Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-5678-815/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-12-08
Bylos Nr.: eI-5678-815/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05284-2014-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: M. J.
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
Trečiasis asmuo: UAB „Lietuvos ryto“
Advokatai: Gytis Mekionis, Marius Brasiūnas, Aušra Ižičkienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-5678-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05284-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.36; 1.37.2.10; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo M. J. atstovui advokatui Mariui Brasiūnui, atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei šios tarnybos vyriausiajai specialistei Jūratei Kučinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos ryto“ televizijos atstovei advokatei Aušrai Ižičkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Lietuvos ryto“ televizijai, L. K. ir R. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Gyčio Mekionio (2014 m. lapkričio 26 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su 2014 m. gruodžio 8 d. skundu, prašydamas:

1.1. panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SPR-100 „Dėl reportaže „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“ (http://tv.lrytas.lt, 2014-06-26) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. SPR-100);

1.2. įpareigoti Inspektorių iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 29 d. skundą.

2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 19 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skunde nurodo, kad sprendimas Nr. SPR-100 dėl pareiškėjo skundo dėl UAB „Lietuvos ryto“ televizijos 2014 m. birželio 26 d. reportažo „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“ (http://tv.lrytas.lt/?id=14037950601402012898) (toliau – ir Reportažas) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o pareiškėjo skundas dėl Reportažo – tenkintinas. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Vienintelis ir pagrindinis sprendimo Nr. SPR-100 argumentas, dėl ko skundas dėl Reportažo buvo pripažintas nepagrįstu, yra tai, kad viešosios informacijos rengėjas/ skleidėjas Reportaže nepaskelbė jokių pareiškėją identifikuojančių duomenų ar duomenų, kurie patvirtintų konkretų asmenį pakankamai apibūdinančius kriterijus; Reportaže pateikta informacija nebuvo pakankama žiūrovams nustatyti konkretų asmenį, t. y. pareiškėją. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendime Nr. SPR-100 buvo apsiribota šia išvada ir konstatuota, kad neprasminga nagrinėti kitų pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjas skunde teismui nekartoja tų pačių argumentų, nurodytų 2014 m. liepos 29 d. skunde dėl Reportažo. Sprendime Nr. SPR-100, pagrindžiant jo argumentą, be kita ko, nurodyta: pareiškėjas Reportaže nepaminėtas / neparodytas, Reportaže pasakyta tik tiek, kad kalbama apie buvusį Seimo nario A. Ažubalio padėjėją, jokios papildomos informacijos, išskyrus šias pareigas, nepateikta; A. Ažubalis Seimo nariu renkamas penktą kadenciją iš eilės; pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statutą kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos 3 Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybės, visuomeninių Seimo nario konsultantų / padėjėjų skaičius nereglamentuojamas, jų Seimo narys gali turėti neribotai; Reportaže nurodžius tik tai, kad kalbama apie A. Ažubalio padėjėją, nenurodant jokių laikotarpių ar kadencijų, kuomet jis dirbo Seimo nariu ir jokių duomenų, ar kalbama apie etatinį ar apie visuomeninį padėjėją, susidaro situacija, kad kalbama apie pakankamai didelę žmonių grupę, kurie kažkada etatiniais ar visuomeniniais pagrindais dirbo Seimo nario A.Ažubalio padėjėjais.

2.2. Pažymėtina, kad A. Ažubalis išrinktas Seimo nariu iš eilės 3 kadencijas, per visas buvusias kadencijas (tokios iš esmės buvo 5) A. Ažubalis iš viso turėjo tik 10 padėjėjų, iš kurių tik 4 buvo vyriškos lyties (nes Reportaže minimas Seimo nario „padėjėjas“, „patarėjas“, „pagalbininkas“, o ne „padėjėja“, „patarėja“ ar „pagalbininkė“). Taigi, išvada dėl pakankamai didelės žmonių grupės padaryta atsižvelgiant tik į Seimo Statuto reglamentuojamą Seimo nario padėjėjų-sekretorių skaičių, o ne į faktinę situaciją. Reportaže nepaminėtas pareiškėjo vardas ir / ar pavardė, tačiau akivaizdu, kad faktiškai buvo kalbama ne apie pakankamai didelę žmonių grupę, o apie itin siaurą Seimo nario A. Ažubalio buvusių padėjėjų ratą, iš kurių tik vienam reikalinga specifinė slauga. Reportaže net ir nenurodžius pareiškėjo vardo ir / ar pavardės, pareiškėjas po šio Reportažo iš karto sulaukė daugybės klausimų ir komentarų tiek iš Seimo darbuotojų, tiek iš draugų, pažįstamų, kurie jį iš karto identifikavo kaip Reportažo „herojų“ („tą VIP‘ą“). Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas ir sužinojo apie Reportažą bei pateikė pretenziją trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Lietuvos ryto“ televizijai (toliau – ir Televizija). Dar daugiau, iš karto po Reportažo interneto portale tv.lrytas.lt atsirado žiūrovų komentarai, kurie identifikavo pareiškėją (komentarai po pareiškėjo pretenzijos atsakovei buvo ištrinti). Taigi, iš Reportaže pateiktos informacijos akivaizdu, kad buvo galima atsekti pareiškėjo tapatybę ir visiškai nesunkiai nustatyti, apie kurį konkretų A. Ažubalio padėjėją paskleistos žinios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad faktas apie Reportaže paskleistus duomenis apie pareiškėją yra pakankamai patvirtinamas netiesioginiais duomenimis, todėl ir išvada dėl pakankamai didelės žmonių grupės, ir pats sprendimas Nr. SPR-100 negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

2.3. Pasak pareiškėjo, iš Reportažo ne tik galima identifikuoti pareiškėją, bet buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija (A. Ažubalio įtaka slaugos paslaugų teikimui, spaudimas ligoninių vadovams; slaugos paslaugų teikimas naktimis, visą parą). Reportaže bandoma sukurti vaizdą, kad A. Ažubalis ir jo padėjėjas nusižengė teisės aktams, etikai, moralei, nors faktiškai to niekada nebuvo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba), , tirdama pareiškėjo skundą dėl Reportažo, sprendime Nr. SPR-100 nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorių, kuris informavo, jog, įvertinus VšĮ Centro poliklinikos pateiktą informaciją dėl tariamo netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pareiškėjui, buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo atlikti tyrimo dėl to konkretaus atvejo, nes VšĮ Centro poliklinika paslaugas minėtam pacientui teikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, o slaugos paslaugų visą parą neteikia nei šiam, nei kitiems pacientams. Taigi, akivaizdu, kad Reportaže pateikta informacija, turėjusi atskleisti neva visą parą teikiamos slaugos paslaugų prieinamumą tik vienam asmeniui, tariamai proteguojamam A. Ažubalio, nepasitvirtino. Tokiu atveju, sprendime Nr. SPR-100 nustačius, kad Reportaže paskelbta informacija neatitinka tikrovės, Tarnyba turėjo įpareigoti trečiuosius asmenis paneigti šią informaciją arba įpareigoti Televiziją suteikti galimybę tai padaryti pačiam pareiškėjui. Taigi, vien dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.4. Remiantis Įstatymo 50 straipsniu, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, priimtas tik formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir Reportaže paminėtus duomenis. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, ne iki galo pasinaudojo Įstatymo 50 straipsnyje jai suteiktais įgalinimais ir skundžiamame sprendime nuodugniai neįvertino, ar Reportažas parengtas sąžiningai, neįvertino pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, ar skundžiami teiginiai atitiko tikrovę, ir neišnagrinėjo kitų teisiškai reikšmingų klausimų.

II

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad sprendimas Nr. SPR-100 yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis, atitinka tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės argumentus.

1. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog sprendimo Nr. SPR-100 išvada dėl „pakankamai didelės žmonių grupės“ yra nepagrįsta. Pareiškėjas skunde teismui pripažįsta, kad A. Ažubalis iš viso Seimo nariu yra 5 kadencijas. Duomenys, viešai prieinami Seimo interneto svetainėje, rodo, kad A. Ažubalis buvo išrinktas į 1996 m.–2000 m., 2000 m.–2004 m., 2004m.–2008 m., 2008 m.–2012 m. ir 2012 m.–2016 m. kadencijos Seimą, t. y. 5 kadencijas iš eilės. Remiantis Seimo statutu, Seimo narys turi teisę turėti padėjėjus-sekretorius, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais. Pagal Seimo Statuto 16 straipsnį kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos 3 Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybės, o savo įgaliojimų laikotarpiu Seimo nariai gali turėti ir visuomeninių padėjėjų (konsultantų). Seimo nario padėjėjų etatai gali būti išdalyti dalimis: po pusę ar ketvirtį, todėl jų skaičius svyruoja. Parlamentarų visuomeninių padėjėjų vardai, pavardės, kontaktai viešai neskelbiami. Tikslų savo buvusių padėjėjų skaičių nuo 1996 m. iki dabar gali žinoti tik pats A. Ažubalis. Tai, kad pareiškėjas yra buvęs Seimo nario A. Ažubalio padėjėjas niekur neskelbiama, ši informacija nėra viešai prieinama. Apskritai buvusių padėjėjų duomenys niekur neskelbiami, viešai žinomi tik etatiniai ir tik einamosios kadencijos parlamentarų padėjėjai. Nagrinėjamu atveju žiūrovui netgi neaišku, ar Reportaže kalbama apie etatinį ar apie visuomeninį Seimo nario padėjėją, kokiu laikotarpiu jis padėjo parlamentarui. Akivaizdu, kad tai yra platus subjektų ratas, todėl lieka nepaneigta sprendime Nr. SPR-100 nurodyta aplinkybė, jog kalbama apie pakankamai didelę žmonių grupę, kurie kažkada (nuo 1996 m. iki 2012 m.–2016 m. kadencijos) etatiniais ar visuomeniniais pagrindais buvo Seimo nario A. Ažubalio padėjėjais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 9 punkte išaiškinta, kad jeigu aptariama asmenų grupė yra didelė, o paskleistos žinios pernelyg abstrakčios, tai nelaikytina, jog žinios yra apie vieną kurį nors tos grupės asmenį. Pagal Reportaže nurodytą kriterijų žiūrovui atpažinti asmenį, apie kurį paskleistos žinios, būtų neįmanoma. Jokios kitos informacijos, išskyrus pareigas, nepateikta, tokie duomenys yra bendro pobūdžio ir nesudaro pagrindo identifikuoti asmens, apie kurį paskelbta informacija. Tokią praktiką dėl asmenų atpažįstamumo formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A822-198/2013).

Reportažo turinys ir kontekstas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo tapatybė ar ją leidžiantys identifikuoti duomenys nebuvo atskleisti, taigi, pareiškėjas neįrodė savo materialinio teisinio tinkamumo, t. y. kad paskleistos žinios yra apie jį.

2. Pareiškėjo selektyviai atrinkti interneto komentarai negali būti laikomi patikimu įrodymu, kurio pagrindu teismas galėtų daryti tam tikras išvadas; įrodymais negali būti duomenys, kurių kilmė ar šaltinis nežinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-260/2011).

3. Nustačius, kad Reportaže nėra paskelbta pareiškėjo tapatybę identifikuojančių duomenų, pareiškėjo skundo argumentai dėl konkrečių teiginių atitikimo tikrovei palikti nenagrinėti, nes yra subordinuoti šiam esminiam išspręstam klausimui.

4. Pažymėtina, kad nepaneigta lieka ir esminė sprendime Nr. SPR-100 nustatyta aplinkybė – Reportaže paskleistą informaciją lėmė viešasis interesas; tai yra reikšmingiausias faktas, kuriuo nesivadovauti atsakovė neturėjo jokio pagrindo. Svarbiausia – informacijos paskleidimo tikslas. Nagrinėjamu atveju Reportažo tikslas buvo iškelti slaugos paslaugų prieinamumo Lietuvoje problemą, šios problemos viešas iškėlimas atskleidė, jog protekcionistiniai ryšiai šioje srityje yra bene pagrindinis faktorius, lemiantis specifinės slaugos prieinamumą. Problema buvo iškelta ir šis tikslas pasiektas viešosios informacijos rengėjui / skleidėjui atlikus žurnalistinį tyrimą, tačiau neatskleidžiant jokių konkrečių detalių ar duomenų, kurie leistų identifikuoti pareiškėją ir jį daryti pažeidžiamu konkrečiu atveju.

5. Apskritai, ginčo reportažas yra ne apie pareiškėją, o apie Seimo narį A. Ažubalį, apie įtakingų valstybės politikų pasinaudojimą savo statusu tam tikriems tikslams pasiekti. Reportaže pateikta informacija yra A. Ažubalio veiklos, jo taikomų metodų kritika, A. Ažubaliui Reportaže ir yra suteikta atsakymo teisė, jis pripažįsta savo įtaką slaugos paslaugų teikimui, komentuoja, paaiškina savo poziciją.

6. Tuo atveju, jeigu informaciją paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai kritika nėra pagrindas informaciją paskelbusiam asmeniui taikyti atsakomybę. Itin svarbu tai, kad pats A. Ažubalis į Inspektorių dėl Reportaže paskelbtos informacijos įvertinimo nesikreipė, t. y. laidoje įvardytas ir kritikuotas asmuo paskelbtos informacijos iš viso neginčija.

7. Pareiškėjas pervertina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus G. Žandaravičiaus Inspektoriui pateiktą atsakymą, kaip įrodantį, jog Reportaže pateikta informacija neatitinka tikrovės. Inspektorius tokios įrodomosios reikšmės šiam dokumentui nesuteikė, kadangi joks tyrimas dėl Reportaže paskelbtos informacijos G. Žandaravičiaus vadovaujamame departamente nebuvo atliktas. Neatlikus objektyvaus tyrimo, o įvertinus tik VšĮ Centro poliklinikos pateiktą informaciją, G. Žandaravičiaus pateiktas atsakymas, jog paslaugas VšĮ Centro poliklinika teikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, o slaugos paslaugų visą parą pacientams neteikia, yra vienpusiškas ir formalus.

8. Pareiškėjo argumentas, jog sprendimas Nr. SPR-100 priimtas tik formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjus faktines aplinkybes, atsakovė ne iki galo pasinaudojo Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies suteiktais įgalinimais, neįvertino, ar Reportažas parengtas sąžiningai, ar teiginiai atitiko tikrovę, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A525-2002/2013), Inspektoriaus kreipimasis į viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo atstovą dėl paaiškinimo pateikimo laikytinas pakankamu ir tinkamu Įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje Inspektoriui nustatytų teisių ir pareigų įvykdymu.

Tirdamas pareiškėjo skundą, Inspektorius pasinaudojo Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytomis teisėmis ir kreipėsi bei gavo informaciją ne tik iš viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo (Televizijos) vadovo L. Ryškaus, bet ir iš Reportaže interviu davusių Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus G. Žandaravičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos vadovės R. V.. Taigi, Inspektorius buvo aktyvus ir ne formaliai, o iš esmės nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas įvertino, ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. SPR-100. Inspektorius itin kruopščiai įvertino viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo veiklos sąžiningumą (šis aspektas aptartas ir motyvuotas skundžiamo sprendimo 4 puslapio priešpaskutinėje ir paskutinėje pastraipoje ir 5 puslapio 1 pastraipoje). Inspektorius atliko visus jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai priskirtus veiksmus ir tinkamai teisiškai identifikavo susiformavusią situaciją.

Sprendime Nr. SPR-100 aptartos ir įvertintos Reportažo sukūrimo aplinkybės rodo, kad viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas buvo sąžiningas. Be to, Reportaže iškeltos problematikos svarba visuomenei pateisina platesnių saviraiškos laisvės ribų taikymo būtinybę.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos ryto“ televizija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Inspektorius išsamiai išnagrinėjo Reportažo rengimo aplinkybes bei jo turinį, pateikė išvadas ir priėmė argumentuotą sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus: Inspektorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Reportažo, iš esmės išnagrinėjo Reportažo rengimo aplinkybes, t. y. apklausė Reportaže minimus asmenis, pareikalavo iš Televizijos paaiškinimo su paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei įrodymais; priešingai negu teigia pareiškėjas, Inspektorius neapsiribojo vien A. Ažubalio padėjėjo identifikavimo galimybių tyrimu, o išnagrinėjo, ar rengiant ir transliuojant Reportažą nebuvo piktnaudžiaujama informacijos laisve; Inspektoriaus išvados dėl A. Ažubalio padėjėjo identifikavimo galimybių bei viešosios informacijos rengėjo sąžiningumo, rengiant ir transliuojant Reportažą, sprendime Nr. SPR-100 yra pagrįstos ir argumentuotos; visiškai neaišku, kodėl pareiškėjas ginčija A. Ažubalio įtaką slaugos paslaugų teikimo savo buvusiam padėjėjui organizavimu, kai A. Ažubalis tai pats patvirtina ir visa tai matyti Reportaže.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjo M. J. atstovas advokatas Marius Brasiūnas (2015 m. spalio 16 d. atstovavimo sutartis) rėmėsi pareiškėjo skundu ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė šios tarnybos vyriausioji specialistė Jūratė Kučinskaitė (2015 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-22 „Dėl įgaliojimo atstovauti teismuose ir neteisminėse institucijose“), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos ryto“ televizijos atstovė advokatė Aušra Ižičkienė (2015 m. rugsėjo 7 d. susitarimas dėl atstovavimo) rėmėsi UAB „Lietuvos ryto“ televizijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius, vaizdo ir garso bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. UAB „Lietuvos ryto“ televizijos 2014 m. birželio 26 d. reportaže „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“ (skelbtas http://tv.lrytas.lt), be kita ko, nurodyta, kad: „Privačios įmonės Vilniuje ligonį namuose kiaurą parą siūlosi slaugyti už 7–8 tūkstančius litų per mėnesį, nemokamai gauti tokios pat priežiūros neįmanoma, tačiau slaugą namuose teikiančios Vilniaus Centro poliklinikos darbuotojai tikina kad yra išrinktųjų. Darbuotojų tvirtinimu, parlamentaro Audroniaus Ažubalio buvęs padėjėjas namie nemokamai pamainomis prižiūrimas net kelių poliklinikos slaugių. Apie tokią priežiūrą kitiems sunkiems ligoniams tenka tik pasvajoti. Buvęs ministras Ažubalis neslepia, kad jis asmeniškai rūpinosi sunkiai susirgusio padėjėjo slauga; „Centro poliklinikos vadovas ginasi įstatymų nepažeidžiantis“, „direktoriaus pavaldiniai teigia, kad buvęs Ažubalio padėjėjas slaugomas net naktimis“, „kad Ažubalio buvęs padėjėjas prižiūrimas ir naktimis, telefonu patvirtino dar trys slaugės, apie išskirtines sąlygas sako girdėjusi ir Vilniaus savivaldybės Slaugos komisijos vadovė“, interviu Reportaže imtas iš, be kita ko, A. Ažubalio, G. Žandaravičiaus, R. V., kuri, be kita ko, pasakė, kad „čia yra turbūt politinis spaudimas tokiame lygyje ir, kaip mes žinome, ligoninių vadovai turi tam politiniam spaudimui pasiduoti; kiek aš žinau, čia ir ministrai rūpinosi, ir Seimo nariai būtent šito asmens priežiūra“.

2. Remiantis interneto puslapiu http://tv.lrytas.lt/?id=14037950601402012898, jame ties Reportažu buvo nurodytas jo pavadinimas („Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“) ir tekstas: „Seimo nario Audroniaus Ažubalio pagalbininko ligos istorija virsta skandalu. Kol tūkstančiai pacientų apie nemokamą slaugą gali tik pasvajoti, vienos Vilniaus poliklinikos darbuotojai atskleidžia dieną naktį prižiūrintys buvusį parlamentaro patarėją. A. Ažubalis neneigia asmeniškai rūpinęsis bendražygio slauga. Poliklinikos vadovas tvirtina įstatymų nepažeidžiantis“.

3. Remiantis pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, po Reportažo interneto portale tv.lrytas.lt atsirado žiūrovų komentarai, be kita ko: „(duomenys neskelbtini)“, „M. J. tas VIP klientas. Slauges iki asaru sokdina.“; pasak pareiškėjo, komentarai po pretenzijos atsakovei buvo ištrinti (žr. pareiškėjo skundą teismui).

4. Pareiškėjas su 2014 m. liepos 2 d. pretenzija „Dėl informacijos apie sveikatos būklę paskleidimo neturint sutikimo bei melagingos ir įžeidžiančio informacijos paneigimo“ kreipėsi į Televizijos vadovą, žurnalistę L. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkę R. V., reikalaudamas, kad Televizija, žurnalistė L. K. bei R. V.:

4.1. Ateityje be pareiškėjo išankstinio rašytinio sutikimo viešai neskelbtų jokios informacijos apie jo sveikatos būklę, kiek tai nėra susiję su reikalavimu, pateiktu 2 punkte.

4.2. Nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 2 savaites, paneigtų šiuos neteisingus teiginius, kurie žemina pareiškėjo garbę ir orumą tokiu pačiu būdu, kaip jie buvo paskelbti:

4.2.1. „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“, nurodant, kad pareiškėjui nebuvo suteikta išskirtinė slauga, o tik tai, kas nustatyta pagal taikomus teisės aktus pagal pareiškėjo diagnozę.

4.2.2. „Seimo nario Audroniaus Ažubalio pagalbininko ligos istorija virsta skandalu. Kol tūkstančiai pacientų apie nemokamą slaugą gali tik pasvajoti, vienos Vilniaus poliklinikos darbuotojai atskleidžia dieną naktį prižiūrintys buvusį parlamentaro patarėją. A. Ažubalis neneigia asmeniškai rūpinęsis bendražygio slauga. Poliklinikos vadovas tvirtina įstatymų nepažeidžiantis“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos visą parą ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

4.2.3. „Privačios įmonės Vilniuje ligonį namuose kiaurą parą siūlosi slaugyti už 7 000 – 8 000 litų per mėnesį. Nemokamai gauti tokios pat priežiūros neįmanoma. Tačiau slaugą namuose teikiančios Vilniaus Centro Poliklinikos darbuotojai tikina, kad yra išrinktųjų. Darbuotojų tvirtinimu, parlamentaro Audroniaus Ažubalio buvęs padėjėjas namie nemokamai pamainomis prižiūrimas net kelių poliklinikos slaugių. Apie tokią priežiūrą kitiems sunkiems ligoniams tenka tik pasvajoti“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos visą parą ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

4.2.4. „Direktoriaus pavaldiniai teigia, kad buvęs Ažubalio padėjėjas slaugomas net naktimis“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos naktį ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

4.2.5. „Mes turime informacijos, kad yra vienas pacientas, kuriam yra teikiama slauga namuose visą parą“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos visą parą ir jų teikimo tvarka atitinką teisės aktų keliamus reikalavimus.

4.2.6. „Kad Ažubalio buvęs padėjėjas prižiūrimas naktimis, telefonu patvirtino dar trys slaugės. Apie išskirtines sąlygas, sako girdėjusi, ir Vilniaus savivaldybės slaugos komisijos vadovė“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos naktį ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

4.2.7. „Čia yra turbūt politinis spaudimas tokiame lygyje, ir kaip mes žinome, ligoninių vadovai turi tam politiniam spaudimui pasiduoti. Kiek aš žinau, čia ir ministrai rūpinosi, ir seimo nariai būtent šito asmens priežiūra“, nurodant, kad slaugos paslaugos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

4.4. Nedelsiant pašalintų Reportažą iš visų informacijos skleidimo priemonių, kuriose ši informacija buvo paskleista, taip pat ir portale www.lrytas.lt.

4.5. Per 10 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos raštu atsakytų į pretenziją patvirtinant, kad:

4.5.1. Ateityje be pareiškėjo išankstinio rašytinio sutikimo nebus skelbiama jokia informacija apie jo sveikatos būklę.

4.5.2. Informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę yra pašalinta iš visų informacijos skleidimo priemonių, kuriuose ši informacija buvo paskleista, taip pat ir iš portalo www.lrytas.lt.

4.5.3. Klaidinančių duomenų paneigimas bus atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

4.6. Viešai atsiprašytų už neteisingos ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimą.

Pretenzijoje pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesulaukęs atsakymo į šią pretenziją per nurodytą terminą ir / ar nesulaukęs adekvačių veiksmų, patvirtinančių, kad pareiškėjo teisėti interesai nėra ir nebus pažeidinėjami, jis bus priverstas imtis kitų teisinių priemonių, taip pat ir kreiptis į Inspektorių ir / ar teismą.

5. Televizija 2014 m. liepos 9 d. rašte Nr. 24 pareiškėjui, be kita ko, nurodė: peržiūrėjus Reportažą matyti, kad pasirūpinti tokia slauga padėjo Seimo narys A. Ažubalis, A. Ažubalis pats komentuoja šią situaciją ir patvirtina, kad stengėsi padėti savo buvusiam padėjėjui; buvo pakalbinta slaugė Svetlana, poliklinikos vadovas, Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė R. V., visa tai matyti reportaže; apie M. J. Reportaže nekalbama, jo asmens duomenų bei duomenų apie sveikatos būklę atskleidimo faktas nenustatytas; įvertinus surinktą ir Reportaže paskleistą informaciją apie ligonių slaugos problemas Vilniuje, žurnalistė L. K. tai atliko laikydamasi Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, jos darbas vertintinas kaip profesionalus ir sąžiningas; pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. pretenzijoje keliamų reikalavimų patenkinti negali. Remiantis Televizijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 29 ir pateiktais įrodymais Tarnybai, 2014 m. liepos 9 d. raštas Nr. 24 pareiškėjui neįteiktas (pašto tarnyba grąžino laišką su žyma „neatsiėmė“).

6. Pareiškėjas pateikė Tarnybai 2014 m. liepos 29 d. skundą „Dėl UAB Lietuvos Ryto televizija informacijos apie sveikatos būklę paskleidimo neturint sutikimo bei atsisakymo paneigti melagingą ir įžeidžiančią informaciją“ (kopija pateikta Televizijos vadovui, žurnalistei L. K., Vilniaus savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos vadovei R. V.) (toliau – ir Skundas), kuriame prašė Inspektorių:

6.1. įspėti viešosios informacijos rengėjus ir / ar skleidėjus (t. y. Televiziją, žurnalistę L. K., Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos vadovę R. V.) apie pastebėtus Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti, išimant Reportažą ir jo aprašą iš interneto puslapio www.tv.lrytas.lt ir kitų interneto puslapių, kur Reportažas ir jo aprašas galėjo būti patalpinti;

6.2. reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir / ar skleidėjas (t. y. Televizija, žurnalistė L. K., Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos vadovė R. V.) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą:

6.2.1. „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“, nurodant, kad pareiškėjui nebuvo suteikta išskirtinė slauga, o tik tai, kas nustatyta pagal taikomus teisės aktus pagal pareiškėjo diagnozę.

6.2.2. „Seimo nario Audroniaus Ažubalio pagalbininko ligos istorija virsta skandalu. Kol tūkstančiai pacientų apie nemokamą slaugą gali tik pasvajoti, vienos Vilniaus poliklinikos darbuotojai atskleidžia dieną naktį prižiūrintys buvusį parlamentaro patarėją. A. Ažubalis neneigia asmeniškai rūpinęsis bendražygio slauga. Poliklinikos vadovas tvirtina įstatymų nepažeidžiantis“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos visą parą ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

6.2.3 „Privačios įmonės Vilniuje ligonį namuose kiaurą parą siūlosi slaugyti už 7 000 – 8 000 litų per mėnesį. Nemokamai gauti tokios pat priežiūros neįmanoma. Tačiau slaugą namuose teikiančios Vilniaus Centro Poliklinikos darbuotojai tikina, kad yra išrinktųjų. Darbuotojų tvirtinimu, parlamentaro Audroniaus Ažubalio buvęs padėjėjas namie nemokamai pamainomis prižiūrimas net kelių poliklinikos slaugių. Apie tokią priežiūrą kitiems sunkiems ligoniams tenka tik pasvajoti“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos visą parą ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

6.2.4. „Direktoriaus pavaldiniai teigia, kad buvęs Ažubalio padėjėjas slaugomas net naktimis“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos naktį ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

6.2.5. „Mes turime informacijos, kad yra vienas pacientas, kuriam yra teikiama slauga namuose visą parą“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos visą parą ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

6.2.6. „Kad Ažubalio buvęs padėjėjas prižiūrimas naktimis, telefonu patvirtino dar trys slaugės. Apie išskirtines sąlygas, sako girdėjusi, ir Vilniaus savivaldybės slaugos komisijos vadovė“, nurodant, kad slaugos paslaugos nėra teikiamos naktį ir jų teikimo tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

6.2.7. „Čia yra turbūt politinis spaudimas tokiame lygyje, ir kaip mes žinome, ligoninių vadovai turi tam politiniam spaudimui pasiduoti. Kiek aš žinau, čia ir ministrai rūpinosi, ir Seimo nariai būtent šito asmens priežiūra“, nurodant, kad slaugos paslaugos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

6.3. Taikyti poveikio priemones pagal kompetenciją.

7. Pareiškėjas 2014 m. liepos 29 d. skunde „Dėl UAB Lietuvos Ryto televizija informacijos apie sveikatos būklę paskleidimo neturint sutikimo bei atsisakymo paneigti melagingą ir įžeidžiančią informaciją“, be kita ko, nurodė:

7.1. Reportaže pateikta tiesos neatitinkanti ir asmens garbę ir orumą žeminanti informacija apie pareiškėjui teikiamą slaugos paslaugą ir be pareiškėjo sutikimo paskleista informacija apie jo sveikatos būklę. Portale www.tv.lrytas.lt patalpintą Reportažą lydėjo informacija, kuri neatitinka tiesos ir įžeidžia pareiškėjo garbę ir orumą: „Seimo nario Audroniaus Ažubalio pagalbininko ligos istorija virsta skandalu. Kol tūkstančiai pacientų apie nemokamą slaugą gali tik pasvajoti, vienos Vilniaus poliklinikos darbuotojai atskleidžia dieną naktį prižiūrintys buvusį parlamentaro paratėją. A. Ažubalis neneigia asmeniškai rūpinęsis bendražygio slauga. Poliklinikos vadovas tvirtina įstatymų nepažeidžiantis“. Reportaže nurodoma informacija taip pat neatitinka tiesos ir įžeidžia pareiškėjo garbę ir orumą.

7.2. Reportaže pareiškėjo vardas ir pavardė nėra tiesiogiai nurodomi, tačiau iš visos pateikiamos informacijos galima atsekti jo tapatybę, nes Seimo narių padėjėjai yra viešai žinomi asmenys, jų pagrindinius duomenis galima gauti (jų kontaktus, pareigybes ir t. t.), todėl nekyla abejonių, jog Reportažą galima nedelsiant susieti su pareiškėjo asmeniu. Taigi, Reportažo teiginiai pažeidžia pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, yra neteisingi bei įžeidžiantys jo garbę ir orumą.

7.3. Nebuvo duotas sutikimas skelbti duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, o tokių duomenų paskleidimas, pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnio 2 dalį yra laikomas privataus gyvenimo pažeidimu, be to, asmens sveikatos duomenys yra laikomi ypatingais duomenimis pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. Pareiškėjas sutikimo skleisti informaciją apie jo sveikatos būklę nėra suteikęs nei Televizijai, nei žurnalistei L. K., nei Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos (toliau – ir Komisija) vadovei R. V., todėl vien jau šios informacijos platinimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir šios informacijos skleidėjas ir rengėjas turi būti įpareigoti pašalinti šią informaciją iš visų portalų įskaitant, bet neapsiribojant www.tv.lrytas.lt, kur Reportažas ir jo aprašas galėjo būti patalpintas, kaip tai nustato Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

7.4. Pagal Įstatymą viešosios informacijos skleidėjas, Televizija, yra atsakingas už viešosios informacijos teisėtumą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neturėjo pareigos skelbti nagrinėjamo turinio informacijos, o nusprendęs tą padaryti privalėjo būti objektyvus ir apdairus, suvokti galimas pasekmes (kito asmens orumo sumenkinimą paskelbus neteisingą informaciją) bei savo atsakomybę už tokios informacijos paskelbimą. Visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos informacijos turinio kontrolės teisė priklauso viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), t. y. Televizijai. Taigi, būtent viešosios informacijos skleidėjui šiuo atveju tenka pareiga įrodyti, kad jo skleidžiama informacija atitinka tikrovę, šią išvadą patvirtina ir CK 2.24 straipsnio 1 dalis, pagal kurią preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

7.5. Televizija Reportaže nepateikė teiginius pagrindžiančių įrodymų, nes tokie negali egzistuoti. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) mėn. diagnozuota (duomenys neskelbtini), papildomai yra būtina (duomenys neskelbtini). Remiantis šia diagnoze ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakyme Nr. V-14 patvirtintu Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašu (toliau – ir Aprašas), pareiškėjui buvo paskirta slauga. Pareiškėjo diagnozė patenka į retų ligų sąrašą, tai tiesiogiai nurodyta Aprašo (duomenys neskelbtini) punkte ir Aprašo 1 Priedo (duomenys neskelbtini) eilutėje. Kai liga patenka į Aprašą, remiantis 11 punktu, gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į ligonio ir jo artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo formą: stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, kurie priklausomai nuo ligonio sveikatos būklės gali būti koreguojami. Tais atvejais, kai paliatyviosios pagalbos paslaugų teikti dienos stacionare ar ligonio namuose sąlygų nėra, gydantis gydytojas pasiūlo ligoniui stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą teikiančią šias paslaugas. Remiantis Aprašo 31 punktu, nepaisant to, ar ligoniui jau buvo suteikta stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų (iki 120 dienų per metus), paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos, neribojant šių paslaugų teikimo trukmės.

Taigi, pareiškėjui suteiktos paliatyviosios pagalbos paslaugos nėra išskirtinės, jos yra standartinės teisės aktų prasme, kurios buvo suteiktos pareiškėjui, atsižvelgiant į jo sunkią diagnozę ir nepažeidžiant ne tik tokios slaugos skyrimo tvarkos, bet ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, Reportažo pasisakymai kaip: „išskirtinė slauga“, „nemokamai gauti tokios pat priežiūros neįmanoma“, „apie tokią priežiūrą kitiems sunkiems ligoniams tenka tik pasvajoti“, „čia yra turbūt politinis spaudimas tokiame lygyje, ir kaip mes žinome, ligoninių vadovai turi tam politiniam spaudimui pasiduoti“, „čia labai rimtas VIPas“, yra neteisingi. Minėtas paslaugas gali gauti visi asmenys, kuriems pagal Aprašą tokios paslaugos yra būtinos.

7.6. Reportaže formuojama nuomonė, kad paliatyviosios pagalbos paslaugos pareiškėjui teikiamos visą parą („Darbuotojų tvirtinimu, parlamentaro Audroniaus Ažubalio buvęs padėjėjas namie nemokamai pamainomis prižiūrimas net kelių poliklinikos slaugių“, „Direktoriaus pavaldiniai teigia, kad buvęs Ažubalio padėjėjas slaugomas net naktimis“, „Mes turime informacijos, kad yra vienas pacientas, kuriam yra teikiama slauga namuose visą parą“, „Kad Ažubalio buvęs padėjėjas prižiūrimas naktimis, telefonu patvirtino dar trys slaugės“), tačiau tai yra netiesa, kadangi Vilniaus Centro poliklinika teikia slaugos paslaugą tik dieną (10 val. per parą).

7.7. Reportaže nepateikiami jokie faktai, kuriais būtų pagrįsta aplinkybė, jog neva buvo darytas politinis sprendimas. Remiantis pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, jokio politinio sprendimo daryti nereikėjo, kadangi pagal galiojančius teisės aktus paliatyviosios pagalbos paslaugos pareiškėjui yra priskiriamos dėl itin sunkios diagnozės.

7.8. Taigi, paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), ją paskleidęs, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad Televizija, publikavusi Reportažą ir jame pateikusi tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį. Remiantis Reportažu, UAB Televizija ir Reportažo žurnalistė L. K. nebandė tikrinti informacijos šaltinio patikimumo ir pateiktos informacijos tikrumo. Pateikta informacija yra šališka, kas pažeidžia Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad Reportaže ir jo apraše paskleista informacija yra neteisinga ir žemina pareiškėjo garbę ir orumą, šios informacijos skleidėjas ir rengėjas turi būti įpareigoti paneigti šią informaciją, kaip tai nustatyta Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

8. Tarnyboje tiriant Skundą buvo išsiųsti šie paklausimai:

8.1. 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. (SK-110)/S-458 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ Televizijos vadovui, kuriame paprašyta iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinti teiginiuose: „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“, „Seimo nario Audroniaus Ažubalio pagalbininko ligos istorija virsta skandalu. Kol tūkstančiai pacientų apie nemokamą slaugą gali tik pasvajoti, vienos Vilniaus poliklinikos darbuotojai atskleidžia dieną naktį prižiūrintys buvusį parlamentaro patarėją. A. Ažubalis neneigia asmeniškai rūpinęsis bendražygio slauga. Poliklinikos vadovas tvirtina įstatymų nepažeidžiantis“, „Privačios įmonės Vilniuje ligonį namuose kiaurą parą siūlosi slaugyti už 7 000–8 000 litų per mėnesį. Nemokamai gauti tokios pat priežiūros neįmanoma. Tačiau slaugą namuose teikiančios Vilniaus Centro poliklinikos darbuotojai tikina, kad yra išrinktųjų. Darbuotojų tvirtinimu, parlamentaro Audroniaus Ažubalio buvęs padėjėjas namie nemokamai pamainomis prižiūrimas net kelių poliklinikos slaugių. Apie tokią priežiūrą kitiems ligoniams tenka tik pasvajoti“, „Direktoriaus pavaldiniai teigia, kad buvęs Ažubalio padėjėjas slaugomas net naktimis“, „Mes turime informacijos, kad yra vienas pacientas, kuriam yra teikiama slauga namuose visą parą“, „Kad Ažubalio buvęs padėjėjas prižiūrimas naktimis, telefonu patvirtino dar trys slaugės. Apie išskirtines sąlygas sako girdėjusi ir Vilniaus savivaldybės slaugos komisijos vadovė“, „Čia yra turbūt politinis spaudimas tokiame lygyje ir, kaip mes žinome, ligoninių vadovai turi tam politiniam spaudimui pasiduoti. Kiek aš žinau, čia ir ministrai rūpinosi, ir Seimo nariai būtent šito asmens priežiūra“ paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją dėl pareiškėjo Skundo argumentų.

8.2. 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (SK-110)/S-475 „Dėl informacijos suteikimo“ Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriui G. Žandaravičiui, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog: Reportaže parodytas viešosios informacijos rengėjui G. Žandaravičiaus duotas interviu, kuriame jis teigia, kad pagal kompetenciją bus atliekamas tyrimas ir nustačius pažeidimų, bus imtasi administracinio poveikio priemonių; tirdamas Skundą ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Inspektorius prašo suteikti informaciją apie atlikto tyrimo rezultatus.

8.3. 2014 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. (SK-110)/S-502 „Dėl informacijos suteikimo“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei ir Komisijos pirmininkei R. V., kuriame, be kita ko, nurodyta: R. V. nėra davęs sutikimo skleisti informacijos apie savo sveikatos būklę; pasak pareiškėjo, reaguodamas į Reportažą, 2014 m. liepos 5 d. jis pateikė pretenziją Televizijos vadovui, žurnalistei L. K. bei R. V., tačiau per įstatymuose nustatytus terminus atsakymo nesulaukė; Reportaže yra parodytas viešosios informacijos rengėjui jos, R. V., duotas interviu, iš kurio galima suprasti, kad ji turi duomenų apie išskirtines pareiškėjo slaugos sąlygas; tirdamas Skundą ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Inspektorius prašo suteikti informaciją apie jai, R. V., žinomas pareiškėjo slaugos aplinkybes.

9. Televizija, atsakydama į Tarnybos paklausimą dėl pareiškėjo Skundo dėl Reportažo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 29 Tarnybai prašė Skundą atmesti, nes Skundas nepagrįstas. Televizijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 29, be kita ko, nurodyta:

9.1. Televizija išnagrinėjo Reportažą. Reportažas rengtas norint apžvelgti valstybės teikiamų slaugos paslaugų prieinamumą. Renkant informaciją paaiškėjo, kad valstybės išlaikomų slaugos paslaugų labai trūksta. Iš pokalbių su medicinos darbuotojais paaiškėjo, kad dažnai slaugos paslaugos suteikiamos įtakingų pažinčių dėka. Vieno tokio pavyzdžio pagrindu ir yra parengtas Reportažas, kuriame parodyta, kaip Seimo narys A. Ažubalis pasirūpino savo buvusio padėjėjo slaugos paslaugomis. Toks rūpestis žmogiškąja prasme suprantamas, tačiau jo įgyvendinimas, naudojantis Seimo nario statusu, yra netoleruotinas. Tokia skausminga tema visiems sunku kalbėti, tačiau nutylėti taip pat negalima. Reportažo tikslas – visuomenės informavimas bei teisės prevencija, slaugos paslaugų problemos paviešinimas padeda visuomenei susiorientuoti apie situaciją slaugos paslaugų srityje.

9.2. Dėl paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei

Informacija apie situaciją slaugos paslaugų sferoje gauta iš šias paslaugas teikiančios įstaigos – Vilniaus Centro poliklinikos – slaugių ir direktoriaus Kęstučio Štaro bei Komisijos vadovės R. V., Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Gintaro Žandaravičiaus; šie interviu yra parodyti. Be to, žurnalistė L. K. turi telefoninių pokalbių su Vilniaus Centro poliklinikos darbuotojais įrašus. Informacija yra surinkta iš įvairių šaltinių, jų kompetencija neabejotina: vieni iš jų betarpiškai teikia slaugos paslaugas (Vilniaus Centro poliklinikos slaugės bei poliklinikos vadovas), kiti – atsakingi už slaugos paslaugų Vilniaus mieste organizavimą. Žurnalistė nepateikė jokios išgalvotos informacijos, siužete pateikta informacija atitiko tikrovę.

9.3. Dėl pareiškėjo privatumo ir medicininės paslapties atskleidimo

Reportaže niekur nerodomas ir neminimas pareiškėjas. Reportaže pasakyta, kad tai buvęs Seimo nario A. Ažubalio padėjėjas. Nepateikta jokių asmens duomenų bei kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti asmens tapatybę. Seimo nariai turi 3–8 padėjėjus, A. Ažubalis jau keletą kadencijų yra Seimo narys, jo buvusių padėjėjų ratas yra pakankamai platus, vien pareigybės paminėjimas yra nepakankamas asmeniui nustatyti. Kalbėti apie A. Ažubalio protekcionistinius veiksmus, nenurodant, kad tų veiksmų objektas yra jo buvęs padėjėjas, neįmanoma; taigi, žurnalistė paviešino tik minimaliai galimą informaciją. Duomenys apie asmens sveikatos būklę nėra skelbiami: tiek žurnalistė, tiek jos kalbinti pašnekovai kalba tik apie slaugos paslaugas. Minimos slaugos paslaugos buvo teikiamos, o A. Ažubalis pats patvirtino kad jis tuo rūpinosi, todėl paskleista informacija atitinka tikrovę, o pareiškėjo garbė ir orumas nebuvo pažeisti. Pareiškėjas pateikė skundą Televizijai, reikalaudamas paneigti informaciją. Televizija M. J. siuntė atsakymą, kuriame pagrindė atsisakymą paneigti, tačiau registruotas laiškas grąžintas – gavėjas M. J. jo neatsiėmė.

10. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius G. Žandaravičius 2014 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. A51-70330/14(3.3.12.1-EM4) „Dėl Jūsų paklausimo“ informavo Tarnybą, kad įvertinus VšĮ Centro poliklinikos pateiktą informaciją dėl tariamo netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientui M. J. buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo atlikti tyrimo dėl šio konkretaus atvejo, nes VšĮ Centro poliklinika paslaugas minėtam pacientui teikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, o Tarnybos rašte minimų asmens sveikatos priežiūros, t. y. slaugos, paslaugų visą parą neteikia nei šiam konkrečiam, nei kitiems pacientams.

11. Vilniaus miesto tarybos narė ir Komisijos pirmininkė R. V. 2014 m. spalio 28 d. pateikė Tarnybai atsiliepimą, kuriame, be kita ko, nurodė: ji pasisakė Televizijos laidoje, transliuotoje 2014 m. birželio 26 d., apie tai, kad Lietuvoje labai trūksta paslaugų į namus sunkiai sergantiems ligoniams, taip pat kad turi informacijos, jog vienam ligoniui suteikiamos išskirtinės sąlygos ir juo rūpinamasi ištisą parą; ji neatskleidė nei savo informacijos šaltinių, nei to paciento tapatybės; Lietuvoje paslaugos į namus slaugos reikalingiems pacientams praktiškai neteikiamos, poliklinikos slaugos į namus neteikia ar beveik neteikia, todėl bet kokia išskirtinė slauga vienam asmeniui nėra moralus ar toleruotinas dalykas; kalbėdama apie šią problemą ji gynė viešąjį interesą; Pasaulio sveikatos organizacijos duomenims, jeigu pacientui reikia teikti paslaugas į namus po kelias valandas daugiau negu 6 kartus per savaitę, jis turėtų būti slaugomas stacionare, taip atsirastų šiek tiek daugiau lėšų kitų sunkiai sergančių žmonių slaugai namuose, aplankant juos nors kelis kartus per mėnesį.

12. Žurnalistų etikos inspektorius 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. SPR-100 „Dėl reportaže „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“ (http://tv.lrytas.lt, 2014-06-26) paskelbtos informacijos“ pripažino pareiškėjo skundą dėl reportaže „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“ (http://tv.lrytas.lt, 2014-06-26) paskelbtos informacijos nepagrįstu. Sprendime Nr. SPR-100, be kita ko, nurodyta:

12.1. Pareiškėjas skundžiasi dėl visuomenės informavimo priemonėje pažeistų savo garbės ir orumo bei teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo. Žmogaus garbė ir orumas, skleidžiant apie jį žinias, ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: žinių paskleidimo faktas; faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Žeminančia žmogaus garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: informacijos paskleidimo faktas; faktas, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją; faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso.

Teismų praktika dėl asmens garbės ir orumo, privatumo gynimo yra suformuota taip, jog pareiškėjas privalo įrodyti, kad paskleisti duomenys, informacija yra apie jį; jeigu publikacijoje tiesiogiai nepaminėtas asmuo, apie kurį žinios paskleistos, tai šis faktas turi būti pakankamai patvirtintas netiesioginiais duomenimis, jais gali būti publikacijos faktai, iš kurių visumos daroma išvada, apie kokius asmenis yra paskleistos žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-630/2004).

12.2. Įvertinus Reportažo turinį matyti, jog pareiškėjas jame nepaminėtas / neparodytas. Reportaže tik pasakyta, kad kalbama apie buvusį Seimo nario A. Ažubalio padėjėją, jokios papildomos informacijos, išskyrus šias pareigas, nepateikta. A. Ažubalis Seimo nariu renkamas penktą kadencija iš eilės, pagal Seimo Statutą kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos 3 padėjėjo-sekretoriaus pareigybės, o visuomeninių konsultantų / padėjėjų skaičius nereglamentuojamas, jų Seimo narys gali turėti neribotai. Nepaisant to, kad vienam Seimo nariui tenka 3 padėjėjo-sekretoriaus etatai, jie, gali būti išskirstomi įvairiai. Taigi, Reportaže nurodžius tik tai, kad kalbama apie A. Ažubalio padėjėją, nenurodant jokių laikotarpių ar kadencijų, kuomet jis dirbo Seimo nariu ir jokių duomenų, ar kalbama apie etatinį ar apie visuomeninį padėjėją, susidaro situacija, kad kalbama apie pakankamai didelę žmonių grupę, kurie kažkada etatiniais ar visuomeniniais pagrindais dirbo Seimo nario A. Ažubalio padėjėjais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 9 punktu, jeigu aptariama asmenų grupė yra didelė, o paskleistos žinios pernelyg abstrakčios, tai nelaikytina, jog žinios yra apie vieną kurį nors tos grupės asmenį.

Viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas Reportaže nepaskelbė jokių pareiškėją identifikuojančių duomenų ar duomenų, kurie patvirtintų konkretų asmenį pakankamai apibūdinančius kriterijus. Darytina išvada, kad Reportaže pateikta informacija nebuvo pakankama žiūrovams nustatyti konkretų asmenį, t. y. pareiškėją.

Atsižvelgiant į tai, kad viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas Reportaže nesudarė sąlygų identifikuoti pareiškėjo asmenybę, nėra prasminga nagrinėti kitų pareiškėjo skundo argumentų.

12.3. Sprendžiant, ar nebuvo piktnaudžiaujama informacijos laisve, labai svarbu atsižvelgti į Reportažo tikslą. Įvertinus Reportažo turinį ir kontekstą matyti, kad pagrindinė tema, tikslas buvo iškelti slaugos paslaugų prieinamumo Lietuvoje problemą. Reportažo turinys susijęs su viešojo asmens, valstybės politiko, t. y. Seimo nario A. Ažubalio, veikla, darant įtaką dėl slaugos paslaugų prieinamumo jo aplinkos žmogui. Neabejotina, kad toks Reportažo turinys ir tema susiję su pagrįstu viešuoju interesu, turi visuomeninę reikšmę. Šiame kontekste visiškai pagrįstu laikytinas Televizijos vadovo argumentas, jog kalbėti apie A. Ažubalio protekcionistinius veiksmus, nenurodant, kad tų veiksmų objektas yra jo buvęs padėjėjas, neįmanoma.

12.4. Viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas kėlė viešą diskusiją svarbiu bendrojo intereso klausimu, atliko žurnalistinį tyrimą. Svarbu tai, kad išryškindamas slaugos paslaugų prieinamumo problemą, viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas informavo visuomenę apie viešąjį asmenį, jo asmenines savybes ir veiklą, darant įtaką dėl konkrečių paslaugų prieinamumo tam tikriems asmenims. Reportaže atspindėta reali situacija, reikšmingos aplinkybės pateiktos nešališkai, buvo išklausytos suinteresuotų asmenų (Seimo nario A. Ažubalio, VšĮ Centro poliklinikos direktoriaus K. Štaro, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus G. Žandaravičiaus) bei kitų problemą žinančių asmenų (Komisijos pirmininkės R. V., VšĮ Centro poliklinikos slaugių) pozicijos, nuomonės, gauti jų interviu. Viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo profesionalų ir sąžiningą elgesį nagrinėjamu atveju įrodo ir tai, kad visa iškeltoje diskusijoje skleidžiama informacija pagrįsta atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, pasirinkti patikimi informacijos šaltiniai, pateiktos „dvi nuomonės“ aptariamu klausimu. Pagal Reportažo rengimo veiklą ir galutinį jo turinį darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo veikla buvo sąžininga.

12.5. Televizijos vadovas pateikė įrodymus (pareiškėjui adresuotą 2014 m. liepos 9 rašto Nr. 24 ir voko, patvirtinančio registruoto laiško grąžinimą dėl to, kad adresatas jo neatsiėmė, kopijas), jog laikėsi Įstatymo 44 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nusprendęs neskelbti gauto paneigimo raštu atsakė pareiškėjui, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis. Minėtų įrodymų turinys pagrindžia išvadą, jog viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas tinkamai laikėsi minėtoje teisės normoje jam nustatytos pareigos.

12.6. Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina teisę turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savoje praktikoje ne kartą pabrėžė pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir visuomenės informavimo priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį, siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą. Ši teisė nėra absoliuti. Žmogaus sveikata, garbė, orumas, privatus gyvenimas, dorovė yra nurodomi kaip saviraiškos laisvės ribojimo pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismas žiniasklaidai priskiria „viešojo sarginio šuns“ vaidmenį, o informacijos laisvės ribojimą suvokia kaip išimtinio pobūdžio priemonę. Nepagrįstas šios visuomenės informavimo priemonių teisės ribojimas reikštų grėsmę demokratinei santvarkai. Nagrinėjamu atveju informacijos laisvės ribojimui nėra realaus ir pakankamo pagrindo.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SPR-100 „Dėl reportaže „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“ (http://tv.lrytas.lt, 2014-06-26) paskelbtos informacijos“. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentų grupėmis, t. y., jo teigimu, pirma, skundžiamame sprendime nepagrįstai formuluojama išvada dėl „pakankamai didelės žmonių grupės“, antra, reportaže paskleista neatitinkanti tikrovės informacija, būtent apie tai, jog, esą, buvo A. Ažubalio įtaka slaugos paslaugų teikimui, spaudimas ligoninių vadovams ir pan.

2. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentacijos apie nesutikimą su skundžiamame sprendime formuluojama išvada dėl „pakankamai didelės žmonių grupės“, pabrėžia, kad skundžiamame sprendime pagrįstai pabrėžta, jog reikia atkreipti dėmesį į minėto reportažo tikslą. Teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvacija, jog, įvertinus reportažo turinį ir kontekstą matyti, kad pagrindinė tema, tikslas buvo iškelti slaugos paslaugų prieinamumo Lietuvoje problemą, kad reportažo turinys susijęs su viešojo asmens, valstybės politiko, t. y. Seimo nario A. Ažubalio, veikla, darant įtaką dėl slaugos paslaugų prieinamumo jo aplinkos žmogui, kad toks reportažo turinys ir tema susiję su pagrįstu viešuoju interesu, turi visuomeninę reikšmę. Ypač teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvacija, jog kalbėti apie A. Ažubalio protekcionistinius veiksmus, nenurodant, kad tų veiksmų objektas yra jo buvęs padėjėjas, neįmanoma. Taigi, pareiškėjas, teismo vertinimu, pervertina jam skirtą dėmesį reportaže, nes iš esmės reportažas yra apie Seimo nario įtaką, o pareiškėjo nurodymas yra tik priemonė pateikti visuomenei reikšmingą informaciją. Ypač tai matyti šioje byloje vertinant reportažą praėjus pakankamai daug laiko, retrospektyviai – iš esmės bet kokį vidutinį vartotoją reportaže sudomintų ne pareiškėjas, bet Seimo nario veikla. Kitaip tariant, pareiškėjo, kurio nei vardas, nei pavardė nebuvo pagarsinti, kuris nebuvo atvaizduotas reportaže, figūravimas reportaže yra adekvatus, proporcingas siekiamam tikslui informuoti visuomenę, o bet koks bandymas šioje byloje įžvelgti „Lietuvos ryto“ televizijos priešingą etikai elgesį būtų traktuotinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kaip nepagrįsta valstybės institucijos – Žurnalistų etikos valstybės tarnybos – intervencija, poveikis žiniasklaidos priemonės veiklai, svarbiai visai visuomenei (apie žiniasklaidos, kaip „viešosios priežiūros šuns“, vaidmenį, žr. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje July and SARL Libération v. France, § 64). Minėtame reportaže buvo kritikuojamas politikas – Seimo narys, kuris, kaip viešas asmuo, gali ir turi būti žiniasklaidos stebimas per padidinamąjį stiklą.

Nors pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ apie jį reportaže buvo paskleista žinia, pagal kurią pagal netiesioginius duomenis jį galėjo identifikuoti jo draugai, artimieji, pažįstami, tačiau administracinėje byloje, kurioje vertinamas skundžiamas sprendimas, būtina vadovautis teismo precedentais, o ne Senato bendro pobūdžio aiškinimais. Reportaže jokios kitos informacijos, išskyrus pareigas, nepateikta, tokie duomenys yra bendro pobūdžio ir nesudaro pagrindo identifikuoti asmens, apie kurį paskelbta informacija. Tokią praktiką dėl asmenų atpažįstamumo formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-198/2013). Pareiškėjo nuorodos į reportažo komentarus apskritai nesusiję su „Lietuvos ryto“ televizijos veikla.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pareiškėjo argumentacija apie tai, kad skundžiamame sprendime formuluojama išvada dėl „pakankamai didelės žmonių grupės“ neteisinga, yra nepagrįsta.

3. Pareiškėjo teiginiai, kad reportaže paskleista neatitinkanti tikrovės informacija, būtent apie tai, jog, esą, buvo A. Ažubalio įtaka slaugos paslaugų teikimui, spaudimas ligoninių vadovams ir pan., yra niekuo nepagrįsti. Reportaže pats Seimo narys pripažįsta, kad jis kalbėjo su slaugos įstaigos administracija.

4. Pareiškėjo argumentas, jog sprendimas Nr. SPR-100 priimtas tik formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjus faktines aplinkybes, atsakovė ne iki galo pasinaudojo Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies suteiktais įgalinimais, neįvertino, ar Reportažas parengtas sąžiningai, ar teiginiai atitiko tikrovę, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A525-2002/2013), Inspektoriaus kreipimasis į viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo atstovą dėl paaiškinimo pateikimo laikytinas pakankamu ir tinkamu Įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje Inspektoriui nustatytų teisių ir pareigų įvykdymu.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SPR-100 „Dėl reportaže „Buvusiam seimūno padėjėjui – išskirtinė slauga iš mūsų pinigų“ (http://tv.lrytas.lt, 2014-06-26) paskelbtos informacijos“. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti Inspektorių iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 29 d. skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis