Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7081-466/2012 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo parduoti butą pagal įkainojimo aktą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo“ (patvirtinto LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013) bendrosios dalies 3 p., sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo (pardavimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo piliečio prašymo (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo, prireikus šalys gali terminą pratęsti. Ieškovė prašymą dėl privatizavimo pateikė 2010-12-08, todėl Pilaitės seniūnas pagrįstai parengė įsakymą leisti ieškovei privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-18 įsakymu Nr. 30-1149, kurio 1.2 p. numatė, kad savivaldybės administracijos seniūnijos įpareigotos vykdyti prašymų pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d., turi per 10 dienų patikrinti duomenis ir duoti atsakymą (1.3 p.), paskirti atsakingą darbuotoją, kuris pagal metodiką turi apskaičiuoti patalpų kainą ir įforminti įkainojimo aktą (1.4 p.), tvirtinti įkainojimo aktus ir, prieš tai suderinus su savivaldybės Teisės departamento Sutarčių skyriumi priimti sprendimus patalpų bei jų priklausinių privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, per 3 dienas perduoti visą medžiagą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamentui (1.6 p., b.l.21-23).

Pasisakydama dėl vertinimo, ar asmuo atitinka privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis reikalavimus, patalpų suteikimo nuomos pagrindu metu, apeliantė nesutiko su teismo argumentas, jog suteikiant patalpas nuomos pagrindu tuo pačiu yra patikrinamas ir asmens faktinis grįžimas į Lietuvą, yra nepagrįstas, kadangi įstatymo leidėjas nustatė skirtingus reikalavimus asmenims siekiantiems išsinuomoti ir siekiantiems privatizuoti patalpas. Apelianto nuomone, faktinis ryšių su Lietuva atkūrimas ir pasiryžimas nuolatos gyventi Lietuvoje gali būti įrodomas, tik asmeniui tam tikrą laiką faktiškai gyvenant Lietuvoje ir įsitraukiant į socialinį gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Šioje byloje vyksta ginčas dėl ieškovės, kaip tremtinio asmens vaiko, teisės privatizuoti nuomojamą savivaldybei priklausantį butą lengvatinėmis sąlygomis.

Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad ieškovė yra neteisėtai represuoto S. J. (mirusio 1987 m.) duktė. Ieškovės tėvui buvo atkurtos visos Lietuvos Respublikos piliečio teisės pagal Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo 1990-05-02 įstatymą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-15 įsakymu Nr. 30-2043 (b.l. 17-18) ieškovės 3 asmenų šeimai buvo išnuomotas savivaldybei priklausantys 2 kambarių 43,57 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002-2007 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-05 nutarimu Nr. 320. Minėtu nutarimu patvirtinto „Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašo“ 8 p. nustato, kad grįžtančių asmenų sąrašus savivaldybių institucijos sudaro, tvirtina ir tikslina vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), šiuo aprašu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1d. numatė, kad Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją tam tiktais atvejais tarp jų - kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos (5 p.).

Šio įstatymo vykdymui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-05-18 įsakymu Nr. 30-1149 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu 12 str. vykdymo“ pavedė savivaldybės administracijos seniūnijoms vykdyti privatizavimo funkcijas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. - priimti asmenų, pageidaujančių privatizuoti prašymus ir dokumentus, nurodytus LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013 patvirtintame savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše, per 10 dienų nuo asmens prašymo padavimo dienos patikrinti duomenis ir duoti atsakymą, paskirti atsakingą darbuotoją, kuris pagal metodiką turi apskaičiuoti patalpų kainą ir įforminti įkainojimo aktą, supažindinti su aktu pirkėją, tvirtinti įkainojimo aktus ir, prieš tai suderinus su savivaldybės Teisės departamento Sutarčių skyriumi priimti sprendimus patalpų bei jų priklausinių privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, per 3 dienas perduoti visą medžiagą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamentui (b.l. 21-23).

Ieškovė savivaldybės nustatyta tvarka 2010-12-08 pateikė Pilaitės seniūnui prašymą leisti minėtą butą privatizuoti bei pateikė teisės aktuose numatytus dokumentus - kad ji yra tremtinių vaikas, kad yra grįžusi į Lietuvą ir deklaravusi gyvenamąjį vietą ginčo bute, kad butas išnuomotas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pilaitės seniūnas pagal savo kompetenciją, nustatytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus minėtu 2010-05-18 įsakymu Nr. 30-1149, nustatė buto kainą ir 2010 m. gruodžio mėn. priėmė įsakymą Nr. A15- (2.1.4-S12), kuriuo leido ieškovei privatizuoti minėtą butą už 10 490,53 Lt, pagal 2010-12-22 įkainojimo aktą ir visą medžiagą išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento sutarčių skyriui, kuris pagal numatytą tvarką buvo įpareigotas sudaryti pirkimo pardavimo sutartis su pirkėjais ir užbaigti privatizavimo procesą (b.l.l. 19-20, 24-25).

Remiantis savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo“ (patvirtinto LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013) bendrosios dalies 3 p., sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo (pardavimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo piliečio prašymo (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo, prireikus šalys gali terminą pratęsti.

Tai reškia, kad atsakovės sprendimas dėl ieškovės pateikto 2010-12-08 prašymo privatizuoti ginčo butą turėjo būti priimtas vėliausiai 2011-01-28, arba sprendimo priėmimo terminas turėjo būti pratęstas, tačiau atsakovė Vyriausybės nustatytu terminu jokio sprendimo nepriėmė ir jokios informacijos per 30 dienų ieškovei nepateikė, ieškovė gavo informaciją iš Pilaitės seniūno tik 2011-07-11 raštu, kuriame tik nurodyta, kad Pilaitės seniūnui grąžinti visi dokumentai atgal dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nauju 2011-05-11 įsakymu Nr. 30-700 panaikino minėtą 2010-05-18 įsakymą Nr. 30-1149, kurio pagrindu veikė Pilaitės seniūnija (b.l.26), ir tik beveik po metu t.y. 2012-02-08 atsakovė pranešė ieškovei ir kitų asmenų grupei apie privatizavimo neužbaigimo priežastis (b.l. 44) .

Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovės veiksmai atitiko įstatymo reikalavimus jos pareiškimo padavimo metu, Pilaitės seniūnas pagal savo kompetenciją, nustatytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus minėtu 2010-05-18 įsakymu Nr. 30-1149, įkainavo butą ir priėmė įsakymą, kuriuo leido ieškovei privatizuoti minėtą butą už 10 490,53 Lt, pagal 2010-12-22 įkainojimo aktą, o atsakovė, kurį privalėjo užbaigti privatizavimo procesą, nepriėmė jokio sprendimo šio klausimu ir nepratęsė 30 dienų termino sprendimui priimti, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė savo neveikimu pažeidė ieškovės teisės ir interesus, jos teisėtus lūkesčius, todėl ieškovės teisės turi būti ginamos.

Iš byloje esančių atsakovės pateiktų įrodymų bei paaiškinimų, Seimo kontrolieriaus pažymos nustatyta, kad ieškovės buto privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas, o Pilaitės seniūnui grąžinti visi dokumentai atgal dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmęs naują 2011-05-11 įsakymu Nr. 30-700, neteko galios minėtas 2010-05-18 įsakymas Nr. 30-1149, kurio pagrindu veikė seniūnija. Nauju įsakymu buvo nustatyta kitokią pareiškimų priėmimo tvarką - pavesta seniūnijoms priimti pareiškimus ir per 10 dienų patikrinti, ar asmuo yra gyvenamųjų patalpų pirkimo pardavimo subjektas, teikti svarstyti asmenų prašymus savivaldybės komisijai, , o komisijai pritarus prašymui privatizuoti, su patalpų įkainojimo aktu pasirašytinai susipažindinti pirkėją ir rengti Tarybos sprendimo projektą patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal įstatymo 12 str. 1 d. 5 punktą ir įkainojimo ako tvirtinimo. Vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-19 įsakymu Nr. 30-1335 buvo pakeistas 2011-05-11 įsakymas Nr. 30-700, 1.1 punkte nurodant, kad asmenys, pageidaujantys privatizuoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas turi pagrįsti savo faktinį grįžimą į Lietuvą ir be kitų dokumentų turi pateikti – dokumentus apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymą iš darbovietės, kurioje grįžęs į Lietuvą asmuo dirba, informaciją apie gaunamas išmokas, socialines pašalpas, ugdymo įstaigas, kuriose mokosi asmens vaikai arba kitus įrodymus, patvirtinančius asmens faktinį grįžimą ir gyvenimą Lietuvoje, taip pat buvo papildytas 2 p., kuriuo nuspręsta 20 procentų padidinti privatizuojamų gyvenamųjų patalpų kainą atsižvelgiant ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 7.10 punkto reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisės aktų pakeitimai, kurie atsirado po ieškovės prašymo padavimo, negali būti taikomi ieškovės atžvilgiu, nes jos pareiškimas turėjo būti išspręstas 30 dienų terminu, o visi pakeitimai atsirado vėliau. Atsakovo vėlesni veiksmai dėl butų privatizavimo tvarkos pakeitimų negali neigiamai įtakoti ieškovės prašymo išsprendimo.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių kliūčių atsakovei užbaigti ginčo buto privatizavimo procedūrą pagal dabar galiojantį privatizavimo tvarką.

Apeliantė teigia, kad asmuo, teikiantis prašymą privatizuoti gyvenamąsias patalpas, turi pateikti įrodymus, kad yra politinis kalinys, tremtinys ar tokį statusą turinčio asmens vaikas, kad gyvenamosios patalpos jam buvo išnuomotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat pagrįsti savo faktinį grįžimą į Lietuvą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė apeliantės nurodytus įrodymus pateikė. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovė neįrodė savo faktinio grįžimo į Lietuvą, nes byloje nustatyta, kad ieškovė gyvenamoji vieta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaravo 2010-12-08, kas yra pagrindinis įrodymas, kad asmuo yra grįžęs į Lietuvą. Kad ieškovė deklaravo savo gyvenamąjį vietą tą pačia dieną, kai buvo paduotas prašymas dėl buto privatizavimo, neturi teisinės reikšmės. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės turinčių reikšmės teiginių, kad ji gyvena ginčo bute nuo 2006 m., tačiau dokumentus tvarkė jos brolis, dėl to, kad jis geriau žino lietuvių kalbą ir kad ieškovė, auginanti du nepilnamečius vaikus, turi ribota galimybes lankyti savivaldybės ir kitas institucijas. Kad ieškovės įgaliojimas broliui išduotas Rusijoje, ieškovė paaiškino, kad ji Rusijoje aplanko savo vyro šeimą, ten pagimdė vaikus, nes vyro motina yra gydytoja. Kadangi ieškovė nedirbo, negauna nei išmokų, nei socialinių pašalpų, pati augino vaikus, tai pateikti pažymą iš darbovietės, informaciją apie gaunamas išmokas, socialines pašalpas bei ugdymo įstaigas ieškovė neturėjo galimybės. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė Lietuvos darbo biržoje įregistruota tik nuo 2012-09-24, taip pat neturi esminės reikšmės, nes registruotis darbo biržoje yra ieškovės teisę, o ne pareiga. Kadangi ieškovė turi sutuoktinį, augino santuokinius vaikus, tai ji turi galimybę gyventi be darbo pajamų. Nedirbančiai ieškovei nėra būtinybės leisti vaikus į ugdymo įstaigas.

Nepagrįstas ir neįrodytas apeliantės teiginys, kad negali būti taikoma 2010-12-22 nustatyta pardavimo kaina, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-19 įsakymu Nr. 30-1335 „Dėl Administracijos direktoriaus 2011-05-11 įsakymo Nr. 30-700 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio vykdymo pakeitimo ir papildymo, 2 p. nuspręsta 20 procentų padidinti privatizuojamų gyvenamųjų patalpų kainą atsižvelgiant ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 7.10 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtą 7.10 punkto reikalavimus – savivaldybių vykdomosios institucijos nustato mikrorajonus, kvartalus, ...arba gatves, kuriose esančių gyvenamųjų patalpų apskaičiuota kaina padidinama arba sumažinama iki 20 proc. priklausomai nuo: jų padėties miesto centro atžvilgiu, transporto ryšio su kitomis miesto dalimis- iki 8 proc; aplinkos triukšmo – iki 10proc.; želdynų ir žaliujų masyvų iki 2 proc. Atsakovė, teigdama, kad 2010-12-22 nustatyta pardavimo kaina negali būti taikoma, dėl kainos esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kiek ginčo buto kaina turi būti didesnė (arba mažesnė) priklausomai nuo minėtų aplinkybių (jų padėties miesto centro atžvilgiu, transporto ryšio su kitomis miesto dalimis- iki 8 proc; aplinkos triukšmo – iki 10proc.; želdynų ir žaliujų masyvų iki 2 proc.).

Minėta, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. (įsig. 2010-10-23) ieškovės nuomojamas butas gali būti privatizuojamos laikantys sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš Pilaitės seniūnijos 2010-12-22 įkainojimo akto, ginčo buto kainą 10 490,53 Lt buvo nustatyta pagal pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. taikant apeliantės nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 7.10 punkto reikalavimus – buto kaina buvo sumažinta 14 proc. dėl padėties miesto centro atžvilgiu, transporto ryšio su kitomis miesto dalimis, dėl aplinkos triukšmo, ir už esamus želdynus. Kad tai prieštarauja įstatymo reikalavimus, byloje įrodymų nėra.

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo buto kainą 10 490,53 Lt atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad aktas nepatvirtintas savivaldybės pareigūno, yra tik formalumas, nes patvirtinti aktą savivaldybės atstovai turi galimybę ir dabar.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.