos spalvos megztiniu su iškirpte), tuo pat metu M. G. ir J. S. sudavė smūgius kojomis ir rankomis į galvos sritį J. V. Konfliktas vyko apie 2 minutes remiantis vaizdo įrašu. (2 tomas, b. l. 155)

Tarp nukentėjusiojo M. K. ir įtariamojo A. K. buvo atlikta akistata, kurios metu nukentėjusysis M. K. patvirtino, kad priešais jį sėdintis A. K. jį du kartus pastūmė ir sudavė smūgį į veidą, po kurio jis nukrito ir prarado sąmonę. (3 tomas, b. l. 5-7)

Akistatos tarp nukentėjusiojo K. L. ir įtariamojo A. K. metu, K. L. patvirtino, kad A. K. du kartus pastūmė M. K., po to sudavė vieną kartą jam kumščiu į veidą. (3 tomas, b. l. 13-15)

Akistatos tarp nukentėjusiojo J. V. ir įtariamojo A. K. metu, nukentėjusysis J. V. patvirtino, kad jo atpažintasis - akistatoje dalyvaujantis A. K. trenkė M. K. kumščiu į kairįjį žandikaulį. (3 tomas, b. l. 29-31)

Akistatos tarp liudytojo V. M. ir įtariamojo A. K. metu liudytojas V. M. patvirtino, kad jo atpažintas ir akistatoje dalyvaujantis A. K. pirmas sudavė smūgį M. K., prieš tai du kartus pastumdamas, po to M. K., pargriuvusį ant žemės spardė su dar vienu asmeniu. Patvirtino, kad šis asmuo su dar vienu asmeniu, įspyrė po du kartus ir jam, tačiau dėl šių spyrių jis jokių sužalojimų nepatyrė. (3 tomas, b. l. 21-24)

2019 m. gegužės 15 d. prokuratūros nutarimu, pasislėpus M. G., ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu išskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (4 tomas, b. l. 76-87)

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atsako tas, kas iš chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad A. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2018 m. rugsėjo 16 d, apie 2 val. 30 min., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių mieste, ties Smilgos g. 1 namu, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, du kartus rankomis pastūmė į krūtinę M. K., vieną kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę, dėl ko M. K. parkrito ant žemės, o vėliau jam atsikėlus ir pradėjus bėgti, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu jį pasivijo ir ties Smilgos g. 3-uoju namu, M. K. nugriuvus, bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įspyrė jam į galvą ir kitas kūno vietas ne daugiau vienuolika kartų, taip dėl muštinės žaizdos dešiniame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimo nosies nugarėlėje, kairiojo žando sumušimo, poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, trijų poodinių kraujosruvų kairiame žande, dviejų kraujosruvų kairiojo juosmens srityje, dviejų kraujosruvų nugaroje, dviejų kraujosruvų krūtinės ląstoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, šiais chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma taip pat nustatyta, kad kaltinamasis J. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis J. S., 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 2 val. 30 min., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių mieste, ties Smilgos g. 1 namu, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, užpuolė prie automobilio stovinčius V. Ž., K. L. ir J. V., jam kumščiu sudavus vieną kartą V. Ž. į kairįjį smilkinį ir taip padarant V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliant fizinį skausmą, kumščiu vieną kartą sudavė J. V. į pakaušį, o šiam nuo smūgio nukritus ant žemės, kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus ant žemės gulinčiam J. V. į galvą, taip dėl chuliganiškų paskatų, tyčiniais bendrais veiksmais dėl apatinio žandikaulio lūžio kairiojo kampo srityje, 12-ojo ir 41-ojo dantų lūžių, dviejų muštinių žaizdų pakaušio srityje padarė J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu savo neteisėtu elgesiu kaltinamasis elgėsi chuliganiškai. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 19 punktas). Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis J. S. tęsė savo nusikalstamus veiksmus demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia nesunkiai sutrikdė J. V. sveikatą. Kaltinamasis elgėsi įžūliai - nesant jokio teisėto pagrindo, be jokios priežasties, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusieji konflikto neprovokavo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, taigi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nebuvo jokio asmeninio konflikto. Įvykį matė aplinkui buvę žmonės, dėl tokių kaltinamojo veiksmų aplinkiniai taip pat galimai pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šo­ki­ruo­ti. Kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, savo veiksmais - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo J. S. padarytą 388,87 Eur žalą už nukentėjusiųjų J. V. ir V. Ž. gydymą bei iš kaltinamojo A. K. priteisti padarytą 155,94 Eur žalą už nukentėjusiojo M. K. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 tomas b. l. 66-71). Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamųjų kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamieji.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. K. (4 tomas, b. l. 170). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, tačiau mažina ieškinio dydį ir prašo kaltinamojo A. K. priteisti 2000 eurų neturtinės žalos, nes jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis sutiko atlyginti civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo M. K. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame kaltinamasis įsipareigoja iki 2019 m. gruodžio 1 d. sumokėti 2000 eurų neturtinę žalą (4 tomas, b. l. 163).

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų solidariai iš kaltinamojo J. S. ir įtariamojo M. G. (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo) (4 tomas, b. l. 164-167). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, tačiau mažina ieškinio dydį ir prašo tik iš kaltinamojo J. S. priteisti 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas bei priteisti 1200 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismui nustačius, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, spręstina, jog nukentėjusysis J. V. turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o nesunkus sveikatos sutrikdymas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatyta, kad kaltinamasis J. S. dirba užsienyje, gauna pajamas, pastarasis su žodžiu patikslintu civiliniu ieškiniu sutiko. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidos. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiojo J. V. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame kaltinamasis įsipareigoja per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalimis 4000 eurų neturtinę žalą ir 1200 eurų bylinėjimosi išlaidas (4 tomas, b. l. 162).

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. rugsėjo 16 d.) teistas nebuvo, teistas 2018 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka (3 tomas, b. l. 64-85), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų grupėse nėra įrašytas (3 tomas, b. l. 86, 87, 90), Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašte nurodyta, jog A. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė, į tarnybą atvyksta nustatytu laiku, įspėjimų nėra (3 tomas, b. l. 96). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl žalos atlyginimo, nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su griežtais įpareigojimais bei draudimais, taip pat bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nustatydamas įpareigojimus, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą, kuriuo kaltinamasis A. K. įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2019 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą 2000 Eur neturtinę žalą (4 tomas, b. l. 163), siekiant užtikrinti susitarimo vykdymą, kaltinamajam vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi skirtinas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 2000 (du tūkstančius) eurų nukentėjusiajam M. K., per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad šie įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas du tyčiniai - vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai, veikos yra baigtos. J. S. teistas 3 kartus, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (4 tomas, b. l. 29-40), Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (4 tomas, b. l. 41, 42), dirba ir gyvena užsienyje (4 tomas, b. l. 173-179), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (4 tomas, b. l. 44). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą vienintelę ir griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnio nei vidutinio dydžio, bei už nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje griežčiausią vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmę. J. S. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų, civilinių ieškinių pripažinimas, noras ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtinas minimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 10 punktas), kadangi yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Kaltinamasis dirba užsienyje (Didžiojoje Britanijoje), turi namus tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, teismo vertinimu netikslinga skirti jam dar vieną prokuroro prašomą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kadangi tai būtų nesuderinama su paskirtu įpareigojimu kaltinamajam dirbti, nes kaip minėta pastovi jo darbo vieta yra užsienyje. BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą, kuriuo kaltinamasis J. S. įsipareigojo nukentėjusiajam J. V. per aštuonis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą 4000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (4 tomas, b. l. 162), siekiant užtikrinti susitarimo vykdymą, kaltinamajam vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi skirtinas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 4000 (keturis tūkstančius) eurų nukentėjusiajam J. V., per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu (ideali sutaptis), paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl kitų procesinių klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo įrašai, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. (2 tomas, b. l. 121, 131, 141).

A. K. 2019 m. sausio 9 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 53-54) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

A. K. 2019 m. sausio 9 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (3 tomas, b. l. 56-57) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

J. S. 2019 m. vasario 7 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 tomas, b. l. 21-22) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam J. V. teisinę pagalbą teikė advokatas Mantas Šriupša (ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje) ir pagal pinigų priėmimo kvitą šių paslaugų kaina 2400,00 eurų (4 tomas, b. l. 168). Patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiojo J. V. susitarimas, kuriame nurodyta, jog susitaria, kad J. S. atlygins J. V. 1200 eurų bylinėjimosi išlaidas (4 tomas, b. l. 162), todėl bylinėjimosi išlaidos 1200 eurų priteistinos iš kaltinamojo J. S..

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 12,53 Eur), priteisti iš kaltinamųjų A. K. ir J. S. iš kiekvieno po 6,26 Eur valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 2000 (du tūkstančius) eurų nukentėjusiajam M. K. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K.:

- pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- atlyginti nukentėjusiajam M. K. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 2000 (du tūkstančius) eurų, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąsias priemones A. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti jį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, J. S. paskiriant įpareigojimus:

- pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- atlyginti nukentėjusiajam J. V. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 4000 (keturis tūkstančius) eurų, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę J. S. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam J. V..

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. K..

Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai.

Priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 388,87 Eur (trys šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 87 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiųjų J. V. ir V. Ž. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 155,94 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 94 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo M. K. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo įrašai, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Iš nuteistųjų A. K. ir J. S. priteisti iš kiekvieno po 6,26 Eur (šešis eurus 26 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė