- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- N1-12-606/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- L. B., A. B.
- Civilinis atsakovas
- E. R.
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Vytautas Griškevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) dešimties klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. R., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.
2008 m. lapkričio 6 d., apie 14.10 val., Naujakiemio gatvėje prie namo Nr. 26, Klaipėdos mieste, kaltinamasis V. R., priėjęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo L. B. ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“, kurio vertė 500 Lt. Tokiu būdu, kaltinamasis V. R. pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą, kurio vertė 500 Lt.
Kaltinamasis V. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. lapkričio 6 d. eidamas prie Naujakiemio gatvės 26 namo jis pastebėjo du berniukus filmuojančius vienas kitą mobiliaisiais telefonais ir nusprendė iš jų pagrobti telefoną. Vienam berniukų paslėpus savo telefoną kišenėje, jis liepė kitam berniukui rodyti savo telefoną. Tuo metu su savimi jis turėjo sandėliuko raktą, kuris gali būti panašus į peilį, nes yra dantytas, tamsaus metalo su mėlyna rankena, kurį uždelstai bei tikslingai perdėjo iš vienos kišenės į kitą, tačiau nurodo, tikslo tokiu būdu grasinti nukentėjusiajam neturėjęs. Pirmasis berniukas išsigandęs pradėjo bėgti, tuomet jis pagrobęs nukentėjusiojo telefoną taip pat pabėgo.
Nukentėjusysis L. B. parodė, jog 2010 m. lapkričio 6 d., Klaipėdos m., Naujakiemio gatvėje, kieme, po mokyklos kartu su D. T. jie filmavo vienas kitą mobiliaisiais telefonas, kai prie jų priėjęs nepažįstamas vaikinas – kaltinamasis V. R., paprašė cigarečių. Jiems atsakius, jog neturi, kaltinamasis liepė Deividui parodyti jam savo telefoną, tačiau jis atsisakė, sakydamas, jog jo telefonas geresnis. Tuomet kaltinamasis liepė jam parodyti savo telefoną, jis apsimetė jo nerandantis. Deividas išsigandęs pabėgo ir tada jis pastebėjo, kad iš kaltinamojo striukės kišenės kyšo peilis. Nors kaltinamasis nesakė turintis peilį, tačiau liepė jam nekviesti pagalbos, o kyšanti peilio geležtė atrodė grėsmingai, jis liko vienas su kaltinamuoju ir dėl to jis labai išsigandęs. Kaltinamasis pagrobė jo telefoną ir pabėgo.
Nukentėjusioji A. B. parodė, jog 2008 m. lapkričio 6 d. jai nepavyko prisiskambinti sūnui, jo mobilus buvo išjungtas. Grįžus namo rado sūnų išsigandusį, verkiantį ir jis papasakojęs, jog būnant lauke nepažįstamas berniukas atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną. Netrukus sūnus atpažino pagrobusį telefoną vaikiną mokykloje ir jie išsiaiškino jo asmenybę. Po įvykio atvykusi kaltinamojo mama atsiprašė ir atlygino padarytą žalą.
Liudytojas D. T. paliudijo, jog 2008 m. lapkričio 6 d. jam su L. B. žaidžiant kieme prie Lino namų ir filmuojant vienas kitą mobiliaisiais, priėjęs nepažįstamas vaikinas liepė parodyti savo telefoną. Jis atsisakė jį parodyti, sakydamas, kad Linas turi geresnį telefoną, tada kaltinamasis liepė ir Linui rodyti jo telefoną. Tuo metu jis pastebėjo, kad kaltinamasis turi peilį, kaltinamasis jį išsitraukė iš kišenės. Liudytojas patvirtino, jog daiktas tikrai buvęs labai panašus į peilį, matėsi jo geležtė, juoda rankena. Dėl to, jam pasidarę labai baisu, jis išsigando ir pabėgo. Apklausos metu jis iš karto atpažinęs kaltinamąjį.
Liudytoja E. T. paliudijo, kad sūnus apie įvykį jai papasakojęs nurodydamas, kad nepažįstamas vaikinas pagrasino peiliu, liepė rodyti telefoną. Sūnus tikrai matęs kaltinamojo turėtą peilį ir dėl to labai išsigandęs ir pabėgęs.
Civilinė atsakovė E. R. parodė, kad sūnus iš tiesų pagrobė nukentėjusiojo telefoną, turtinę žalą ji nukentėjusiajam atlygino. Sūnus pripažino blogai pasielgęs, labai dėl to gailisi, sakė padaręs tinkamas išvadas ir daugiau nusikaltimų nedarys.
Šalies argumentai
Pareiškimu – protokolu nustatyta, jog į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu 2008 m. lapkričio 6 d. kreipėsi nukentėjusioji A. B. nurodydama, kad netoli Naujakiemio g. 26 namo, Klaipėdos m., iš jos nepilnamečio sūnaus – L. B. nepažįstamas asmuo, pagrasinęs peiliu, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“ (1 t., b. l. 1).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis L. B. iš jam pateiktų nuotraukų kaip asmenį, 2008 m. lapkričio 6 d. iš jo pagrobusį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“ pagal jo bendrus veido bruožus atpažino kaltinamąjį – V. R. (1 t., b. l. 14-18).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas D. T. iš jam pateiktų nuotraukų kaip asmenį, 2008 m. lapkričio 6 d. iš jo draugo Lino pagrobusį mobilaus ryšio telefoną, pagal jo bendrus veido bruožus atpažino kaltinamąjį – V. R. (1 t., b. l. 38-42).
Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, jog nukentėjusysis L. B. iš jam atpažinti pateiktų asmenų, kaip asmenį, 2008 m. lapkričio 6 d. iš jo pagrobusį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“ pagal jo bendrus veido bruožus atpažino kaltinamąjį – V. R.. Nustatyta, jog nukentėjusysis nurodė, jog šį asmenį jis dažnai matantis „Gedminų“ mokykloje (1 t., b. l. 82-85).
Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, jog liudytojas D. T. iš jam atpažinti pateiktų asmenų, kaip asmenį, 2008 m. lapkričio 6 d. iš jo draugo Lino pagrobusį mobilaus ryšio telefoną pagal jo bendrus veido bruožus atpažino kaltinamąjį – V. R.. Nustatyta, jog liudytojas nurodė, jog šį asmenį jis dažnai matantis „Gedminų“ mokykloje (1 t., b. l. 86-89).
Vertinant išdėstytą įrodymų visumą – nukentėjusiųjų, liudytojo parodymus, rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 6 d., Naujakiemio gatvėje prie namo Nr. 26, Klaipėdos mieste, kaltinamasis V. R., priėjęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo L. B., iš nukentėjusiojo rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“.
Pareiškiant kaltinimą ir kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant kaip plėšimą, V. R. inkriminuota, jog kaltinamasis V. R. svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą pagrobė grasinant nukentėjusiajam peiliu.
Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai ir objektyviai nustatyta, jog kaltinamasis su savimi turėjęs sandėliuko raktą, kuris pagal savo dydį, konstrukciją buvęs labai panašus į peilį, kurį demonstratyviai, uždelstai, bei tikslingai, reikalaujant atiduoti mobilaus ryšio telefoną, iš vienos kišenės persidėjęs į kitą. Nustatyta ir tai, jog nukentėjusiojo L. B. veiksmus atiduodant, perduodant kaltinamajam mobilaus ryšio telefoną, sąlygojęs nukentėjusiojo suvokimas, jog kaltinamasis turįs būtent peilį ir baimė būti juo sužalotam.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Vadovaujantis baudžiamosios teisės praktika, grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, pvz. demonstruojant peilį ar kitą įrankį. Šiuo aspektu vertinant kaltinamojo V. R. veiksmus iš nukentėjusiojo reikalaujant mobilaus ryšio telefono ir tuo pačiu tikslingai, iš vienos kišenės į kitą perdedant sandėliuko raktą savo konstrukcija labai panašų į peilį, teigtina, jog kaltinamasis V. R. mobilaus ryšio telefoną pagrobė demonstruojant į peilį panašų daiktą, tai yra grasinant nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. suformuluotas kaltinimas tokiu būdu tikslintinas nurodant, jog mobilaus ryšio telefoną kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo atžvilgiu grasinant panaudoti fizinį smurtą, tai yra demonstruojant į peilį panašiu daiktu.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, teismas be bendrųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo pagrindų, atsižvelgia į nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones bei nepilnamečio kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio apysunkis nusikaltimas, nukreiptas prieš pagrindines žmogaus teises – asmens teisę į nuosavybę ir sveikatą. Nusikalstama veika padaryta grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš nepilnametį asmenį. Nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. V. R. teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vienok, turint omeny kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet kaltinamasis savo kaltę neigė, kaltinamojo prisipažinimas teisme nelaikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Nusikaltimu padarytą žalą atlygino civilinė atsakovė E. R.. Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo elgesio kritiškai nevertino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Maža to, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pažeidė jam skirtas kardomąsias priemones, nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir net du kartus buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko jam buvo skelbta paieška, paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kaltinamojo elgesys įtakojo ir užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu, manytina, jog taikyti kaltinamajam V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pakankamo pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, imant domėn kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jauną amžių, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo V. R. atžvilgiu šiuo atveju bus pasiekti paskiriant jam griežčiausią, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, V. R. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 20.00 val. iki 06.00 val. ryto būti namuose, mokytis bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. balandžio 21 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir V. R. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant, jog jis privalo atvykti registruotis du kartus per savaitę – Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1., Klaipėdoje, pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.